elektra

Sumažėjus saulės elektrinių gamybai, praėjusią savaitę Lietuvoje vidutinė elektros kaina padidėjo 7 proc. iki 85,92 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Tuo metu Latvijoje elektros kaina augo 10 proc. iki 85,92 euro, o Estijoje ji sumažėjo 6 proc. iki 44,79 euro už MWh. „Praėjusią savaitę Baltijos šalyse saulės elektrinių gamyba sumažėjo 23 proc., todėl sumažėjo pigesnės vietinės elektros pasiūla.

Aštuoniems savivaldybių projektams įrengiant elektros tinklus iki investicinių sklypų ar juose paskirstyta 8,36 mln. eurų paramos, pirmadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ministras Edvinas Grikšas sako, jog taip didinamas Lietuvos regionų konkurencinis pranašumas, trumpinamas investicinių projektų įgyvendinimo laikas. Anot jo, siekiama, kad iki 2030 metų bent 30 proc. naujų investicijų atkeliautų būtent į regionus. Didžiausia suma – iki 5,63 mln.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje šoktelėjo 7 proc. ir siekė iki 86 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė „Litgrid“. Tuo metu Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje siekė 45 Eur/MWh. Elektros kainų augimą, „Litgrid“ teigimu, lėmė išaugusios gamtinių dujų kainos ir sumažėjusi saulės elektrinių gamyba. „Praėjusią savaitę Lietuvoje vietos gamyba padengė net 98 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) aštuonių savivaldybių elektros tinklų plėtros projektams skyrė 8,36 mln. eurų. Anot ministerijos, didžiausia finansavimo suma, siekusi iki 5,63 mln. eurų, atiteko Radviliškio rajono savivaldybės elektros tinklo plėtros infrastruktūrai iki investicinio sklypo ribos įrengti. Kėdainių rajono savivaldybei skirta iki 1,29 mln. eurų viešajai inžinerinei infrastruktūrai atnaujinti ir plėtoti, Vilniaus miesto savivaldybei – iki 668,7 tūkst.

Birželį vidutinė didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse birželį augo. Labiausiai elektra brango Lietuvoje – čia, palyginti su geguže, jos kaina didėjo 14 proc. iki 93,80 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Tuo metu Latvijos, bendrovės duomenimis, elektros kaina ūgtelėjo 12 proc., iki 92,32 Eur/MWh, o Estijoje – 7 proc. iki 64,25 Eur/MWh. „Birželį elektros kainų augimą Baltijos šalyse daugiausia lėmė smarkiai sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba.

Šalyje daugėjant saulės arba vėjo elektrines įsirengiančių energetikos bendrijų, energetikos viceministras Airidas Daukšas sako, kad bendrijos leis savivaldybėms dalį pagamintos elektros energijos skirti pažeidžiamiausiems gyventojams, taip mažinant jų elektros išlaidas ir „energetinį skurdą“. „Dalis elektros energijos turi ir bus priskirta tiems pažeidžiamiausiems vartotojams, kurie galbūt šiandien susiduria ir su tam tikru energetiniu skurdu.

Vytaras ir Laisvė Radzevičiai laidoje „Įkrauta nuotykiams“ apsilankė Lenkijoje. Pora ne tik aplankė kinematografijos muziejų ir miesto požemius, bet ir ragavo lenkų virtuvės patiekalų. V. Radzevičius tikino, kad būdamas Lenkijoje pasigedo vieno dalyko, kurio Lietuvoje – apstu. Pora lankėsi Lodzėje, kurioje yra nemažai turistinių objektų.

Energetikos ministerija siūlo Vyriausybei inicijuoti 330 kilovoltų (kV) elektros perdavimo linijos tarp Lietuvos ir Latvijos inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimą.  Linija Varduva–Broceni yra daugiau nei 420 mln. eurų preliminarios vertės elektros jungčių su Latvija stiprinimo projekto, kurį Vyriausybė birželį pripažino valstybei svarbiu, sudėtinė dalis.

Nusipirkus ar pasistačius namą daugelis tikisi kuo greičiau įsikelti, tačiau kartais planus sugriauna užsitęsę darbai. Nepaisant to, kad dažnai gyventojai už paslaugas sumoka iš anksto, pasitaiko atvejų, kai darbai stringa dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, o laukimas užtrunka ne mėnesius, o metus. Taip nutiko ir su naujienų portalu tv3.lt susisiekusiai gyventojai, kuri jau dvejus metus laukia elektros įvedimo savo name.

Seimas įtvirtino naują gaminančių vartotojų pagamintos ir suvartotos elektros apskaitą. Pokyčiai lems kiek brangesnę pasaugojimo paslaugą šiems vartotojams, o likusiems elektra pabrangs minimaliai. Be to, pakeitimai užtikrins tolesnę gaminančių vartotojų plėtrą išlaikant vadinamąjį dvipusės apskaitos modelį (angl. net-metering), pagal kurį pagamintą elektrą jie saugo tinkle ir susigrąžina, kai ji jiems reikalinga.

Praėjusią savaitę pirmą kartą šiemet sumažėjo visų energijos išteklių kainos. Elektros kaina per savaitę pigo 19 proc., gamtinės dujos – 4,04 proc., Brent naftos kaina traukėsi 3,9 proc., o biokuras atpigo 0,57 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Didmeninė elektros kaina Lietuvoje birželio 29–liepos 5 dienomis sumažėjo 19 proc.

Siekiant sudaryti daugiau galimybių gyventojams ir verslui pasinaudoti pigia elektra, Energetikos ministerija ir „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) siūlo įvesti sezoninį elektros persiuntimo tarifą verslui ir gyventojams, penktadienį pranešė ministerija ir ESO. Laikinasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, jog svarbu ne vien pagaminti daugiau žalios energijos, o sudaryti sąlygas, kad ją kuo efektyviau galėtų naudoti gyventojai bei verslas.

Birželį vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 93,80 euro už megavatvalandę (MWh) ir buvo daugiau nei dvigubai didesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, rodo energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ duomenys. Prognozuojama, kad liepą elektros kainos gali išlikti panašiame lygyje arba būti dar aukštesnės.

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymą leisti daug elektros vartojančioms įmonėms leisti už ją mokėti mažiau, o skolą grąžinti vėliau, kai Lietuva visa elektra apsirūpins pati. Už tokias Energetikos įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o susilaikė 18. Pataisomis numatoma galimybė Vyriausybei laikinai iki 30 proc. sumažinti valstybės reguliuojamą elektros kainos infrastruktūros dedamąją nebuitiniams vartotojams.

Vilniečiai pasipiktinę – antrą dieną iš eilės sėdi be elektros dėl pasikartojančių tiekimo sutrikimų. Kaip naujienų portalui tv3.lt teigė sostinės gyventoja, dėl šios situacijos ji netveria pykčiu.  „Grįžau namo visa pavargusi, negaliu nė valgyti pasidaryti ar jo pasišildyti. Absurdas. Ką daryti žmonėms, kurie nori atsivėsinti ir pasijungti kondiconierius? Turi sėdėti visas sušutęs“ , – piktinosi ji.

Dalyje Lietuvos pirmadienio pavakarę sutrikus elektros tiekimui, jos visoje šalyje dar neturi apie 1,1 tūkst. vartotojų. Elektros skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, elektros tiekimas sutrikęs dalyje Vilniaus, Panevėžio, Kėdainių. Sostinėje apie 21 val. be elektros vis dar likę apie 150 vartotojų Karoliniškėse ir Šeškinėje. Apie 18 val. elektros neturėjo apie 4 tūkst. vartotojų Senamiestyje, Naujamiestyje, Karoliniškėse, Justiniškėse ir Žemuosiuose Paneriuose.

Elektros Lietuvoje pirmadienio pavakarę neturi apie 2,9 tūkst. vartotojų, rodo Elektros skirstymo operatoriaus (ESO) duomenys. Kaip rodo ESO atjungimų žemėlapis, elektros sutrikimai užfiksuoti Vilniaus centre, Naujamiesčio, Karoliniškių, Justiniškių, Žemųjų Panerių mikrorajonuose. Įvardijo priežastį ESO atstovė Rasa Juodkienė BNS informavo, kad Naujamiestyje įvyko dviejų kabelių gedimas.

Dėl kaitros praėjusią savaitę ketvirtadaliu išaugo didmeninė elektros kaina, fiksuota rekordinė saulės generacija, pirmadienį pranešė „Litgrid“. Birželio 22–28 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo 24 proc. iki 100 eurų už megavatvalandę. Latvijoje kaina siekė 97 eurus, Estijoje – 64 eurus. „Praėjusią savaitę Lietuvoje fiksuota itin aukšta saulės elektrinių generacija – jų gamyba sudarė net 56 proc.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ vykdys periodinį visos šalies aukštos įtampos elektros perdavimo tinklo skenavimą iš oro. Per artimiausius du mėnesius bus nuskenuota daugiau nei 5 tūkst. kilometrų elektros linijų, pirmadienį pranešė bendrovė.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) primena vartotojams – nuo liepos keičiantis visuomeninio elektros energijos tiekimo pažeidžiamiems vartotojams ir vartotojams turintiems teisę į visuomeninį tiekimą ir gamtinių dujų tarifams, rodmenis būtina deklaruoti iki 2026 m. birželio 30 d. imtinai.

Seimas svarstys siūlymą sudaryti galimybę viename objekte turėti kelis nepriklausomus elektros tiekėjus, taip pat greičiau juos keisti. Po pateikimo antradienį Seimas pritarė šiam Energetikos ministerijos siūlymui, už balsavo 92 Seimo nariai, susilaikė 2 parlamentarai.  Toliau siūlymą svarstys Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitetas, Seimo posėdyje prie svarstymo planuojama grįžti rudens sesijoje.

 Gaminantys vartotojai per gegužę į tinklą patiekė daugiau kaip ketvirtadalį šalyje suvartotos elektros energijos, skelbia „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Jo duomenimis, rekordinė generacija fiksuojama antrą mėnesį iš eilės, o bendras gaminančių vartotojų skaičius jau viršijo 186 tūkst.

Praėjusią savaitę išaugus atsinaujinančių išteklių gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 11 proc. iki 81 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia „Litgrid“. Bendrovės duomenimis, birželio 15–21 d. Latvijoje elektros kaina siekė 80 eurų už MWh, o Estijoje – 50 eurų už MWh.  „Didžiausią įtaką kainų mažėjimui darė išaugusi atsinaujinančių išteklių gamyba, ypač vėjo elektrinių, kurios reikšmingai padidino bendrą vietos generaciją.

Sumažinti energijos suvartojimą ir atnaujinti seną įrangą gali kainuoti tūkstančius ar net milijonus eurų. Vis dėlto dalį šių išlaidų galima padengti valstybės parama, jei planuojami pokyčiai numatyti energijos audito ataskaitoje. Pagrindinis šio žingsnio tikslas yra sėkmingai atlikti numatytus darbus ir realiai sumažinti suvartojamos energijos kiekį. Tokiomis investicijomis siekiama ne tik atnaujinti naudojamą įrangą, bet ir sumažinti energijos suvartojimą bei veiklos sąnaudas.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ prie elektros perdavimo tinklo prijungė Panevėžio rajone holdingo „Enervia“ vystomą baterijų parką. Baterijų sistemos leistina generuoti galia siekia 80 megavatų (MW), o talpa – 186,26 megavatvalandes (MWh), ketvirtadienį pranešė „Litgrid“. Bendrovės teigimu, nauji energijos kaupimo įrenginiai prisidės prie elektros sistemos stabilumo ir balanso užtikrinimo, vis daugiau elektros energijos gaminant iš atsinaujinančių išteklių.

Trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtam Elektros energetikos įstatymo projektui, kuriuo siekiama išplėsti vartotojų galimybes, stiprinti jų teises ir sudaryti sąlygas aktyviau dalyvauti elektros energijos rinkoje.

Praėjusią savaitę didmeninės elektros energijos kainos savaitės vidurkis siekė 0,090 Eur/kWh – tai 8,2 proc. mažiau už ankstesnės savaitės vidutinę kainą, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  „Palyginimui, pernai tuo pačiu metu, 2025 m. birželio 9 d. – 15 d., didmeninė vidutinė elektros kaina buvo 0,063 Eur/kWh, šalyje pasigaminta 92 proc. suvartotos elektros energijos“, – teigiama pranešime.

Seimas antradienį priėmė pataisas, įpareigojančias nepriklausomus elektros tiekėjus nutraukti fiksuotos kainos sutartis su pažeidžiamais vartotojais, jeigu elektros kaina viršys visuomeninį tarifą.  Už tokias Elektros energetikos įstatymo pataisas balsavo 71 Seimo narys, prieš buvo aštuoni, o 25 susilaikė.

Seime skinasi kelią idėja apriboti nepriklausomų elektros tiekėjų abonentinį mokestį klientams įvedant dviejų eurų lubas. Tiekėjai tokį pasiūlymą vadina tiesioginiu bandymu reguliuoti laisvoje rinkoje veikiančio verslo kainodarą bei tikina, kad mokestis yra reikalingas. Seimo Ekonomikos ir inovacijų komitetas praėjusią savaitę svarstydamas Elektros energetikos įstatymo pataisas pasiūlė nustatyti, kad nepriklausomi tiekėjai negalėtų taikyti didesnio nei dviejų eurų mokesčio.

Po ketvirtadienį per šalį slinkusios audros elektros vis dar neturi apie 930 šalies gyventojų, rodo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenys.  21.45 val. ESO duomenimis, elektros dar neturi 931 gyventojas. Bendrovės atstovė ryšiams su visuomene anksčiau Rasa Juodkienė sakė, kad tiekimą visiems vartotojams siekiama atkurti dar penktadienį.  Pasak jos, nuo ryto dėl sutrikimų atjungtų klientų skaičius svyravo tarp 2 ir 2,5 tūkst.

Po ketvirtadienį per šalį slinkusios audros elektros vis dar neturi apie 1 tūkst. šalies gyventojų, rodo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenys. Bendrovės atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė sako, kad tiekimą visiems vartotojams siekiama atkurti dar penktadienį.  Pasak jos, nuo ryto dėl sutrikimų atjungtų klientų skaičius svyravo tarp 2 ir 2,5 tūkst. R. Juodkienė aiškino, kad skaičius keičiasi, nes panaikinus sutrikimus yra aptinkami nauji. 15.50 val.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje daug dėmesio skiriama energetinei transformacijai. Sparčiai vystomi saulės ir vėjo energetikos projektai, investuojama į tinklus, energijos kaupimo sprendimus. Tačiau viena svarbi dedamoji šioje istorijoje lieka kiek primiršta – elektros vartojimas. Nors Lietuva sparčiai didina elektros gamybos pajėgumus, elektros vartojimas šalyje pastaraisiais metais iš esmės išlieka stabilus, su nedideliais svyravimais.

Gegužę vidutinė didmeninė elektros kaina visose Baltijos šalyse augo. Lietuvoje per mėnesį ji padidėjo 41 proc. ir siekė 82,33 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Tuo metu Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina gegužę išaugo 43 proc. iki 82,26 euro už MWh, o Estijoje – 11 proc. iki 60,26 euro už MWh. „Elektrum Lietuva“: gegužę elektros kainos Lietuvoje augo 41 proc.

Dėl ketvirtadienį siautusios audros šiuo metu elektros Lietuvoje penktadienio rytą dar neturi apie 1,2 tūkst. vartotojų, rodo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atjungimų žemėlapis. ESO duomenimis, daugiausia atjungimų fiksuojama rytinėje Lietuvos dalyje. Be elektros likusių gyventojų yra Kauno, Vilniaus, Švenčionių, Utenos, Molėtų, Zarasų, Švenčionėlių apylinkėse. Be elektros Lietuvoje yra apie 1,2 tūkst.

Daugelis dar prisimena praėjusios žiemos sąskaitas už būsto šildymą ir elektrą. Tad verta ir toliau ieškoti būdų, kaip namuose gyventi tvariau ir sumažinti išlaidas. Vienas iš jų – mažesnis energijos suvartojimas, ilgainiui lemiantis ir mažesnes sąskaitas. Tačiau norint taupiau vartoti energiją nepakanka tik išjungti elektrinius prietaisus. Taip pat svarbu ir sumaniau pritaikyti namus kasdieniams įpročiams, nes tai leidžia išvengti nereikalingo energijos švaistymo neatsisakant patogumo.

Lietuva sparčiai artėja prie 2030-ųjų tikslo tapti energetiškai nepriklausoma valstybe ir pačiai apsirūpinti reikalinga elektros energija, šalyje toliau didėja vietinės gamybos apimtys ir gaminančių vartotojų skaičiai, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė. LEA duomenimis, šių metų balandis ir gegužė buvo rekordiniai, nes pirmą kartą nuo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo šalyje elektros pagaminta daugiau nei suvartota.

 Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar įpareigoti nepriklausomus elektros tiekėjus nutraukti fiksuotos kainos sutartis su pažeidžiamais vartotojais, jeigu elektros kaina viršytų visuomeninį tarifą. Parlamentarai balsuos dėl tokių Elektros energetikos įstatymo pataisų.  Pagal siūlomą tvarką, jei visuomeninis tarifas būtų bent vienu centu mažesnis nei nepriklausomo tiekėjo, pastarasis privalėtų apie tai informuoti klientą ir jam sutikus nutraukti sutartį.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitetas siūlo įpareigoti bendrovę Energijos skirstymo operatorius (ESO) nepriklausomiems elektros tiekėjams perduoti pažeidžiamų vartotojų, turinčių teisę į visuomeninį tiekimą, duomenis. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Energetikos ir darnios plėtros komitetas, apsvarstęs Elektros energetikos įstatymo projektui teiktus siūlymus. Komitetas pritarė liberalo Simono Gentvilo siūlymui.

Pastarąją savaitę 12 ir 24 mėnesių fiksuotos elektros kainos planų tarifus didino vienas tiekėjas, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, aptariamu laikotarpiu Lietuvoje siūlomų 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifų du nepriklausomi tiekėjai nekeitė, o trečiasis tiekėjas juos didino iki 1 proc.  Siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų vienos laiko zonos 1 kWh vidutinė kaina per savaitę padidėjo 0,1–0,2 proc.

Praėjusią savaitę dėl perpus sumažėjusios vėjo elektrinių gamybos vidutinė didmeninė elektros kaina augo 42 proc., skelbia „Litgrid“. Bendrovės duomenimis, birželio 1–7 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo nuo 69 iki 98 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje – 78 eurai už MWh.

Penktadienio vakarą be elektros energijos Lietuvoje liko tūkstančiai gyventojų.  Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) žemėlapyje nurodoma, kad dėl audros Lietuvoje elektros tiekimo sutrikimus, 21 val. duomenimis, patyrė 8386 klientai – visi jie atjungti nuo tinklo. Tikėtina, kad šis skaičius dar augs. Užregistruoti elektros tiekimo sutrikimus galite: ČIA.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ ir Vilniaus centralizuotos šilumos tiekėja „Gijos“ pasirašė ketinimų protokolą dėl 32 megavatų (MW) galios elektros įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklo.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) praneša suderinusi bendrovės „Miesto gijos“ 2021–2025 m. įgyvendintas investicijas, kurių vertė sudaro 32,9 mln. eurų.  Skelbiama, jog investicijos buvo skirtos Vilniaus šilumos tiekimo tinklams rekonstruoti ir plėsti, naujiems vartotojams prijungti bei infrastruktūrai modernizupti. Didžiausią investicijų dalį – 17,46 mln. eurų –  sudarė šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcija.

Lietuva iš savų atsinaujinančių energijos išteklių šiemet visiškai apsirūpino elektra 45 dienas, sako perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas. Pasak Andriaus Šemeškevičiaus, per šiuos metus bus „tikrai pasiektas“ pernykščių metų rekordas. „Šiemet jau 45 dienos, kai Lietuva pati apsirūpino elektra“, – susitikime su investuotojais ketvirtadienį sakė A. Šemeškevičius.

 Gegužę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 82,33 euro už megavatvalandę (MWh) ir buvo 21,7 proc. aukštesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai mėnesio vidurkis buvo 67,64 euro už MWh, rodo energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ duomenys. Pasak bendrovės komercijos vadovo Manto Kavaliausko, birželį kainų mažėjimo kol kas nenumatoma.

Trečiadienio popietę dalis Aukštaitijos gyventojų susidūrė su netikėtu elektros tiekimo sutrikimu. Be elektros liko beveik 20 tūkst. vartotojų Panevėžyje, Panevėžio rajone ir dalyje Anykščių rajono. Pasak Elektros skirstymo operatoriaus (ESO) atstovės Rasos Juodkienės, elektros tiekimo sutrikimas užfiksuotas 11.18 val.

 Prezidentui siūlant sudaryti galimybę stambiam verslui laikinai sumažinti dalį elektros kainos, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas iniciatyvą vertina teigiamai, tačiau sako, kad tai būtų laikinas sprendimas, o galutiniai kaštai verslui mažėtų nežymiai. Šalies vadovas siūlo, kad didelėms pramonės įmonėms Vyriausybė galėtų penkerių metų laikotarpiu iki 30 proc.

Gegužę sumažėjus vėjo energijos gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina per mėnesį Lietuvoje padidėjo 41 proc. iki 82 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovo Deivido Šikšnio, gegužę didmeninės elektros kainas Lietuvoje labiausiai veikė tarpsisteminės jungtys ir vietos gamybos pokyčiai. „Lietuvoje elektrinės užtikrino 93 proc. poreikio, tačiau paros eigoje pastovesnė vėjo generacija mažėjo, o ją iš dalies kompensavo 57 proc.

Energetikos viceministrė Edita Gudauskienė sako, kad nepaisant galimybės pažeidžiamiems vartotojams pasirinkti visuomeninį tiekimą mažesne kaina nei siūlo nepriklausomi tiekėjai didžioji dalis gyventojų ir toliau permoka už elektrą – vidutiniškai nuo 3 iki 9 eurų per mėnesį.