elektra

Lietuvos ekonomikos augimo tempas kitąmet turėtų sulėtėti, tačiau kainų augimo pikas dar tik priešakyje. SEB ekonomistai prognozuoja, kad rudenį metinė infliacija Lietuvoje viršys 6 proc., o nuo kitų metų pradžios gyventojams turėtų brangti elektra ir gamtinės dujos. SEB atnaujino Lietuvos ekonomikos prognozes. Banko ekonomistai šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę šiek tiek sumažino ir dabar tikisi, kad 2026 m. šalies ekonomika augs 3 proc.

 Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad daliai gyventojų vis dar neturint elektros po savaitgalį praūžusios audros, jiems turėtų būti skirtos papildomos iki 200 eurų siekiančios kompensacijos. L. Savicko teigimu, nuostolių atlyginimo tvarką jis jau aptarė su „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovu. „Situacija dėl audros išlieka labai sudėtinga. Šiandien popiet pirmiesiems klientams sueina 72 val. be elektros energijos.

Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška savo „Facebook“ paskyroje kritiškai vertina prezidento Gitano Nausėdos elgesį ir reakciją po audros. Jis akcentuoja, kad kol Lietuva yra didelėje krizėje – žmonės likę be elektros, stringa ryšiai, trūksta būtiniausių prekių, savivaldybėms sunku susidoroti su padariniais, prezidentas tuo metu yra Ukrainoje.

Lietuvoje šeštadienį siautusiai audrai be elektros palikus apie 270 tūkst. vartotojų, o įmonei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) trūkstant pajėgumų greitai pašalinti itin didelio masto linijų pažeidimus – kai kuri tai gali užtrukti ir savaitę – Seimo socialdemokratų frakcija antradienį ketina susitikti su bendrovės vadovu Renaldu Radvila.

Dėl šeštadienį Lietuvoje siautusios audros antradienį ryte elektros dar vis neturi kiek daugiau nei 93 tūkst. vartotojų, sako „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė. Pasak jos, nuo savaitgalio iki šiol elektros tiekimas atstatytas 60 proc. vartotojų. „Sudėtingiausia Utenos regione ir Kauno regione, nuo pat audros pradžios buvo tie, kurie buvo labiausiai paveikti, situacija čia išlieka sudėtinga“, – LRT radijui antradienį sakė R. Juodkienė.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nefiksuota nė vieno neteisėto migranto, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Latvijos pasieniečiai pirmadienį apgręžė devynis migrantus, o Lenkijos pasienyje sekmadienį nefiksuota bandymų neteisėtai patekti į šalį. Šiemet į Lietuvą iš viso neįleista daugiau nei 1,2 tūkst. neteisėtų migrantų. Pernai daugiau kaip 1,6 tūkst.

Po savaitgalį šalį siaubusios audros elektros pirmadienio vakarą vis dar neturi apie 85 tūkst. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų, rodo bendrovės duomenys. Mobiliojo operatoriaus „Bitės“ teigimu, ryšio sutrikimų šiuo metu patiria apie 18 tūkst. operatoriaus klientų, arba apie 4,2 proc. visų privačių klientų, vis dar paveikta daugiau nei 130 bendrovės ryšio bokštų.  Tuo metu „Tele2“ anksčiau pirmadienį skelbė, kad ryšys atkurtas 97 proc.

Didmeninė elektros energijos kaina praėjusią savaitę Baltijos šalyse itin išaugo – Lietuvoje ir Latvijoje ji padidėjo 84 proc. ir atitinkamai siekė 123,80 bei 123,83 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Tuo metu Estijoje elektros kaina augo dar sparčiau – 112 proc. iki 93,07 euro už MWh. Bendrovės teigimu, tokį kainų šuolį labiausiai lėmė sumažėjusi atsinaujinančių energijos išteklių gamyba.

Dėl galingos audros sutrikus elektros tiekimui tūkstančiams gyventojų visoje Lietuvoje, šalyje imta plačiau naudoti elektros generatorius. Ugniagesiai gelbėtojai sako, kad įrenginys gali būti labai naudingas dingus elektrai, tačiau svarbu mokėti juo saugiai naudotis, kad jis nesukeltų gaisro ar kito pavojaus. Prieš naudojant generatorių rekomenduojama atidžiai perskaityti jo naudojimo instrukciją ir laikytis joje nurodytų saugos reikalavimų.

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila sako, kad po šeštadienį praūžusios audros elektros tiekimą pavyko atstatyti daugiau negu 50 proc. klientų, kuriems jis buvo sutrikęs.  „Didžiausia audra, kurią turėjome šeštadienį, padarė ženklią įtaką tinklui. Dėl jos 268 tūkst. klientų neturėjo elektros energijos“, – pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė R. Radvila. „Šiandieną, valandos senumo duomenimis, mes turime 120 tūkst.

Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad po savaitgalį Lietuvą nusiaubusios audros elektros tiekimą gyventojams siekiama atkurti per įstatymuose numatytą 72 valandų terminą. Pasak jo, nespėjus pašalinti gedimų per šį laiką, gyventojams turės būti mokamos kompensacijos. „Lūkestis išlieka toks, koks yra numatytas įstatymuose – 72 valandos.

Savaitgalį praūžęs stiprus vėjas ir stichinis lietus apgadino elektros tinklus, todėl be elektros liko ir dalis mobiliojo ryšio stočių. Telekomunikacijų bendrovės praneša, kad pirmadienį vis dar neveikia maždaug pusė jų stočių. Kaip BNS nurodė „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė, šeštadienį per audrą be elektros buvo likusios 366 ryšio stotys, sekmadienį ketvirtadalį  atstačius pirmadienį dar liko apie 150. „Sutelkti maksimalūs techninio aptarnavimo pajėgumai ir jie dar didinami.

Praėjusią savaitę dėl sumažėjusios saulės ir vėjo elektrinių gamybos ir aukštų kainų kaimyninėse šalyse elektros kaina Lietuvoje augo daugiau nei keturiais penktadaliais. Rugpjūčio 17–23 dienomis vidutinė kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 84 proc.

Dėl šeštadienį Lietuvoje siautusios audros pirmadienį prieš vidurdienį elektros dar vis neturi kiek daugiau nei 111 tūkst. vartotojų, rodo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenys.  Ryte jos neturėjo apie 129 tūkst. vartotojų, o tiekimas buvo atnaujintas 139 tūkst. namų ūkių.

Lietuvoje šeštadienį prasiautė galinga audra, kuri vartė medžius, apgadino daugybę automobilių. Taip pat pirmadienio rytą buvo skelbiama, kad dėl audros be elektros šiuo metu tebėra likę 129 tūkst. vartotojų, tad dalijamės su jumis patarimais, kaip išgelbėti šaldytuve ir šaldiklyje esantį maistą namuose neturint elektros. Pateikiame jums kelis būdus, kurie gali padėti pratęsti maisto galiojimą laiką pradingus elektrai, rašoma cdc.gov.

Šeštadienį Lietuvoje prasiaubė galinga audra po kurios šimtai tūkstančių šalies gyventoj liko be elektros. Energijos skirstymo operatorius (ESO) nurodo, kad dirba ties elektros atstatymu, tačiau be elektros pirmadienio rytą vis dar gyvena apie 129 tūkst. asmenų. „Iki dabar tiekimas atnaujintas 139 tūkst. vartotojų“, – BNS pirmadienio rytą sakė ESO atstovė Rasa Juodkienė.

Lietuvoje šeštadienį siautusiai audrai be elektros palikus apie 270 tūkst. vartotojų, energetikos ministras sako, kad reikia spartinti vadinamąjį kabeliavimą – elektros linijas miškingose vietovėse pakeisti požeminiais kabeliais. „Kabeliavimas tikslingas nustatytose ir žinomose vietose turi būti spartinamas. Kol kas matau, kad yra numatyta 2 tūkst.

Tinklus prižiūrinčio „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila sako, kad savaitgalį per Lietuvą praūžusi audra buvo neeilinė, daugiau nei trečdaliu intensyvesnė nei buvusi prieš porą metų. „Kuo greičiau reikia susitvarkyti – audrą tikrai turėjome neeilinę, kai lyginame ją su ankstesnėmis, matome, kad ji yra net beveik (…) 35 proc.

Dėl šeštadienį Lietuvoje siautusios audros pirmadienio rytą elektros tiekimas dar vis yra sutrikęs apie 129 tūkst. vartotojų, sako „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė. „Iki dabar tiekimas atnaujintas 139 tūkst. vartotojų“, – BNS pirmadienio rytą sakė R. Juodkienė. ESO duomenimis, atjungimų fiksuojama visoje Lietuvoje, daugiausia – Kauno, Utenos, Vilniaus ir Panevėžio regionuose. Elektros neturėjo 268 tūkst.

Šeštadienį Lietuvoje praūžus audrai, elektros sekmadienio rytą neturi dar 219 tūkst. šalies gyventojų. Tuo metu ugniagesiai gelbėtojai iki praėjusios dienos vėlaus vakaro sulaukė daugiau nei 1,8 tūkst. iškvietimų, tačiau šiandien iškvietimų skaičius toliau didėja. Pasak „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovės Rasos Juodkienės, tokios žalos elektros tinklui per pastaruosius kelis dešimtmečius dar nebuvo padaryta.

Elektros tiekimo sutrikimai gyventojams gali sukelti nemažai nepatogumų, ypač kai jie kartojasi ar tęsiasi ilgai. Gyventojai neretai pasidalija, kad tam tikrose gyvenvietėse ar gatvėse su problemomis susiduria nuolat, o dėl elektros svyravimų ar dingimo dažnai sutrinka net įprasta buitis, pavyzdžiui, maisto gaminimas. Tokiais atvejais gyventojams tenka ne tik ieškoti problemos priežasties, bet ir kreiptis į atsakingas institucijas, tikintis, kad sutrikimai bus pašalinti.

Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų 12 ir 24 mėnesių fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę nepasikeitė, antradienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina nepakito ir sudaro 0,295 euro už kilovatvalandę (kWh) (viena laiko zona) ir  0,283 Eur/kWh (dvi laiko zonos). Nepasikeitė ir siūlomų 24 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinės kainos.

Stiprindamas apuokų apsaugą Šiaulių regione, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) šiemet čia planuoja sumontuoti apsaugas ant 282 atramų 13,9 km ilgio oro linijų ruožuose. Iš jų 48 atramos jau izoliuotos. „Kartu su aplinkosaugininkais ėmėmės priemonių, kad šie plėšrieji paukščiai būtų apsaugoti, ir tęsiame darbus – iki lapkričio Šiaulių regione bus apsaugotos 436 oro linijų atramos“, – pranešime cituojama ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

Kas trečią dieną šiemet, arba 70 dienų, Lietuva pasigamino visą jai reikalingą elektrą taip dar vasarą pasiekiant visų praėjusių metų rezultatą. Vertinant bendrą visos elektros sistemos poreikį, apimantį ir kaupimo įrenginius, tokių dienų šiemet buvo 50, kai per visus 2025 metus – 41, pirmadienį pranešė Energetikos ministerija. „Lietuvos energetika tapo dar savarankiškesne ir atsparesne.

Praėjusią savaitę dėl sumažėjusios vėjo gamybos ir išaugusių eksporto srautų elektros kaina Lietuvoje augo maždaug dviem trečdaliais. Rugpjūčio 10–16 dienomis vidutinė kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 70 proc.

Lietuva per tris mėnesius pati pasigamino tiek elektros, kad jos užteko 94 proc. viso šalies poreikio – tokio rezultato nebuvo nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, kad kuo daugiau elektros pasigaminame patys, tuo mažiau už ją turėtume mokėti. Tačiau taip nėra. Skaičiai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti prieštaringi. „Litgrid“ duomenimis, saulės elektrinių gamyba per metus išaugo 45 proc.

Nuo kitų metų stambūs pramonės ir verslo vartotojai, kurie yra prijungti prie elektros energijos perdavimo tinklo tiesiogiai, galės rinktis dinaminį perdavimo tarifą, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Teigiama, jog tokiu būdu vartotojai galės efektyviau naudotis energija, kai kainos biržoje yra mažesnės. Tai nulems atnaujintos „Litgrid“ elektros energijos perdavimo paslaugos sutarties sąlygos, kurias VERT suderino ketvirtadienio posėdyje.

Liepą išaugus vėjo elektrinių gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 19 proc. iki 75,63 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Latvijoje praėjusį mėnesį elektra taip pat pigo 19 proc. iki 74,72 euro, o Estijoje fiksuotas didžiausias kainos kritimas – 32 proc. iki 43,93 euro už MWh.

Viešojoje erdvėje sparčiai plinta vaizdo įrašas iš Šventojoje esančios „Maximos“ parduotuvės, kurioje netikėtai dingo elektra. Tamsioje salėje atsidūrusių darbuotojų reakcija ir neįprastas sprendimas nustebino visus pirkėjus. Vaizdo įraše, kuriame matyti, kad Šventojoje esančioje „Maximos“ parduotuvėje dingo elektra. Ant vaizdo įrašo rašoma: „Šventojoje dingo elektra, pardavėjai patys nuvažiuoja ir nuperka, ko reikia.

Dėl elektros sutrikimų Vilniuje antradienio rytą neveikia dalis šviesoforų. Kaip vairuotojus įspėja sostinės Susisiekimo paslaugos, sutrikimus sostinėje patiria šiose sankryžose esantys šviesoforai: Dariaus ir Girėno g. – Šaltkalvių g.; Dariaus ir Girėno – Pelesos g.; Kauno – Algirdo g.; Pamėnkalnio g. – V. Kudirkos g.; Konstitucijos pr.

Praėjusią savaitę vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje padidėjo 3 proc. ir siekė 39,15 euro už megavatvalandę (MWh), tačiau ji vis tiek išliko viena mažiausių šiais metais, skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Latvijoje elektros kaina praėjusią savaitę buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji sumažėjo 4 proc. iki 23,59 euro už MWh.

Antradienį dalis Lietuvos liko be elektros – pranešama apie masinius tiekimo sutrikimus. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) tinklalapyje nurodoma, kad rytą be energijos tiekimo dėl sutrikimų liko apie 500 namų ūkių. Dėl planinių darbų atjungtų klientų skaičius: 3316. Daugiausiai sutrikimų fiksuota Vilniuje – Naujamiečio, Senamiesčio rajonuose. Papildysime.

Varėnos rajone elektros linijos gedimus šalinę „Energijos skirstymo operatoriaus“ darbuotojai rado nutrūkusį laidą, o šalia jo – mirusio vyro kūną, antradienį pranešė Policijos departamentas. 1996-aisiais gimusio vyro kūnas aptiktas pirmadienį, apie 4.05 val., Praudos kaime esančiame lauke. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Prasidėjo daugiau kaip 285 tūkst. pažeidžiamų elektros energijos vartotojų informavimas ir sutikimų rinkimas perėjimui į visuomeninį tiekimą, pirmadienį pranešė Energetikos ministerija.  Šių metų antrąjį pusmetį visuomeninio tiekimo paslauga besinaudojantiems pažeidžiamiems asmenims bus taikomas „Standartinis“ vienos laiko zonos 20 centų už kilovatvalandę (kWh) tarifas – 4 centais už kWh mažesnis negu įprastas visuomeninio tiekimo tarifas.

Šeštadienį Vilniuje, Naujamiestyje, gyventojai pranešė apie dingusią elektrą.  Kaip rašoma Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) internetiniame puslapyje, galimi sutrikimai užfiksuoti nuo 21:03 val. 21:15 val. duomenimis, elektros neturi šimtai Naujamiesčio gyventojų.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 29,9 mln. eurų koreguoto pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – 12 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku (26,8 mln. eurų). Koreguotas įmonės grynasis pelnas siekė 20,2 mln. eurų – 40 proc. daugiau nei pernai (14,4 mln. eurų), o jos pajamos augo 28 proc. iki 267,5 mln. eurų (209 mln.

Išaugus vėjo gamybai vidutinė didmeninė elektros kaina liepą, palyginti su birželiu, sumažėjo 19 proc. iki 76 eurų už megavatvalandę (MWh), trečiadienį pranešė perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovo Deivido Šikšnio, kol Vidurio, Pietų ir Pietryčių Europą alino elektros gamybą riboję karščiai ir sausros, Baltijos šalyse ir Šiaurės Europoje padėtis buvo priešinga – elektros gaminta daugiau.

Geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose praėjusią savaitę ir toliau veikė energijos išteklių rinkas – gamtinės dujo brango 6,5 proc., o Brent nafta pigo 6,3 proc. Lietuvoje per savaitę taip pat augo degalų ir biokuro kainos, o elektros kaina sumažėjo beveik perpus ir buvo antra mažiausiai šiemet, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot agentūros, vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF liepos 27–31 dienomis didėjo 6,5 proc.

Liepos mėnesį vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 75,63 euro už megavatvalandę (MWh) ir buvo beveik penktadaliu mažesnė nei birželį, rodo energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ duomenys. Prognozuojama, kad rugpjūtį dėl sausesnių orų, mažėjančios saulės elektrinių gamybos ir silpnesnio vėjo kainos vėl augs. „Elektrum Lietuva“ komercijos vadovo Manto Kavaliausko teigimu, elektros kainų mažėjimą liepą, palyginti su birželiu, lėmė palankesnės, nei prognozuota, oro sąlygos.

Vilniaus Šeškinės mikrorajone viename iš daugiabučių įsivyravo tikra kaimynų drama. Teigiama esą dėl keliamo triukšmo vienai šeimai kaimynė neva pradėjo atjunginėti elektrą namuose. Dėl to buto gyventojai sako kreipęsi į policiją, tačiau ši dėl įrodymų trūkumo esą padėti negalėjo. Negana to, tikinama, kad dėl kreipimosi į policiją vėliau buto durys buvo pavaišintos ir kiaušiniais.

Gaminantys vartotojai birželį pasiekė naują generacijos rekordą – į elektros tinklą jie patiekė daugiau kaip 305 gigavatvalandes (GWh) elektros energijos, užtikrindami beveik trečdalį šalies poreikio, pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). „Gaminantys vartotojai generacijos rekordą gerino trečią mėnesį iš eilės ir birželį pirmą kartą buvo viršyta 300 GWh riba.

Pastarąją savaitę fiksuotas 12 ir 24 mėnesių elektros kainas keitė vienas nepriklausomas elektros tiekėjas. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę padidėjo 1 proc. Pasak agentūros, per savaitę siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinės kainos vienos laiko zonos planui nepasikeitė – 0,287 Eur/kWh, o dviejų laiko zonų planui kaina padidėjo nuo 0,275 Eur/kWh iki 0,276 Eur/kWh. Tuo metu 24 mėn.

Praėjusią savaitę išaugus vėjo elektrinių gamybai, vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje sumažėjo 25 proc. iki 74,99 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Latvijoje elektros kaina per savaitę smuko 22 proc. iki 75 eurų, o Estijoje – 5 proc. iki 48,69 euro už MWh.  „Elektrum Lietuva“: elektros kaina praėjusią savaitę šalyje mažėjo 25 proc.

Augus importo srautams iš Švedijos ir didėjus vėjo generacijai Šiaurės šalyse, elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 25 proc. – iki 75 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė „Litgrid“. „Lietuvoje vietos elektros generacija mažėjo – labiausiai dėl 25 proc. sumažėjusios saulės elektrinių gamybos – tačiau šalies elektrinės vis tiek užtikrino 77 proc. elektros poreikio. Be to, augo importo srautai iš Švedijos, jie sudarė pusę viso į Lietuvą importuoto elektros kiekio.

Elektros vartotojai Lietuvoje gali rinktis nepriklausomą tiekėją, tačiau daliai gyventojų dėl jų turimo statuso suteikiama galimybė naudotis ir visuomeniniu elektros tiekimu. Pažeidžiamo vartotojo statusas suteikia tam tikras įstatymuose numatytas garantijas, tačiau jo suteikimas gali turėti įtakos ir tam, iš ko žmogus perka elektrą.

Panešama apie elektros tiekimo sutrikimus visoje Sakartvelo teritorijoje, įskaitant sostinę Tbilisį. Kol kas valdžios institucijos komentarų nepateikė, skelbia „Civil Georgia“. Socialinių tinklų vartotojai keliuose miestuose, tarp jų Batumyje, Zugdidyje ir Kutaisyje, praneša apie dingusią elektrą – elektros tiekimas nutrūko netrukus po vidurnakčio, naktį iš liepos 23-iosios į liepos 24-ąją.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos ministrai susitarė vystyti bendrus Baltijos energetikos sistemos rezervinius pajėgumus, kurie leistų greičiau atkurti elektros tiekimą gyventojams ir verslui įvairių grėsmių ar kritinės infrastruktūros pažeidimų atvejais.  Trečiadienį energetikos ministras Lukas Savickas kartu su Latvijos ir Estijos ministrai pasirašė bendrą deklaraciją dėl Baltijos energetikos sistemos rezervinių pajėgumų sukūrimo, pranešė Energetikos ministerija.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Energetikos ministerijos siūlymui inicijuoti 330 kilovoltų (kV) elektros perdavimo linijos tarp Lietuvos ir Latvijos inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimą.  Linija Varduva–Broceni yra daugiau nei 420 mln. eurų preliminarios vertės elektros jungčių su Latvija stiprinimo projekto, kurį Vyriausybė birželį pripažino valstybei svarbiu, sudėtinė dalis.

Klaipėdos apskrities elektros infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai šiemet numatyta skirti 40 mln. eurų. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) už šias lėšas planuoja nutiesti daugiau kaip 280 km kabelinių elektros linijų bei pastatyti ir atnaujinti 125 transformatorines. ESO teigimu, didžioji investicijų dalis – beveik 29 mln. eurų – šiemet skirta naujų klientų prijungimui ir elektros tinklo plėtrai.