Elektros tiekėjai ragina klientus sutartis pasikeisti, tačiau ne visi panaikino už sutarties pakeitimą gresiančias baudas ir toliau mėgaujasi iš biudžeto pervedamu šimtamilijoniniu kompensacijų srautu, kuris jiems neša galimus viršpelnius.
Panevėžietė Irena už elektrą moka po 28 centus už kilovatvalandę. Tokią kainą jai garantuoja vyriausybė, tad moteris sako net nežinanti, kokie tarifai yra jos sutartyje su nepriklausomu tiekėju. Visgi moteris nori mokėti dar mažiau – atėjo pas elektros tiekėją reikalauti pakeisti sutartį.
„Pasimetę, nežinom, tas sutartis pasirašėm. Brangu, dukra Klaipėdoj gyvena, sako, mama, kodėl tiek brangiai moki, ji po 16 centų tik moka“, – kalba Irena.
Visgi moteris nuogąstauja, ar už sutarties pakeitimą anksčiau laiko neteks mokėti baudos.
„Nenoriu mokėti, jei reikės mokėti baudą, nekeisiu, paliksiu iki liepos“, – sako Irena.
Ir kiti panevėžiečiai piktinasi painiava dėl elektros tarifų, kompensacijų ir sutarčių keitimo sąlygų:
„Niekas neaišku, kiek kartų keitėsi.“
„Buvo 29, po to 17 centų ar 28, kažkas link to.“
„Aišku, kad didelės, nerealu tokios kainos.“
„Dabar moku 28 centus, nuo liepos bus 25 turbūt, bet negalutinė, rudenį, jei mažės kaina, dar kartą ateiti.“
„Nori išeiti – reikia mokėti pinigų, visur tik sukčiauja.“
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje yra vos keturi centai už kilovatvalandę, tad pridėjus energetikų priedus, maržas ir mokesčius siekia apie 15 centų. O Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, daugiau nei pusė milijono lietuvių, tai yra apie trečdalis visų nepriklausomų tiekėjų klientų sutartyse su nepriklausomais tiekėjais tebėra įsipareigoję mokėti 28 centus už kilovatvalandę viršijančius tarifus.
„Yra apie 600 tūkst. vartotojų, kurie turi sutartis su nepriklausomais tiekėjais, kurių kainos didesnės 28 ct/kWh“, – sako VERT pirmininkas Renatas Pocius.
Tokiems elektros vartotojams derėtų sukrusti, mat premjerė Ingrida Šimonytė yra užsiminusi, kad valstybės kompensacijų už elektrą nuo liepos gali ir visai nebelikti, tad jiems elektra pabrangs, o 8 tūkst. vartotojų gresia mokėti ir rudenį buvusius itin aukštus 56 centus už kilovatvalandę viršijančius tarifus, nors šiuo metu rinkoje kainos yra keliskart mažesnės.
„Visus raginu, kurie turi tarifą virš 28 centų, persirašyti sutartis arba keisti tiekėją, rinkoje pasiūlymai geresni yra jau ketvirtą mėnesį. Fiksuoti pasiūlymai yra tarp 24–27 centų“, – kalba Energetikos agentūros direktorius Virgilijus Poderys.
„Mes esame įklimpę tokioje košėje, liberalizacija nevykusi laiku, kai kainos šokinėja, vartotojai pasimetę, nežino, ką daryti, reikia kuo didesnio švietimo“, – sako Virgilijus Poderys Vidmantas Jankauskas.
Elektros vartotojus pasikeisti sutartis ir toliau atbaido gresiančios baudos ir netesybos, kurias jiems įpiršo elektros tiekėjai. „Ignitis“, kurio tik pusė klientų turi mažesnius už 28 centus tarifus, žada, kad pasikeitus sutartį netesybų mokesčių mokėti nereikalaus, tačiau už tokį gerumą vis tiek reikalauja išlikti mažiausiai pusmetį bendrovės klientu.
„Kai sudėliojame savo kainodarą, pritaikome nuolaidas, jas taikome savo leno sąskaita. Klientas, jei lieka su mumis, tai viskas gerai, tokia logika“, – aiškina „Ignitis“ atstovas Artūras Ketlerius.
„Enefit Lietuva“ apie ketvirtadalis klientų turi sutartis su didesniais už 28 centus tarifais, o už sutarčių nutraukimą lupa baudas, vadinamas rezervavimo mokesčiais. Įmonės vadovas sako dar tik svarstantis, ar tokias baudas naikinti.
„Yra ilgalaikės sutartys, susietos su vėjų parkų turėtojais, ilgalaikis mūsų įsipareigojimas, turime rasti sprendimą, kuris leistų apsisaugoti nuo didelių kainų, ieškome sprendimo, jį pateiksime“, – kalba „Enefit“ atstovas Vytenis Koryzna.
„Elektrum Lietuva“ taip pat apie ketvirtadalis klientų vis dar įsipareigoję mokėti daugiau 28 centų. Įmonė anksčiau jiems grasino netesybų mokesčiais, tačiau šiuo metu tvirtina nusprendusi jų atsisakyti.
„Nutraukiant sutarti galiojo nuolaidų grąžinimas, bet nuo sausio klientams nebeprašome grąžinti nuolaidų“, – tvirtina „Elektrum“ atstovė Milda Basijokienė.
Seimo ekonomikos komitetas nusprendė paspausti elektros tiekėjus gyventojams sumažinti tarifus ir registravo Elektros energetikos įstatymo pataisą. Pagal ją sumažinti tarifus elektros tiekėjai galės vienašališkai nelaukdami klientų sutikimo. Tokie Seimo užmojai kištis į elektros pardavėjų ir klientų sutartis kai kuriuos energetikus jau neramina.
„Bet koks fiksuotos kainos nutraukimas yra kainuojantis tiekėjui. Masinis tokio žingsnio padarymas atneša didelius nuostolius. Ar tai gali masiškai visi daryti? Techniškai taip, bet mažina patrauklumą dalyvauti tokiame versle“, – teigė V. Koryzna.
Tačiau tokią pataisą pasirašęs socialdemokratas Gintautas Paluckas viliasi, kad ne tik daugiau gyventojų susimažins išlaidas už elektrą, bet ir sumažės elektros tiekėjams iš biudžeto pervedamas šimtamilijoninių kompensacijų srautas, kuris jiems neša galimus viršpelnius.
„Tai šimtamilijoninės sumos. Yra galimybės veikti nesąžiningai, pelnytis iš kompensavimo schemos, kainos biržoje stipriai nukritę, žmonių įsipareigojimai pagal sutartis dideli. Žmogus pats sumoka arba už jį iš jo mokesčių per biudžetą sumoka Vyriausybė“, – tvirtino Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Na, o Energetikos agentūra skaičiuoja, kad balandžio pirmoji pusė pasižymėjo tolimesniu elektros pigimu biržoje ir dviejų savaičių vidurkis sudaro 6,5 cento. Elektros pigimą esą lėmė šilti orai ir sumažėjęs vartojimas per Velykas.
