REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje mažėja žmonių, manančių, jog dauguma bendrovių dirba skaidriai: šiais metais  39 proc. gyventojų mano, kad skaidriai veikia daugiau nei pusė įmonių, tuo metu 2021 metais taip manė 49 proc. apklaustųjų. 

Lietuvoje mažėja žmonių, manančių, jog dauguma bendrovių dirba skaidriai: šiais metais  39 proc. gyventojų mano, kad skaidriai veikia daugiau nei pusė įmonių, tuo metu 2021 metais taip manė 49 proc. apklaustųjų. 

REKLAMA

Tai parodė kovos prieš šešėlinę ekonomiką iniciatyvos „Baltoji Banga“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa.

„Tai, kad suprastėjo verslo vertinimas, labiausiai siečiau su vis didėjančiais gyventojų reikalavimais verslui ir vis didesnio rezonanso viešojoje erdvėje sulaukiančiais įmonių piktnaudžiavimo atvejais“, – trečiadienį spaudos konferencijoje teigė „Baltosios bangos“ iniciatorės „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Kaip svarbiausius skaidrumo kriterijus 83 proc. apklausos dalyvių nurodė sąžiningai mokamus atlyginimus, po 82 proc. –  neimamus ir neduodamus kyšius bei netoleruojamą korupciją, 77 proc. – sąžiningai mokamus mokesčius.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip mažiausiai svarbius kriterijus nurodė visuomenės interesų įtraukimą į įmonės strategiją (32 proc.), viešą informaciją apie investicijas į atsinaujinančius resursus (35 proc.) ir aiškią informaciją apie socialinį poveikį visuomenei ir darbuotojams (39 proc.).

REKLAMA

Be to, nuo 40 iki 37 proc. sumažėjo gyventojų, kurie savo aplinkoje susiduria su nelegaliai mokamu darbo užmokesčiu. Dažniausiai tai mažiausias pajamas gaunantys miestelių gyventojai, turintys vidurinį bei specialų išsilavinimą.  

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė sako, kad Lietuvoje šešėlis ir toliau mažėja. 

„Esmė yra bendra – matome, kad šešėlis mažėja, yra teigiama tendencija. (...) Tas visas kompleksiškumas ir duoda rezultatus“, – spaudos konferencijoje sakė R. Bilkštytė.

Pasak jos, svarbiausias uždavinys mažinant šešėlinę ekonomiką yra visuomenės informavimas ir švietimas apie tai, kokią žalą mokesčių vengimas daro valstybei. Tam numatoma supažindinti vaikus  ir jaunimą apie mokesčių sistemą, mokyti atsiskaityti negrynaisiais pinigais, stebėti išlaidas ir mokesčių mokėjimą. 

REKLAMA
REKLAMA

„Atsiskaitydami už paslaugas grynais žmonės maitina tą šešėlį ir sudaro galimybę ne visas pajamas parodyti ir mokėti ne visus mokesčius (...). Tas supratimas, kam tavo mokesčiai yra naudojami, tai yra labai svarbu visuomenei dėl šešėlio mažinimo“, – spaudos konferencijoje sakė finansų viceministrė.

R. Bilkštytė taip pat teigė, kad mažinti šešėlinę ekonomiką padės mokesčių sistemos pokyčiai: paskatos patogiau mokėti mokesčius, atsiskaitymų grynaisiais ribojimas, stiprinami Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir muitinės analitikos procesai. 

„Mokesčių mokėtojai turi jausti, kad visi pažeidimai yra matomi ir gali būti nustatyti. Tada tas mokesčių mokėjimas natūraliai didėja“, – komentavo ji. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pernai į biudžetą papildomai gauta 134 mln. eurų mokesčių – 17 mln. eurų daugiau nei 2021 metais. Didžiąją dalį jų sudarė stebėsenos veiksmų rezultatas, kai mokesčių mokėtojai VMI pateikus pastabas savarankiškai deklaravo 89 mln. eurų (66 proc.). 

2007 metais įkurta „Baltoji banga“ šiuo metu vienija virš 80 bendrovių. 

Reprezentatyvią apklausą atliko tyrimų bendrovė „Norstat“, balandžio mėnesį apklaususi 1 tūkst. Lietuvos gyventojų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų