prekės

Apsipirkimas gali būti ne tik būdas įsigyti reikalingų daiktų, bet ir emocijų valdymo priemonė – vieniems jis suteikia malonumą, kitiems padeda užpildyti nuobodulį ar spręsti vidines problemas. Klinikinės psichologijos specialistė Vilma Tarasevičė ir psichologas Gediminas Navaitis aiškino, kaip atpažinti, kada santykis su daiktais ir pirkimu tampa probleminis. Jie taip pat paaiškino, kodėl mūsų vartojimo įpročiams įtakos turi visuomenės vertybės ir ankstesnė gyvenimo patirtis.

Vasarą gamintojai kiaušinius pradėjo parduoti pigiau, o rugsėjį pirmieji kainų mažėjimo ženklai pasirodė ir parduotuvėse. Rugsėjo 14–20 d. prekybos tinklų privačių prekių ženklų M dydžio narvuose laikomų vištų kiaušinių dešimtukas be akcijų vidutiniškai kainavo 1,95 Eur – 2,5 proc. mažiau negu prieš keturias savaites. Vis dėlto kaina tebebuvo 4,28 proc. didesnė negu prieš metus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Gamintojų kainų pokytį pirkėjai pajunta ne iš karto.

Norint apsipirkti pigiau, nebūtina laukti įprastų akcijų. Prekybos tinkluose kasdien galima rasti nukainotų maisto produktų ir kitų prekių, o žinant, kada ir kam mažinamos kainos, galima gerokai sutaupyti. Prekybos tinklai besibaigiančio galiojimo maistą nukainoja skirtingai.

„Lidl“ parduotuvėse reguliariai atnaujinamos savitarnos kasų zonos. Didinamas kasų skaičius, o senesnę įrangą keičia naujesni, intuityvesni, raiškesni ir, anot tinklo, pirkėjams patogesni ekranai. Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad pokyčiai matomi ir dalyje atnaujintų bei naujų parduotuvių. Savitarnos kasoms jose tenka gerokai didesnė visų kasų dalis nei įprastoms.

Dar prieš penkerius metus turint 100 eurų iš parduotuvės buvo galima išeiti gerokai su pilnesniu krepšiu. Šiandien už tą pačią sumą kai kurių kasdienių prekių galima nusipirkti kone perpus mažiau, pasikeitė ir tai, kiek galime įsipilti degalų ar leisti sau paslaugų. Vis dėlto vien kainų šuolis neatskleidžia viso vaizdo – per šį laiką gerokai augo ir gyventojų pajamos.

„Lidl“ parduotuvėse pirkėjai gali pastebėti pokyčius – prekybos tinklas reguliariai atnaujina savitarnos kasų zonas, didina šių kasų skaičių ir diegia naujesnę įrangą. Savitarna tampa vis svarbesne apsipirkimo dalimi – ją jau renkasi daugiau nei pusė tinklo klientų. Tačiau kyla klausimas, kas laukia įprastų kasų ir ar ateityje jų apskritai gali nelikti. „Lidl“ parduotuvėse reguliariai atnaujinamos savitarnos kasų zonos.

Didžiulio susidomėjimo sulaukusi TV3 televizijos naujiena – nauja pramoginė diskusijų laida „KK2 savaitė“, kuri žiūrovus džiugins kiekvieną trečiadienio vakarą. Pirmosios laidos klausimas – kas geriau: privačios ar valstybinės mokyklos? Kiekvieną savaitę „KK2 savaitėje“ virs nuotaikingos, o kartais ir karštos diskusijos, kurioms vadovauja Keitė Arai ir ilgametis TV3 veidas Mindaugas Stasiulis.

Dirbtinio intelekto (DI) įrankiais šiandien galima ne tik sukurti tikroviškai atrodančią nuotrauką, bet ir pakeisti vos vieną tikro vaizdo detalę – pavyzdžiui, prekėje „padaryti“ skylę ar kitą defektą. Tokios galimybės kelia naujų rizikų ir internetinėse prekybos platformose.

Įprasti brūkšniniai kodai ant prekių pakuočių netrukus gali tapti praeitimi. Parduotuvėse vis dažniau kalbama apie perėjimą prie dvimačių, į QR kodus panašių kodų, kurie leistų ne tik identifikuoti prekę kasoje, bet ir suteiktų prieigą prie gerokai didesnio informacijos kiekio. Nuskenavęs tokį kodą telefonu pirkėjas galėtų sužinoti daugiau apie produkto sudėtį, alergenus, galiojimą ar net jo kilmę.

Po šeštadienį Lietuvą talžiusios audros elektros generatorių paklausa e. prekybos centre „Pigu.lt“ pasiekė rekordines aukštumas. Sekmadienį ir pirmadienį generatorių pardavimai kilo beveik 40 kartų, lyginant su analogiškais laikotarpiais šį rugpjūčio mėnesį.

Baigiantis vasarai, pagreitį įgavo pasiruošimas mokslo metams. Per paskutines dvi savaites mokyklinių prekių paklausa e. prekybos centre „Pigu.lt“ išaugo beveik du kartus, lyginant su ankstesniu 14 dienų laikotarpiu. „Šį sezoną fiksavome ankstesnį nei įprasta tėvų ir moksleivių ir studentų sujudimą prieš artėjantį mokslo metų startą. Prekyba įgavo naują pagreitį pradėjus pagrindinę mūsų mokyklinių prekių kampaniją.

Nuo 2026 metų liepos 1-osios Latvijoje daliai būtiniausių maisto produktų pridėtinės vertės mokestis (PVM) sumažintas nuo 21 iki 12 proc. Atrodytų, kad bent šios prekės pas kaimynus turėtų kainuoti mažiau. Todėl naujienų portalas tv3.lt palygino tų pačių arba kuo panašesnių produktų kainas „Rimi“ parduotuvėse Lietuvoje ir Latvijoje.  Mažesnis PVM Latvijoje taikomas pienui, duonai, kiaušiniams ir šviežiai arba atšaldytai paukštienai.

Iki ilgai laukiamo „Grand Theft Auto VI“ (GTA 6) pasirodymo dar liko laiko, tačiau žaidėjai jau pradeda ruoštis. E. prekybos centre „Pigu.lt“ birželio pabaigoje GTA 6 ir su žaidimu susijusių prekių paieškos per savaitę išaugo 5,6 karto. Tuo pat metu pastebimas ir aktyvesnis žaidimams skirtos įrangos pirkimas. „GTA serija turi didžiulę gerbėjų auditoriją, todėl natūralu, kad naujienos apie šeštąją dalį iškart sukelia susidomėjimą.

Vilniuje esančioje „Maximos“ parduotuvėje Mindaugo gatvėje užfiksuoti jau ne pirmi atvejai, kai jaunuoliai, kaip teigiama, mėto įvairias prekes į pirkėjų krepšelius. Apie panašią patirtį prabilo ir skaitytoja, o parduotuvė tokių veiksmų netoleruoja ir dėl naujausio incidento ketina kreiptis į policiją. „Maximos“ ryšių su žiniasklaida vadovės Ernestos Vareikytės teigimu, parduotuvė žino apie incidentą ir smerkia tokį elgesį. „Šis atvejis mums yra žinomas.

Darbdaviams, norintiems įdarbinti žmogų iš Europos Sąjungai nepriklausančios šalies, daugeliu atvejų gali tekti jam mokėti beveik 2,9 tūkst. eurų prieš mokesčius. Taip yra todėl, kad šių metų užsieniečių įdarbinimo kvota jau faktiškai išnaudota. Pramonininkai įspėja, kad dėl to įmonėms gali būti sunkiau rasti darbuotojų, o išaugusios išlaidos kai kuriais atvejais gali lemti ir didesnes prekių bei paslaugų kainas.

Nebenešiojami drabužiai, išaugti vaikų batai, senas telefonas ar nebereikalingi baldai vis dažniau atsiduria interneto skelbimuose. Tačiau ne kiekvienas toks pardavimas laikomas prekyba. VMI aiškina, kad ribą tarp paprasto savo daiktų išpardavimo ir individualios veiklos lemia ne tik per metus gauta suma. Ne mažiau svarbu ir tai, ar žmogus parduoda sau pirktus, bet nebereikalingus daiktus, ar prekes specialiai įsigyja tam, kad jas perparduotų ir uždirbtų.

Liepos mėnesį e. prekybos centre „Pigu.lt“ paklausa pasižymėjo ne tik sezoninės prekės, skirtos laisvalaikio pramogos, kelionėms ir lauko darbams. Gyventojai aktyviai rinkosi buitinę techniką, baldus, o taip pat – elektronikos ir fotografijos prekes.  Ką daugiausiai pirko lietuviai liepos mėnesį? „Liepos mėnuo – kol kas stipriausias vasaros mėnuo e. prekyboje.

Apsipirkusi vienoje Vilniaus „Maximos“ parduotuvėje skaitytoja negalėjo patikėti savo akimis – prekybos tinklo šaldiklyje ji pastebėjo ledus su konkurento „Lidl“ prekės ženklu. Kilus klausimui, ar tai naujas asortimento papildymas, situaciją paaiškino „Maxima“. Į naujienų portalo tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytoja Rasa (tikras vardas redakcijai žinomas), kuri pasidalijo, kad „Maximos“ lentynose pastebėjo „Lidl“ ledus.

Pagal infliaciją aplenkusi Latviją ir Estiją, Lietuva kopia į pirmaujančias gretas Europos Sąjungoje. Ekonomistai perspėja, kad rudenį sulaukti galime ir antros infliacijos bangos, ypač brangs maistas. Lietuviai piktinasi, kad valdžia nesuvaldo infliacijos ir skuba ruoštis artėjančiam brangymečiui – jau kaupia ir konservuoja maisto atsargas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

 Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) trečiadienį pareiškė rekomenduojanti vadinamąją amžinąją cheminę medžiagą TFA priskirti prie žmonių reprodukcijai kenkiančių toksiškų medžiagų.

Itin pigios prekės iš tokių platformų kaip „Temu“, „Shein“, „AliExpress“ ar kitos jau tapo kasdienybe milijonams vartotojų. Vos keli eurai už drabužius, aksesuarus ar namų apyvokos prekes vilioja spontaniškai apsipirkti vis dažniau. Tačiau ekspertai įspėja – už tokį apsipirkimą žmonės dažnai sumoka ne tik pinigais, bet ir savo privatumu ar duomenų saugumu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Atsakomybės ir žalos atlyginimo dėl nekokybiškų prekių ar gaminių su trūkumais Lietuvoje siūloma  reikalauti ne tik iš gamintojų, bet ir kitų, pavyzdžiui, importuotojų ar platintojų.   Taip pat dėl žalos atlyginimo galėtų kreiptis ne tik tokio gaminio vartotojai, bet ir kiti gyventojai, jei prekės padarys žalą sveikatai ar turtui.    Tai numato Civilinio kodekso pataisos, kurias praėjusią savaitę pradėjo svarstyti Seimas.

Pigiausių produktų krepšelis šių metų balandį, palyginti su kovu, pigo 1,4 proc. – 1,02 euro ir buvo 2,7 proc. arba 1,97 euro pigesnis nei prieš metus, rodo Pricer.lt analizė. Palyginti su prieškariniu 2021 balandžio mėnesiu, krepšelis dabar yra 28 proc. arba 15,56 euro brangesnis. Pricer.lt duomenimis, pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitingo pirmoje pozicijoje balandį išliko prekybos tinklas „Maxima“, kurio prekių krepšelis pigo 0,09 euro.

Kartais apsilankymas parduotuvėje baigiasi visai netikėtai – iš rankų išslysta stiklainis, važiuojant vežimėliu kliudoma lentyna ar netyčia dūžta butelis su gėrimu. Tokiose situacijose pirkėjams dažniausiai kyla klausimas – ar už tai teks susimokėti? Apie tai, kaip tokie atvejai vertinami iš tiesų, komentuoja didžiųjų prekybos tinklų atstovai.

E. prekybos centro „Pigu.lt“ lankytojai Velykas tikisi sutikti gryname ore – kovo mėnesį prekyba lauko baldais buvo daugiau nei keturis kartu aktyvesnė nei vasarį. Pirkėjai jau užkūrė ir grilius bei rūkyklas – jų paklausa šoktelėjo į viršų daugiau nei du kartus. „Įprasta, kad pavasarį stebime išaugusį susidomėjimą prekėmis, kurios tarnauja pramogoms ir darbui lauke. Šis sezonas nėra išimtis. Į viršų stiebiasi ne tik sodo įrankių pardavimai, mūsų lankytojai ruošiasi ir poilsiui gryname ore.

Aplinkos ministerija oficialiai registravo įstatymų projektus, kurie numato daugybę pokyčių pirkėjams ir prekybininkams. Žadama, kad dėl pakeitimų vis daugiau prekių bus galima įsigyti pildant jas į daugkartinę tarą, taip mažinant pakuočių atliekų kiekį ir skatinant tvaresnį vartojimą. Kai kurie prekybininkai bus įpareigoti dalį prekių pardavinėti taip, kad jas būtų galima įsigyti su nuosava pakuote ar tara.

Ketvirtadienį Europos Sąjungos (ES) valstybės narės ir įstatymų leidėjai pasiekė susitarimą, suteikiantį Bendrijai teisę skirti baudas internetinėms platformoms, importuojančioms nesaugius daiktus į ES. Ši priemonė yra dalis plataus masto ES muitų taisyklių reformų, įskaitant visoje ES taikomą mokestį už produktus, įsigytus už 27 valstybių narių bloko ribų, nes Briuselis stiprina pastangas sustabdyti pigių siuntinių iš Kinijos srautą. ES teigia, kad 2025 m. į ES pateko apie 5,9 mlrd.

Įsivaizduokite, kad eidami į parduotuvę pasiimate ne tik pirkinių maišelį, bet ir atsinešate indus įvairiems produktams – nuo šampūno iki sulčių, majonezo ar pomidorų padažo. Dabar tai gali skambėti neįprastai, tačiau Lietuvoje tokia apsipirkimo praktika netrukus gali tapti kasdienybe. Numatomi įstatymų pakeitimai žada reikšmingus pokyčius – vis daugiau prekių bus galima įsigyti pildant jas į daugkartinę tarą, taip mažinant pakuočių atliekų kiekį ir skatinant tvaresnį vartojimą.

„Mažylių kasos“ prekybos centre turėtų palengvinti apsipirkimą nėščiosioms ir šeimoms su mažais vaikais, tačiau kai kurie klientai skundžiasi neva jos neretai praranda savo paskirtį, nėščia moteris išreiškė pasipiktinimą, kad nepraleidžia. Prekybos tinklai aiškina, kad tokios kasos yra įrengtos dėl patogesnio apsipirkimo šeimoms.

Socialiniuose tinkluose sparčiai išplito pirkėjos istorija ir jos pirkinių vaizdai, sukėlę itin audringas reakcijas. Moteris teigia parduotuvėje įsigijusi rūkytų vištienos kakliukų, tačiau vos tik pradariusi pakuotę pamatė tai, kas gerokai nustebino. Feisbuko grupėje moteris pasidalijo nuotraukomis, o įrašas kaip mat sulaukė didelio susidomėjimo, pasidalijimų ir diskusijų.

Žiemos pabaigoje ne vienas pastebi, kad sloguojančių žmonių aplink padaugėja, tad ir vaistinių duris varstančių žmonių vis daugiau. Pasigilinkime, kokios prekės vaistinėse šiuo metu pačios paklausiausios. Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkę Virgiliją Bečelytę, „BENU“ vaistininkę Ingą Norkienę ir „Eurovaistinės“ vaistininką Mindaugą Rutalę, o specialistai pakomentavo, kurie produktai vaistinėse šiuo metu yra perkamiausi.

Saldumynai, gėlės ir braškės – prekybos tinklo „Lidl“ duomenimis, taip atrodo dažno pirkėjo Valentino dienai skirtas pirkinių krepšelis. Šių prekių pardavimai artėjant meilės dienai išauga net kelis kartus. Visgi pirkėjai Valentino dienai renkasi ne tik saldumynus ir gėles – į krepšelius dažniau patenka ir jūrų gėrybės bei kontraceptinės priemonės. „Nors Valentino diena nėra viena populiariausių švenčių Lietuvoje, pirkimo tendencijos rodo, kad ji mūsų šalyje yra minima.

Gausiai iškritęs sniegas kvietė ne tik džiaugtis žiemos pramogomis gryname ore, bet ir apsiginkluoti kastuvais ir kitomis priemonėmis kovai su sniegu. E. prekybos centras „Pigu.lt“ fiksavo prekybos šuolį kastuvais, automobilių ledo grandikliais ir oro šildytuvais. Į viršų kilo ir rogučių bei kitų žiemos sporto prekių prekyba. Pirkėjai ėmė skubiai ruoštis šalčiams „Pardavimai rodo, kad baltos pusnys atnešė ne tik džiaugsmo, bet ir rūpesčių mūsų lankytojams.

Kai netiko kelnės, nepatiko batų modelis ar spalva, retai nusimename, nes prekės grąžinimas yra bene dažniausia vartotojų pasinaudojama teisė. Nepaisant to, ji vis dar apipinta įvairiausiais mitais, nuo įsitikinimo, kad bet kurią prekę galima grąžinti be papildomų sąlygų, iki spėlionių, koks gi yra tikrasis prekės grąžinimo terminas. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) griauna populiariausius mitus ir primena, kaip yra iš tikrųjų, rašoma VVTAT pranešime.

Žinomo gamintojo prekės pasiūlymas už patraukliai mažą kainą, tačiau jis galioja tik šiandien, todėl apsispręsti reikia čia ir dabar. Pirkti ar nepirkti – su tokia dilema yra susidūręs ne vienas pirkėjas internetu, ir, deja, praradęs pinigus arba negavęs pirktos prekės. Po Kalėdų prasidėję didieji metų išpardavimai į interneto parduotuves kasmet sutraukia minias pirkėjų, tačiau šis metas – taip pat ir darbymetis sukčiams.

Gruodį, palyginti su lapkričiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,1 proc., o per metus – gruodį, palyginti su pernai gruodžiu, – augo 3,4 procento.  Vidutinė metinė infliacija gruodį siekė 3,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Bankrutuojant žinomo verslininko Tautvydo Misiūno šeimos – prekės ženklo DAO valdytojos – investicijų įmonei „Stabilus srautas“, į ją milijonus investavę šalies verslininkai teigia, kad bendrovės vadovas, jo sūnus Vykintas Misiūnas tyčia blogino įmonės turtinę padėtį pusvelčiui perleisdamas visą pelningiausią turtą su jo šeima ir jos partneriais susijusioms bendrovėms.

Vyriausybė dar vieneriems metams pratęsė laikiną draudimą per Lietuvą sausuma vežti kai kurias dvigubos paskirties prekes, kurios gali patekti į Rusiją ir Baltarusiją bei būti naudojamos karui prieš Ukrainą.  Vyriausybė pirmadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui 2023 metais įteisintą tokių prekių eksporto kontrolę pratęsti iki 2027 metų sausio 2 dienos.

Sovietmetis Lietuvoje buvo okupacijos, ribotų galimybių ir griežto valstybės kontroliavimo laikotarpis, iš kurio, laimei, Lietuva išsivadavo. Nuo penktojo dešimtmečio iki nepriklausomybės priėmimo 1990 m. Kovo 11-ąją žmonės buvo priversti prisitaikyti prie deficito, planinės ekonomikos ir informacijos ribojimo sąlygų. Tik vėliau, susidūrus su Vakarų pasauliu, išryškėjo tikrieji gyvenimo skirtumai.

Atvėsus orams galima pamatyti, kad lietuviai vis dažniau varsto vaistinių duris ir ieško įvairių priemonių savęs stiprinimui arba kovai su ligomis. Dalijamės su jumis, kokių preparatų šiuo metu lietuviai ieško dažniausiai.

Bananai – populiariausia lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ prekė. Nors jie itin mėgstami dėl savo skonio ir maistingumo, tai – ir vieni greičiausiai nokstančių vaisių. Vos kelios dienos namuose – ir vaisius suminkštėja, o jo geltoną žievę išmargina rudos bei juodos dėmės. Vis dėlto, neskubėkite išmesti pernokusių bananų, nes iš jų, pridėję kelis pigius ingredientus, galėsite paruošti gardžius valgius.

Ekonomistams Lietuvoje stebint augantį vartojimą, naujausia apklausa rodo, kad beveik pusė šalies gyventojų – 45 proc. – tikisi Kalėdoms išleisti tiek pat, kiek pernai. Kalėdoms išleisti mažiau planuoja 15 proc., o daugiau nei pernai – 8 proc. šalies gyventojų. Maždaug kas trečias dar neapsisprendęs dėl planuojamo kalėdinio biudžeto, nes jis priklausys nuo artimiausių mėnesių išlaidų maistui ir būstui, rodo „Ikea“ užsakymu tyrimą atlikusios bendrovės „Norstat“ duomenys.

Dėl vieno silpno slaptažodžio gali dingti elektra visame mieste. Ir ne visi daiktai, įsigyjami pigiai, gali užtikrinti jūsų privataus gyvenimo saugumą, perspėja specialistai. Technologijų pasaulyje vis dažniau įspėjama apie būtinybę pasirūpinti stipriais slaptažodžiais, kai darbuotojai jungiasi prie svarbių paskyrų internetinėje erdvėje. Mat piktavaliams užtektų ir vienintelio slaptažodžio tam, kad elektra būtų atjungta visame mieste.

Deimantiniai papuošalai, aukso dirbiniai ir kitos prabangos prekės vis dažniau atsiduria tarp lietuvių pirkinių. Tokių brangos daiktų pardavimai šiais metais išlieka istorinėse aukštumose. Ir nors lietuviai šiemet nebesitiki didesnių atlyginimų, savo pinigines visvien žada atverti kelionėms, būsto remontui, prisipirkti baldų, skalbimo mašinų ar kitų elektronikos prekių. Taip pat planuoja pirkti nuosavą būstą ir automobilį.

Atvėsus orams, gyventojai vis dažniau įsijungė oro šildytuvus, sausintuvus bei drėgmės sugėriklius. Rugsėjo mėnesį prekyba oro šildytuvais e. prekybos centre „Pigu.lt“ išaugo 60 procentų, lyginant su rugpjūčio pardavimų rezultatais. Drėgmės sugėriklių ir oro sausintuvų pardavimai kilo į viršų beveik 40 procentų. „Natūralu, kad šių prietaisų pardavimo kreivę lemia oro sąlygos – kai termometro stulpelis krenta, pirkėjų susidomėjimas auga.

Ilgą laiką daug kur pasaulyje galiojo vadinamoji „de minimis“ išimtis, dėl kurios buvo neapmokestinamos  mažos vertės prekes, parsiunčiamos iš užsienio. Tačiau, sparčiai populiarėjant pigioms prekėms iš Kinijos, gyventojai gali sulaukti rimtų pokyčių, kurie lems ir didesnes kainas. Rugpjūtį Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) visiškai atsisakė beveik dešimtmetį taikytos 800 JAV (684,60 euro) dolerių ribos, iki kurios visos prekės iš užsienio nebūdavo apmokestintos.

Prieš įsigydami vieną ar kitą brangesnį daiktą žmonės ieško būdų sutaupyti. Vieni medžioja nuolaidas ar nuolaidų kodus, kiti renkasi pirkti iš antrų rankų. Tačiau ir tokia paieška gali baigtis nemalonia patirtimi su sukčiais. Dar blogiau – daugelis pirkėjų net nepastebi, kad buvo apgauti, o tie, kurie supranta, dažnai nežino, kaip elgtis ir kur kreiptis pagalbos. Pastaraisiais metais vis daugiau prekių įsigyjama per programėles, internetu arba iš antrų rankų.

Seimas įteisino būtiniausių prekių ir paslaugų kainų tendencijų stebėsenos mechanizmą. Už tai numatančias Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Jekaterinos Rojakos inicijuotas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 81 Seimo narys,  4 buvo prieš, 23 parlamentarai susilaikė. Įsigaliojus naujam reguliavimui, ekonomikos ir inovacijų ministras, suderinęs su Valstybės duomenų agentūra, tvirtins būtiniausių prekių ir paslaugų sąrašą, stebėsenos tvarkos aprašą.

Nors jau prasidėjo kalendorinė vasara, vis tik lietuviai nepaliauja varstyti vaistinių durų. Vaistininkai sako, kad tai – šaltesnių orų pavasarį pasekmė, ir atskleidė, kurios prekės šiuo metu yra graibstomos iš lentynų. Šia tema naujienų portalui tv3.lt sutiko pakomentuoti vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Kristina Zacharevič, „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė bei „BENU“ budinčios vaistinės Vilniuje vedėja Laura Kairiūkštienė.