Apie tokį atvejį naujienų portalą tv3.lt informavo skaitytoja Vaida (vardas – pakeistas). Moteris atkreipė dėmesį į socialiniuose tinkluose plintančią „Vinted“ pardavėjos Lenkijoje istoriją ir paragino Lietuvoje prekiaujančius žmones būti atsargesnius.
„Vinted“ bendrovė patvirtino žinanti apie Lenkijoje viešai aptariamą atvejį, tačiau kyla klausimas – kaip apsisaugoti ateityje?
Prekės nuotrauka galėjo būti pakeista
Lenkijoje „Vinted“ pardavėja pirkėjai pardavė savo rankomis numegztą triušiuką.
Pirkėja, gavusi prekę, pranešė apie problemą ir nurodė, kad triušiukas buvo suplėšytas. Kaip rašoma socialiniuose tinkluose išplitusiame įraše, iš pradžių „Vinted“ priėmė sprendimą grąžinti pirkėjai pinigus, todėl pardavėja liko ir be prekės, ir be už ją gautų pinigų.
Tačiau vėliau pardavėjai kilo abejonių dėl pirkėjos pateiktų įrodymų. Pirkėjos socialiniame tinkle „Instagram“ esą buvo rasta nuotrauka, kurioje tas pats triušiukas atrodė nesugadintas.
„Pardavėja įtaria, kad pirkėja galėjo pasitelkti dirbtinį intelektą ir sugeneruoti ar pakoreguoti nuotrauką, kurioje triušiukas atrodo suplėšytas“, – aiškino Vaida.
Ji ragino kitus pardavėjus prieš išsiunčiant prekes išsaugoti jų nuotraukas, fotografuoti ar filmuoti pakavimo procesą ir turėti papildomų įrodymų apie prekės būklę.
„Vinted“: DI naudoti klaidinimui draudžiama
„Vinted“ informavo, kad platformos klientų aptarnavimo komanda situaciją jau išsprendė. Pardavėjai buvo kompensuoti nuostoliai, o pirkėjos paskyra sustabdyta.
Bendrovė pabrėžia, kad naudoti dirbtinį intelektą siekiant suklaidinti kitus platformos naudotojus draudžiama.
„Naudoti DI siekiant suklaidinti tiek skelbimuose, tiek ginčų metu, pavyzdžiui, pateikiant suklastotus įrodymus, draudžiama. Sužinoję apie tokius atvejus imamės atitinkamų veiksmų, įskaitant skelbimų pašalinimą ar paskyrų sustabdymą“, – komentuoja „Vinted“ atstovas.
Pasak bendrovės, kiekvienas skundas nagrinėjamas individualiai, pasitelkiant technines priemones ir darbuotojus.
„Vinted“ nurodo, kad klaidinantis DI naudojimas platformoje sudaro nedidelę dalį atvejų, tačiau bendrovė nuolat tobulina savo sistemas, siekdama užtikrinti saugesnį naudojimąsi platforma.
Pardavėjams rekomenduojama prieš išsiunčiant prekę ją nufotografuoti iš visų pusių. Tokios nuotraukos gali padėti kilus ginčui dėl išsiųstos prekės būklės.
Pirkėjas turi dvi dienas pranešti apie problemą
„Vinted“ primena, kad po kiekvieno sandorio pirkėjas turi dvi dienas nuo prekės pristatymo patvirtinti jos gavimą arba pranešti apie kilusią problemą.
Jeigu pirkėjui ir pardavėjui nepavyksta susitarti, į ginčą įsitraukia platformos klientų aptarnavimo komanda.
„Peržiūrime visus abiejų narių pateiktus įrodymus ir jais remdamiesi priimame sprendimą dėl pateikto skundo“, – aiškina „Vinted“.
Ekspertas: defektą nuotraukoje galima sukurti per kelias minutes
Kibernetinio saugumo ekspertų asociacijos (KSEA) narys, bendrovės „Cybora“ direktorius Arūnas Girdziušas aiškina, kad šiandien norint tikroje prekės nuotraukoje sukurti neegzistuojantį defektą pažangių nuotraukų redagavimo įgūdžių nereikia.
Tam naudojamas generatyvinis užpildymas – vartotojas pažymi norimą nuotraukos vietą ir nurodo, ką joje nori pakeisti, o DI sugeneruoja elementą, pritaikydamas jį prie aplinkinės tekstūros ir apšvietimo.
„Praktiškai nesudėtinga – kelios minutės telefone, be jokio pasiruošimo“, – sako A. Girdziušas.
Pasak jo, tokios galimybės prieinamos ne tik profesionaliuose įrankiuose, bet ir telefono programėlėse ar kai kurių išmaniųjų telefonų nuotraukų galerijose.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad nedidelės tikros nuotraukos dalies pakeitimas gali būti sunkiau aptinkamas nei visas DI sukurtas vaizdas.
„Svarbu, kad lokalus vienos srities pakeitimas tikroje nuotraukoje yra kur kas įtikinamesnis ir sunkiau aptinkamas nei visiškai sugeneruotas vaizdas“, – pabrėžia jis.
Kaip galima atpažinti DI pakeistą nuotrauką?
A. Girdziušas aiškina, kad nekokybiškai pakeistoje nuotraukoje gali išryškėti fizikos ar tekstūros neatitikimų.
Pavyzdžiui, sukūrus skylę audinyje gali nesimatyti atsipalaidavusių siūlų, audinio deformacijos ar natūralių šešėlių. Įtarimų gali sukelti ir pasikeitusi audinio tekstūra ar nesutampančios mezgimo eilutės.
Vis dėlto ekspertas pabrėžia, kad nė vienas iš šių požymių savaime neįrodo, jog nuotrauka buvo suklastota.
„Iš vienos nuotraukos galima nustatyti akivaizdų klastojimą, bet kokybiškai padarytą – dažnai nebe“, – pastebi A. Girdziušas.
Aklai pasikliauti internete siūlomais DI detektoriais taip pat nereikėtų. Anot eksperto, daugelis jų pirmiausia skirti visiškai sugeneruotiems vaizdams atpažinti, todėl nedidelius tikros nuotraukos pakeitimus aptikti sudėtingiau.
„Čia kalbame apie mažą lokalų intarpą tikroje nuotraukoje – ten jų tikslumas krenta ryškiai“, – aiškina jis.
Pardavėjams pataria neapsiriboti nuotraukomis
A. Girdziušas sako, kad pardavėjams, norintiems turėti kuo tvirtesnius įrodymus kilus ginčui, vien kelių prekės nuotraukų gali nepakakti.
„Nepertraukiamas vaizdo įrašas nuo prekės apžiūros iki užklijuoto siuntinio – vienu dubliu, be montažo. Tai stipresnis įrodymas nei bet kokios nuotraukos“, – pataria ekspertas.
Šalia prekės galima padėti ir ranka užrašytą užsakymo numerį, kad būtų aišku, jog fiksuojama konkrečiam pirkėjui siunčiama prekė.
Vertingesnių prekių atveju ekspertas taip pat rekomenduoja užfiksuoti serijinį numerį, išsaugoti siuntos svorį ir kurjerio kvitą. Svarbu išsaugoti ir originalias nuotraukas bei vaizdo įrašus, o ne vien jų kopijas ar ekrano nuotraukas.
Eksperto vertinimu, rizika, kad DI bus naudojamas panašiems bandymams sukčiauti, ateityje didės, nes generatyvinio redagavimo įrankiai tampa vis lengviau prieinami.
„Sprendimas bus ne „aptikti klastotę“, o įrodyti tikrumą iš anksto – fiksuoti prekės būklę taip, kad vėliau nereikėtų ginčytis dėl vienos nuotraukos“, – prognozuoja jis.
„Vaizdas nustoja būti savarankišku įrodymu ir tampa įrodymu tik kartu su savo kilmės istorija“, – akcentuoja A. Girdziušas.
VVTAT ginčų tarp dviejų fizinių asmenų nenagrinėja
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) paaiškino, kad tokiose situacijose svarbu atskirti pirkėjo ir pardavėjo ginčą nuo ginčo su pačia prekybos platforma.
VVTAT nagrinėja ginčus dėl vartojimo sandorių – tarp verslininko ir vartotojo. „Vinted“ platformoje santykiai įprastai susiklosto tarp dviejų fizinių asmenų, kai prekę parduodantis žmogus nėra komercine veikla besiverčiantis verslininkas. Todėl tarp dviejų fizinių asmenų kilusių ginčų VVTAT nesprendžia.
Kitokia situacija būtų, jeigu vartotojas būtų nepatenkintas pačios platformos veiksmais. Tokiu atveju pirmiausia reikia kreiptis į paslaugos teikėją ir pateikti savo reikalavimą. Paslaugos teikėjas turi atsakyti per 14 dienų.
Jeigu atsakymas vartotojo netenkina arba jo negaunama, galima kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka.
Tarnyba taip pat informavo, kad iki šiol nėra gavusi paklausimų ar pranešimų dėl DI sugeneruotų nuotraukų naudojimo tokiose situacijose.
