Prekybos tinklai besibaigiančio galiojimo maistą nukainoja skirtingai. Vienoje parduotuvėje mažesnės kainos galima tikėtis konkrečiu paros metu, kitur nuolaida priklauso nuo produkto galiojimo termino ar likusio kiekio, o kartais ją nustatyti padeda dirbtinis intelektas (DI).
Vis dėlto specialistai primena, kad prieš perkant nukainotą maistą svarbu patikrinti jo galiojimo terminą, o „Maisto bankas“ įspėja, kad ne visos neparduotos prekės laiku pasiekia paramos gavėjus.
Tad kada verta ieškoti nukainotų prekių, kiek galima sutaupyti skirtinguose prekybos tinkluose ir į ką būtina atkreipti dėmesį prieš dedant tokį produktą į krepšelį?
Ką galima rasti nukainotų prekių lentynose?
Naujienų portalas tv3.lt apsilankė penkių prekybos tinklų („Iki“, „Lidl“, „Maxima“, „Norfa“ ir „Rimi“) parduotuvėse ir apžvelgė, kokių nukainotų prekių bei už kokią kainą galima įsigyti.
„Iki“ parduotuvėje apsilankymo metu tarp nukainotų prekių buvo galima rasti maisto produktų, kuriems taikyta 50 proc. nuolaida.
Pavyzdžiui, ekologiškas kefyras kainavo 0,95 euro (vietoje 1,89 euro), šaltibarščių ruošinys – 1,30 euro (vietoje 2,59 euro), o 400 g tortas – 6,14 euro (įprasta kaina 12,27 euro).
Taip pat už pusę kainos buvo galima įsigyti įvairių mėsos gaminių ir kitų konditerijos gaminių.
„Lidl“ buvo galima rasti ne tik nukainotų maisto produktų, bet ir kosmetikos bei drabužių.
Daugumai nukainotų prekių buvo taikyta 25 proc. nuolaida. Pavyzdžiui, 300 g daržovių mišinys kainavo 1,11 euro (vietoje 1,49 euro), batonas – 0,66 euro (vietoje 0,89 euro), fokačija – 0,89 euro (vietoje 1,19 euro), o varškės sūreliai – 0,29 euro (vietoje 0,39 euro).
Veido prausiklis kainavo 4,49 euro (įprasta kaina 5,99 euro), o vaikiškoms kojinėms pritaikyta 40 proc. nuolaida – jų kaina sumažėjo nuo 3,99 iki 2,39 euro.
„Maxima“ parduotuvėje taip pat buvo gausus nukainotų maisto produktų pasirinkimas.
Pavyzdžiui, salotos su kuskusu ir daržovėmis kainavo 1,37 euro (įprasta kaina 3,42 euro), viščiukų broilerių šlaunelės – 2,16 euro (vietoje 3,60 euro), o kalakutienos filė gabaliukai – 2,09 euro (vietoje 3,49 euro).
Obuolių ir burokėlių sultys kainavo 1,19 euro (vietoje 1,99 euro), o tortui buvo pritaikyta net 60 proc. nuolaida ir jis kainavo 7,81 euro (įprasta kaina 19,53 euro).
„Norfoje“ buvo galima rasti ne tik nukainotų maisto produktų, bet ir žaislų bei namų apyvokos prekių.
Pavyzdžiui, 800 g sausainių pakuotė kainavo 4,19 euro (vietoje 5,99 euro), batonas – 0,89 euro (įprasta kaina 1,19 euro), o šviesi duona su saulėgrąžomis – 1,49 euro (vietoje 1,99 euro).
Gerokai atpigo ir kai kurie žaislai. Kūrybinis dinozaurų rinkinys kainavo 9 eurus (įprasta kaina 29,99 euro), o vandens šautuvas – 1,20 euro (vietoje 3,99 euro).
Dar vienas parduotuvėje rastas laimikis – sodo dėžė, kuri kainavo 19,99 euro (įprasta kaina 39,99 euro).
„Rimi“ nukainotų prekių skyriuje buvo galima rasti įvairių maisto produktų, kuriems taikytos 40–50 proc. nuolaidos.
Pavyzdžiui, karpių kepsneliai citrinų marinate kainavo 2,45 euro (vietoje 4,91 euro), varškės sūreliai – po 0,57 euro (vietoje 1,15 euro), o šokoladiniai desertai su grietinėle – 0,84 euro (įprasta kaina 1,69 euro).
Pigiau buvo galima įsigyti ir paruoštų patiekalų. Ryžių salotos su krabų skonio lazdelėmis kainavo 0,76 euro (vietoje 1,27 euro), o kepti sojų šniceliai – 1,44 euro (vietoje 2,89 euro).
Iki 80 proc. nuolaidos: kada ieškoti pigesnių prekių?
Prekybos tinkluose skiriasi ne tik nuolaidų dydžiai, bet ir jų taikymo laikas.
„Maxima“ trumpesnio galiojimo maistui taiko 20, 40 arba 60 proc. nuolaidas. Vakarais nefasuotos bandelės ir parduotuvėse kepama duona kainuoja 40 proc., o sveriamos salotos – 20 proc. pigiau.
„Iki“ paskutinę galiojimo dieną šviežias prekes nukainoja 50 proc., o kai kuriuos ilgo galiojimo produktus, kurių „Geriausias iki“ data jau praėjusi, parduoda net 70 proc. pigiau.
„Lidl“ besibaigiančio galiojimo produktams dažniausiai taiko 25 proc. nuolaidą. Tačiau likus valandai iki parduotuvės uždarymo kepiniams, išskyrus duoną ir spurgas, taikoma 50 proc. nuolaida, net jei jiems jau galioja akcija. Išimtiniais atvejais kai kurie dar tinkami vartoti produktai nukainojami net 80 proc.
„Norfoje“ greitai gendantiems produktams dažniausiai taikomos 25–50 proc. nuolaidos. Pirmadieniais tortai ir plokštainiai kainuoja perpus pigiau, o nuo 17 val. lojalumo kortelę turintys pirkėjai su 50 proc. nuolaida gali įsigyti šviežių vaisių, daržovių ir sveriamos žuvies.
Tuo metu „Rimi“ nuolaidos dydį padeda parinkti DI paremta sistema. Ji atsižvelgia į produkto likutį ir situaciją konkrečioje parduotuvėje, todėl ta pati prekė skirtingose parduotuvėse tuo pačiu metu gali kainuoti nevienodai.
Anot „Rimi“ viešųjų ryšių vadovės Lukos Lesauskaitės-Remeikės, daugiausia pirkėjų dėmesio sulaukia nukainota mėsa, žuvis ir paruoštas maistas. Vis dėlto tinklas pirmiausia siekia tiksliau prognozuoti paklausą, kad perteklinio maisto liktų kuo mažiau.
Parduoda ir pasibaigus „Geriausias iki“ datai
Nuo 2024 m. Lietuvoje leidžiama parduoti produktus, kurių „Geriausias iki“ data jau praėjusi, jeigu jie vis dar saugūs ir tinkami vartoti. Tokios prekės turi būti laikomos atskirai ir aiškiai pažymėtos.
„Iki“ tokiems produktams taiko 70 proc. nuolaidą. Tinklo duomenimis, 2025 m. taip pavyko parduoti daugiau nei 650 tūkst. produktų, kurie kitu atveju būtų buvę nurašyti.
Tačiau Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad svarbu atskirti du galiojimo terminus.
Užrašas „Geriausias iki“ susijęs su produkto kokybe – pasibaigus šiai datai, tinkamai laikomas maistas dar gali būti saugus. Tuo metu „Tinka vartoti iki“ nurodo saugos terminą, kuriam pasibaigus produkto vartoti negalima.
Perkant nukainotą maistą taip pat svarbu įvertinti jo išvaizdą ir pakuotės būklę.
VMVT duomenimis, 2026 m. patikrintos 133 parduotuvės, o 76-iose iš jų nustatyta pažeidimų. Dažniausiai netinkamai tikrinti produktų galiojimo terminai, nesilaikyta ženklinimo, higienos ar maisto laikymo reikalavimų. Tačiau tarnyba pabrėžia, kad pažeidimų, susijusių būtent su nukainotomis prekėmis, nustatoma retai.
„Maisto bankas“: neparduotos prekės tampa atliekomis
Prekybos tinklai nukainojimą pristato kaip būdą mažinti maisto švaistymą, tačiau „Maisto bankas“ atkreipia dėmesį į kitą šios praktikos pusę.
Organizacijos komunikacijos vadovė Miglė Petronytė pasakoja, kad anksčiau prekybininkai paramai perduodavo daugiau paskutinę galiojimo dieną pasiekusių produktų. Dabar dalį jų iki paskutinės dienos bandoma parduoti pigiau.
„Anksčiau laiku „Maisto bankui“ perduotas produktas praktiškai turėjo garantuotą kelią ir vietoj atliekų jis tapdavo valgiu sunkiau gyvenančiam žmogui. Dabar dalis tokių produktų parduodama ir prekybininkas gauna pajamas, tačiau neparduota dalis tampa atliekomis“, – akcentuoja M. Petronytė.
Jos vertinimu, vien didesni nukainotų prekių pardavimai dar neparodo, kad maisto iššvaistoma mažiau. Svarbu, kad produktai, kurių parduoti nebepavyks, būtų laiku perduodami paramai.
