norfa

Norint apsipirkti pigiau, nebūtina laukti įprastų akcijų. Prekybos tinkluose kasdien galima rasti nukainotų maisto produktų ir kitų prekių, o žinant, kada ir kam mažinamos kainos, galima gerokai sutaupyti. Prekybos tinklai besibaigiančio galiojimo maistą nukainoja skirtingai.

Ekonomistai prognozuoja, kad maisto prekių kainos šiemet dar augs. Visgi „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis TV3 Žinių „Dienos komentare“ teigė, kad šiemet mažai prognozių išsipildė – nei dėl karo Hormuzo sąsiauryje, nei dėl praūžusios audros ar išaugusių dyzelino kainų maistas nebrango. Jis taip pat pasidalijo savo įžvalgomis, ko galime tikėtis iki metų galo. Kai kurie ekonomistai tikina, kad maisto kainos dar labiau augs.

Įprasti brūkšniniai kodai ant prekių pakuočių netrukus gali tapti praeitimi. Parduotuvėse vis dažniau kalbama apie perėjimą prie dvimačių, į QR kodus panašių kodų, kurie leistų ne tik identifikuoti prekę kasoje, bet ir suteiktų prieigą prie gerokai didesnio informacijos kiekio. Nuskenavęs tokį kodą telefonu pirkėjas galėtų sužinoti daugiau apie produkto sudėtį, alergenus, galiojimą ar net jo kilmę.

Netyčia iš rankų išslydęs stiklainis ar nuo lentynos nukritusi prekė parduotuvėje gali sukelti ne tik nemalonią situaciją, bet ir klausimą – kas už tai turi sumokėti. Prekybos tinklų atstovai paaiškino, kada nuostolius prisiima parduotuvė, o kada atsakomybė gali tekti pačiam pirkėjui. Anot prekybininkų, tokios situacijos nėra itin dažnos, tačiau pasitaiko įvairių atvejų. Kartais tai nutinka dėl neatsargaus pirkėjo elgesio, o kitomis situacijomis – dėl parduotuvės darbuotojų kaltės.

Savitarnos kasos jau tapo įprasta apsipirkimo dalimi – jomis naudojasi milijonai pirkėjų, o prekybininkai tikina, kad jos padeda sutrumpinti eiles ir išlaikyti mažesnes kainas. Vis dėlto kai kur siūloma pirkėjams už tokį apsipirkimo būdą suteikti papildomą nuolaidą, visgi Lietuvoje prekybos tinklai į tokias idėjas žiūri skeptiškai.

Beveik kiekvieną savaitę gyventojus pasiekia vieši pranešimai apie įsigytas nesaugias prekes. Svetimkūniai maisto produktuose, užkrėsta mėsa, toksiškos priemonės – kaskart netinkama vis nauja prekių partija. Prekybos tinklai skelbia, kodėl taip yra ir ką daro, kad tokių atvejų būtų mažiau.

Vietoj saldainių – pomidorai, o vietoj trešnių – slyvos. Taip šiuo metu klaidžioja dirbtinis intelektas parduotuvėse, kurioms prekybininkai patikėjo atpažinti sveriamas prekes, kad jų nereiktų ieškoti patiems pirkėjams. „TV3 žinių“ kalbinti žmonės sako net nežinoję, kad tokios sistemos veikia, o prekybininkai sako tik eksperimentuojantys, tačiau šio eksperimento kainos neatskleidžia. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Dalis pirkėjų į parduotuvę ateina su aiškiu sąrašu, tačiau galutiniame krepšelyje atsiduria kur kas daugiau prekių. Tam įtakos turi ne atsitiktinumas, o gerai apgalvoti prekybininkų sprendimai. Prekybos tinklai, kaip ir bet kurie kiti verslai, siekia uždirbti pelno. Taigi, kokius būdus jie pasitelkia norėdami paskatinti gyventojus pirkti? Jungtinės Karalystės (JK) tinklaraštyje „MoneySavingExpert.

Prekybos tinklo „Norfa“ savininko Dainiaus Dundulio kontroliuojama didmeninės prekybos, maisto produktų gamybos, logistikos bei nekilnojamo turto (NT) nuomos įmonė „Rivona“ pernai uždirbo 29,44 mln. eurų grynojo pelno – 17,8 proc. daugiau nei 2024 metais (24,98 mln. eurų). Įmonės pajamos pernai augo 9 proc. ir siekė 820,95 mln. eurų (752,8 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktoje atskaitoje. Įmonė dividendų nemokės.

Savitarnos kasos daugeliui pirkėjų jau tapo kasdienybe. Tai leidžia prekybininkams mažinti išlaidas, tačiau dalis pirkėjų skundžiasi ilgėjančiu apsipirkimo laiku ir tuo, kad tenka patiems atlikti dalį pardavėjų darbo. Vis dėlto kartu ryškėja ir kita problema – savitarnos kasose daugėja vagysčių. Dėl to pirkėjai beda pirštu į prekybos tinklus, o prekybininkai ieško būdų, kaip pažaboti ilgapirščius.

Praėjusį mėnesį prodiuseris ir atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano socialiniuose tinkluose paviešino vaizdus, kuriuose matyti nekokybiškos daržovės ir vaisiai parduotuvėje „Norfa“. Vyras neslėpė pasipiktinimo dėl tokios situacijos ir sukėlė diskusijų bangą internete. Vėliau jis sulaukė ir žurnalistės skambučio, kuri pateikė klausimus apie apsilankymą parduotuvėje, į juos S. Stavickis-Stano atsakė viešai, o „Norfa“ pateikė ir savo atsaką.

Naujienų portalas tv3.lt sulaukė skaitytojo Lauryno (aut. past. – vardas pakeistas, redakcijai žinomas) nuotraukos ir laiško iš Varėnos, kuriuose pilietis dalijosi savo pasipiktinimu dėl į „Norfa“ parduotuvę gabenamos mėsos. Nuotraukoje galima matyti, kad mėsą darbuotojai iš vilkiko iškelia neįvilktą į jokį apsauginį apvalkalą. Laurynas neslėpė, kad toks reginys jį ne tik papiktino, bet ir privertė susimąstyti apie tai, kokius produktus jis su drauge vartoja.

Kartais apsilankymas parduotuvėje baigiasi visai netikėtai – iš rankų išslysta stiklainis, važiuojant vežimėliu kliudoma lentyna ar netyčia dūžta butelis su gėrimu. Tokiose situacijose pirkėjams dažniausiai kyla klausimas – ar už tai teks susimokėti? Apie tai, kaip tokie atvejai vertinami iš tiesų, komentuoja didžiųjų prekybos tinklų atstovai.

Per Velykas daugelis gyventojų laiką leidžia su artimaisiais, tačiau neretai tenka pagalvoti ir apie praktiškus dalykus – kur ir kada dar galima apsipirkti. Nors šventės dažniausiai reiškia lėtesnį tempą, netikėtai pritrūkus produktų ar pamiršus svarbų ingredientą, apsipirkimas tampa neišvengiamas. Dėl to prekybos tinklai ir prekybos centrai iš anksto paskelbė, kaip dirba šventinėmis dienomis.

Sostinės prekybos centrą „G9“ įsigyti siekiantis prekybos tinklo „Norfa" valdytojas Dainius Dundulis neatmeta galimybės Gedimino prospekte esančiame pastate įkurti dviejų aukštų „Norfa“ parduotuvę tuo atveju, jeigu esamas nuomininkas nenorėtų pratęsti sutarties. „Aš šiuo metu tik pasakysiu mintis, kol kas mes net ant popieriaus (...) nenubraižėme. Tačiau mano labai noras būtų, kad mes tą galėtume padaryti pirmame ir antrame aukšte – per du aukštus su travelatoriais.

Verslininkas Dainius Dundulis yra vienas turtingiausių Lietuvos žmonių. Anksčiau Lietuvos verslo forume dalyvavęs prekybos tinklo „Norfa“ vadovas užsiminė apie opią problemą dėl skaidrumo tarp valdžios ir verslo. Esą skaidrumo standartai esą skiriasi kaip diena ir naktis. Tad kaip, pasak jo, gyvensime 2026 metais? Apie didžiulę prarają tarp valdžios ir verslo bei ateinančius metus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis.

Pasak verslininko Dainiaus Dundulio, tarp valdžios ir verslo atsivėrė akivaizdi praraja – skaidrumo standartai esą skiriasi kaip diena ir naktis. Statybininko išsilavinimą turintis „Norfos“ įkūrėjas neslėpė – į valstybės tarnybą jo niekas nepriimtų, o pats vadovaujasi paprasta taisykle – sprendimai turi kažką pakeisti ir teikti malonumą, kitaip jų neverta daryti.

Trečiadienį, lapkričio mėn. 12 d., Palangoje atidaromas naujas „Norfa“ prekybos centras ir Palangos teniso arena. Tai pirmoji „Norfa“ pajūryje ir pirmasis šio prekybos tinklo kompleksas su integruotomis, šiuolaikiškai įrengtomis sporto erdvėmis. Įrengti uždarus teniso kortus prašė Palangos miesto savivaldybė, siekdama kurorte plėsti ištisus metus veikiančią sporto infrastruktūrą ir patenkinti tiek miesto, tiek šalies teniso bendruomenės lūkesčius.

Ar ant parduotuvėje pirktos mėsos esate pastebėję ryškius ženklus? Daugeliui jie nesukelia jokių įtarimų, tačiau kai kuriuos gyventoju priverčia sunerimti – ar tai paprastas ir saugus žymėjimas, o gal tokios mėsos geriau nevartoti? Tačiau prekybininkai ir specialistai ramina pirkėjus, kad įvairūs užrašai ir ženklai ant mėsos nėra pavojingi, o netgi priešingai – padeda apsisaugoti nuo galimų pavojų.

Maisto kainos vis dar kelia galvos skausmą daugeliui gyventojų, todėl vis dažniau pirkėjai dairosi būdų, kaip sutaupyti. Vienas populiariausių pasirinkimų – nukainotų produktų lentynos, kuriose galima rasti tiek greitai gendančių prekių, tiek ir ilgiau galiojančio maisto už gerokai mažesnę kainą. Prekybos tinklai tikina, kad tokia praktika ne tik padeda pirkėjams sutaupyti, bet ir yra naudinga verslams bei mažina maisto švaistymą.

Klaipėdos valdžia mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ savininkų kontroliuojamai bendrovei „Rivona“ neturi sumokėti 3,5 mln. eurų už papildomus sankryžos darbus Klaipėdoje, šalia naujo „Norfos“ prekybos centro.

„Norfos“ įkūrėjas Dainius Dundulis viliasi, kad naujos Vyriausybės darbas „vyks santūriai“. Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad mokestinė reforma turėtų būti peržiūrėta dar kartą. „Žinių radijui“ D. Dundulis teigė, kad po Vyriausybės griūties galėjo būti išmoktos ir tam tikros pamokos. „Kol tos pamokos prisimenamos, tai visą laiką atsargiau į viską žiūrima. Aš manyčiau, vienos priežasties tikrai nebūna, manyčiau, kad tikrai buvo daug priežasčių dėl tos Vyriausybės griūties.

Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba (VMVT) po atlikto patikrinimo „Norfa“ parduotuvėje paliepė iš prekybos išimti ir utilizuoti žuvį, kurioje esą buvo rasta kirmėlių. Tuo metu prekybos tinklo atstovai siunčia žinią ir pirkėjams – jei pirkote šią produkciją, gali atgauti pinigus. VMVT dar rugpjūčio 1 d. vienoje iš prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvių atliko patikrinimą pagal pirkėjo pateiktą skundą.

 Liepos mėnesį dažno vartojimo prekių krepšelis yra pigiausias prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvėse, o brangiausias – „Iki“, rodo slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų bendrovės „SeeNext“ tyrimas. Palyginus tyrimo metu nupirktų prekių krepšelių kainų vidurkius paaiškėjo, kad prekybos tinkle „Lidl“ jis siekė 38,59 euro, „Rimi“ – 39,06 euro, „Norfa“ – 40,00 euro, „Maxima“ – 40,57 euro, o „Iki“ – 41,69 euro.

Prekybininkai nuolatos ieško būdų, kaip sudominti pirkėjus ir pelnyti jų pasitikėjimą. O kai kurie iš jų netgi sumoka už tai, kad stovite eilėje. Siekdami, kad pirkėjai sugrįžtų į prekybos tinklą, nupirktų kuo daugiau prekių ir atneštų pelno, prekybininkai savo klientams siūlo įvairiausias akcijas. Štai vienas iš prekybos tinklų – „Kaufland“, veikiantis daugelyje Europos valstybių, netgi pasiryžo sumokėti, jei jums eilėje teks laukti ilgiau kaip 5 minutes.

Apsipirkinėjant parduotuvėje tiek vaikai, tiek jų tėvai kartais praalksta ar ištrokšta, tad nusprendžia dar nepriėję kasų atsigerti vandens ar prasilupti sūrelio pakelį ir jį suvalgyti. Tačiau ar taip daryti iš tikrųjų galima? Prekybos tinklų atstovai situacijas vertina skirtingai – vieni už paragautą riešutėlį ar pradarytą vandens buteliuką nieko nesakys, kiti pataria geriau to vengti ir pirma susimokėti.

Prekybininkai savo klientams primena, ar už netyčią sugadintą arba sudaužytą prekę parduotuvėje turi būti atlyginama žala.  „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė yra sakiusi, kad prekybos tinklas klientų neprašo atlyginti padarytos žalos, jei asmuo sudaužo prekę netyčia. Tačiau, imantis tyčinių veiksmų, gali būti prašoma susimokėti. L. Skersytė tąkart sakė, kad atvejų, kuomet būtų prašoma atlyginti žalą, kol kas nepasitaikė.

Atsiskaitantiems grynaisiais pinigais Lietuvoje nuo gegužės 1 d. buvo pradėta taikyti nauja tvarka, kai atiduodant grąžą krepšelio suma apvalinama iki 5 ar 10 centų. Prekybos tinklai tikina, kad nauja tvarka įgyvendinta sklandžiai, tačiau pirkėjai vis dar turi neatsakytų klausimų. Dar prieš naujos tvarkos įsigaliojimą Lietuvos bankas (LB) pažymėjo, kad atsiskaitymo sumų apvalinimas yra taikomas visose vietose, kuriose priimami grynieji pinigai.

Vieną didžiausių Lietuvoje prekybos tinklų „Norfa“ valdanti Dainiaus Dundulio kontroliuojama bendrovė „Norfos mažmena“ 2024 metais uždirbo 21 mln. eurų grynojo pelno – 5,5 proc. daugiau nei 2023 metais (19,9 mln. eurų). Įmonės pajamos pernai siekė 866,1 mln. eurų – 10,5 proc. daugiau nei 2023-aisiais (783,5 mln. eurų), nurodoma „Norfos mažmenos“ Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

Kasdien vis artėjant naujiesiems mokesčių paketams, su tikslu sustiprinti valstybės gynybą, ekspertai žiūri į juos skeptiškai – nemano, kad pakėlus mokesčius surenkama suma padidės. Apie tai, ar pavyks valdžiai surinkti pusę milijardo, padidinus mokesčius „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja Dainius Dundulis, prekybos tinklo „Norfa“ vadovas. Šią savaitę turėtų Seime judesio daugiau būti dėl mokesčių reformos.

Nors šešėlis renkant mokesčius metų pradžioje mažėjo, tačiau Seime priėmus siūlomus pakeitimus, kurie mokesčius didintų – šešėlis vėl imtų augti, teigia prekybos centrų „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis.  „Pirmą 2025 m. ketvirtį buvo paskelbta, kad mokesčių į valstybės biudžetą surinkta 9,3 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Abejoju, ar kas nors Europos Sąjungoje patyrė didesnį mokesčių surinkimo augimą nei Lietuva“, – pirmadienį „Žinių radijuje“ sakė D. Dundulis.

Vieno iš didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse prekiaujamoje silkėje rasta pavojingų mikroorganizmų praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). „Silkių file iš Lietuvos aptikta monocitogeninių listerijų“, – nurodoma VMVT Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje.

Balandžio mėnesį dažno vartojimo prekių krepšelis yra pigiausias prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvėse, o brangiausias – „Iki“, rodo slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų bendrovės „SeeNext“ tyrimas. Palyginus tyrimo metu nupirktų prekių krepšelių kainų vidurkius paaiškėjo, kad prekybos tinkle „Lidl“ jis siekė 37,00 euro, „Maxima“ – 38,14 euro, „Norfa“ – 39,04 euro, „Rimi“ – 39,52 euro, o „Iki“ – 41,24 euro.

Jau kitą savaitę bus švenčiamos Velykos. Lietuvoje tradicinis švenčių stalas neįsivaizduojamas be margintų kiaušinių ir majonezo, kuriuo gardinama baltoji mišrainė. Retas augina vištas ir turi naminių kiaušinių, iš kurių galima pasigaminti ir naminį majonezą.

Prieš Lietuvai svarbią dieną – Kovo 11-ąją – kai kuriose šalies parduotuvėse nusidriekė eilės. Jau rytoj mūsų šalyje bus švenčiama istoriškai svarbi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Panašu, kad ir pirkėjai šiai šventei ruošiasi iš anksto. Štai skaitytojas Tomas naujienų portalui tv3.lt rašė, kad sostinės Kalvarijų g. esančioje „Norfa“ parduotuvė buvo sausakimša, o vaizdas priminė pasirengimą kalėdiniam laikotarpiui.

Prekybos tinklo „Norfa“ įkūrėjas Dainius Dundulis prakalbo ne tik apie savo vaikystę, bet ir atskleidė, kodėl jis nesinaudoja socialiniais tinklais, nors beveik niekuomet neatsisako duoti interviu žiniasklaidai. „Žinių radijo“ laidoje „Lyderio kodas“ D. Dundulis teigė, kad pirmuosius savo pinigus jis pradėjo užsidirbti dar jaunystėje.Verslininkas taip pat užsimena, kokios savybės jį verčia judėti pirmyn.

Žiemą paprastai perkamiausių prekių – rogučių, slidžių, pačiūžų, kastuvų, ledo gramdiklių, kepurių bei pirštinių, šildytuvų ir kitų – pirkimus šiemet mažina neįprastai šilta ir beveik besniegė žiema.  Tačiau automobiliai žiemą kruopščiai prižiūrimi, nesvarbu, ar termometro stulpelis rodo 5-8 laipsnius šilumos, ar žemiau 10 laipsnių. Anksčiau imta rūpintis ir sodo baldais, daržininkystės prekėmis. Šiek tiek daugiau nuperkama ledų.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Savanorių prospekte esančioje „Norfoje“ kilo gaisras, rašo delfi. Anot leidinio, prieš 3 val. nakties sprogo ir užsidegė raktų gamybos aparatas. Į įvykio vietą buvo išsiųstos gausios ugniagesių pajėgos, tačiau maždaug po pusvalandžio gaisras buvo likviduotas. Žmonės įvykio metu nenukentėjo.

Pagal darbuotojų skaičių penki didžiausi prekybos tinklai Lietuvoje patenka ir tarp visų didžiausių šalies darbdavių. Kiekvieną mėnesį „Sodra“ viešai skelbia ne tik daugelio įmonių algų vidurkius, bet ir kitų duomenų. Iš jų galima gana neblogai suprasti, koks atlyginimas siūlomas pradedant dirbti turint mažiausiai patirties arba geriausiai apmokamose pozicijose, kaip skiriasi moterų ir vyrų algos.

Naujoji valdžia užsimojo suformuoti Maisto tarybą, kuri stebėtų skirtingų produktų kainas parduotuvėse. Tačiau dalis prekybininkų atstovų jau dabar mano, kad tai ne kas kita, kaip kova su vėjo malūnais, o taip pat ir noras susirinkti politinių taškų.   Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) Vyriausybės įgaliota iki sausio 29 d. suformuoti Maisto tarybą.

Brangsta pieno produktai, ypač sviestas – jo pakelio kaina perkopė 3 eurus. Prekybininkai teigia, kad jie niekuo dėti, esą sviestą brangina pasaulinis grietinėlės – pagrindinės sviesto gamybos žaliavos – stygius ir pakilusios pieno supirkimo kainos. Ūkininkai prekybininkų argumentus atmeta, esą jie už pieną gauna centus, o supirkimo kainos jau ėmė mažėti. Prekybininkai nieko guodžiančio nežada, pasak jų, jei sviestas pigs, tai – minimaliai.

Technologijoms tampant vis sunkiau atsiejamoms nuo mūsų kasdienybės, daug kur yra atsisakoma, pvz., popierinių bilietų, realių darbuotojų, grynųjų pinigų ar net fizinių kortelių. Dėl to žmonės, nesinaudojantys internetu ar išmaniaisiais įrenginiais, tampa vis labiau atskirti ar netgi diskriminuojami. Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad maždaug pusė Lietuvos gyventojų grupėje nuo 65 iki 74 metų nesinaudoja išmaniaisiais telefonais. Vis tik į tai atsižvelgia ne visi.

Visai netrukus pirkėjams, atsiskaitantiems grynaisiais pinigais, mokėtina suma arba grąža bus skaičiuojama kitaip – ji bus apvalinama į didesnę arba mažesnę pusę, siekiant mažinti 1 ir 2 centų monetų poreikį.

Gyventojai socialiniuose tinkluose dalijasi informacija apie tai, kad šalia jų namų vis užsidaro viena ar kita parduotuvė, o komentatoriai spėlioja, kiek laiko negalės ten apsipirkti ar kokie būtent darbai jose atliekami.

Jeigu šį vakarą lankėtės parduotuvėje, tai labai tikėtina, kad pamatėte joje daug daugiau pirkėjų nei įprastai ir eilėse pralaukėte kur kas ilgiau. Prekybos tinklai pripažįsta, kad artėjant Kalėdoms pirkėjai iš anksto rūpinasi šventiniu stalu ir dovanomis, todėl ir parduotuvėse apsilanko dažniau, ir perka daugiau. Prekybininkai prasitarė, kada pirkėjų būna daugiausia, o kada apsipirkti galima išvengiant didesnių susibūrimų.

Kai apsipirksite įprastos parduotuvės savitarnos kasoje, atkreipkite dėmesį, ką matote ekrane, kai reikia rinktis sveriamus vaisius ar daržoves, taip pat šviežius kepinius. Jeigu lentynose etiketėse jų kainą matote ir pagal ją nusprendžiate, ką pirkti, tai savitarnoje galima tikrai sutrikti, nes joje pasirinktų prekių kainą matysite tik tada, kai išsirinksite prekę. Supratę, kad kaina ne tokia, turėsite kviestis pardavėją ir gaišti laiką.

Vis daugiau užsienio prekybos tinklų atsisako savitarnos kasų arba dėl geresnio ryšio su pirkėjais, arba išaugusių nuostolių, susijusių su padažnėjusiomis vagystėmis iš parduotuvių. Lietuvos prekybos tinklai savitarnos kasų skaičių didina, nors pripažįsta, kad jose ir Lietuvoje yra gudraujančių pirkėjų. Vis dėlto savitarnos kasos esą padeda sutaupyti lėšų darbuotojų algoms arba, kaip teigia prekybininkai, klientams leidžia greičiau apsipirkti.

Didžiųjų prekybos centrų atstovai sako, kad Helovino šventimas Lietuvoje kasmet darosi vis populiaresnis ir tai rodo ženkliai išaugę šiai šventei skirtų prekių pardavimai. Jų teigimu, kasmet plečiasi prekių pasirinkimas, o švente susidomi ne tik vaikai, bet ir suaugę. Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės Gintarės Kitovės, lyginant su praėjusiais metais, Helovinui skirtų prekių pardavimai yra išaugę beveik 5 kartus. Pirkėjai įprastai renkasi įvairius šventinius papuošimus ir temines prekes.

Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse dirba dešimtys tūkstančių įvairių sričių darbuotojų. Pirkėjai dažniausiai pastebi mažiausiai uždirbančius kasininkus ir kitus salės darbuotojus. O jų pačių savijauta ir gerovė nemažai priklauso nuo parduotuvių vadovų. Kartais jie patys tokias pareigas pasiekia pradėję nuo žemiausios grandies. Tačiau dažnai jų ieškoma ir iš išorės.