Anot prekybininkų, tokios situacijos nėra itin dažnos, tačiau pasitaiko įvairių atvejų. Kartais tai nutinka dėl neatsargaus pirkėjo elgesio, o kitomis situacijomis – dėl parduotuvės darbuotojų kaltės.
„Negalėtume išskirti konkrečios prekių grupės, kuri tokiose situacijose nukenčia dažniausiai. Vis dėlto dažniau pasitaiko atvejų, kai sugadinamos prekės, esančios dūžtančioje pakuotėje, pavyzdžiui, stiklainiai ar stikliniai buteliai“, – atskleidžia „Maximos“ ryšių su žiniasklaida vadovė Ernesta Vareikytė.
Specialistai teigia, kad tokių nutikimų vertinimas įprastai priklauso nuo konkrečių aplinkybių.
Kaip elgtis sudužus prekei?
„Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė dalijasi, kad, pirmiausia gyventojams rekomenduojama išlikti ramiems ir apie įvykį informuoti artimiausią parduotuvės darbuotoją.
„Nereikėtų patiems bandyti surinkti šukių ar tvarkyti išsiliejusių produktų – tuo pasirūpins mūsų darbuotojai, laikydamiesi saugos reikalavimų“, – aiškina ji.
Tuo metu „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis aiškina, kad viskas priklauso nuo situacijos.
„Jeigu prekės salėje sudėtos nesaugiai, netvarkingai ir pirkėjas jas kliudo bei sudaužo netyčia, atsakomybę prisiima parduotuvė.
Kitu atveju, jei prekės išdėliotos tvarkingai, laikantis visų reikalavimų, o daiktas sugadinamas dėl pirkėjo kaltės, galioja bendra taisyklė – žalą atlygina ją padaręs asmuo nepriklausomai nuo to, ar tai įvyko tyčia, ar dėl neatsargumo“, – akcentuoja pašnekovas.
Jis taip pat priduria, kad pirkėjams, netyčia sudaužiusiems prekę, rekomenduojama neišeiti ir neslėpti įvykio, o iškart informuoti salės darbuotojus arba kasininkus – situacija paprastai išsprendžiama geranoriško dialogo būdu.
„Lidl Lietuva“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis dalijasi, kad šio prekybos tinklo parduotuvėse praėjimai tarp lentynų yra erdvūs, o prekės sudėtos saugiai ir patogiai, taip bandant sumažinti galimybę joms nukristi. Dėl to prekių sudaužymo atvejai čia gana reti.
Pasak jo, sudužus stiklinei pakuotei ar išsiliejus skysčiui, prašoma pirkėjų patiems nebandyti rinkti šukių ar valyti vietos, kad būtų išvengta susižalojimų. Apie įvykį čia taip pat pakanka informuoti darbuotojus.
Kokią atsakomybę numato prekybos tinklai?
Kiekvienas prekybos tinklas turi savo susitarimus, kaip spręsti tokias situacijas. Dažniausiai į tokias situacijas žiūrima supratingai.
Pavyzdžiui, jeigu prekė buvo sudaužyta ar sugadinta netyčia, „Rimi“ pirkėjų neprašo už ją sumokėti.
„Suprantame, kad tokių situacijų gali pasitaikyti kiekvienam, todėl svarbiausia – apie įvykį informuoti parduotuvės darbuotojus, kad būtų užtikrintas kitų pirkėjų saugumas ir operatyviai sutvarkyta vieta“, – sako L. Lesauskaitė-Remeikė.
D. Ryliškis komentuoja, kad „Norfos“ darbuotojai ir parduotuvių vadovai visada stengiasi išvengti konfliktų.
„Į kiekvieną situaciją žiūrime žmogiškai ir supratingai, todėl sprendimai dažnai priimami pirkėjo naudai, ypač, jei tai akivaizdus netyčinis atsitiktinumas“, – dalijasi jis.
„Lidl Lietuva“ atstovas A. Bubnelis teigia, kad svarbiausia atsidūrus tokioje situacijoje – pasirūpinti savo ir aplinkinių saugumu.
Anot jo, parduotuvės darbuotojai siekia, kad apsipirkimas būtų sklandus ir malonus, todėl į atsitiktinius prekių sugadinimo atvejus taip pat žvelgia supratingai.
„Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė sako, kad netyčia nusvirus ar sužus prekei, iš rankų išslydus pomidorų padažo indeliui ir nutikus panašiems atvejams susimokėti čia taip pat nereikia.
„Tokių įvykių parduotuvėje pasitaiko kiekvieną dieną, tad nutikus nelaimei, kažkam suskilus ar išbirus, užtenka pakviesti parduotuvės darbuotoją, kad galėtume sutvarkyti tą vietą“, – sakė ji.
Prekybos tinkle „Maxima“ irgi nereikalaujama atlyginti už sugadintą prekę, jei tai įvyko netyčia.
„Pavyzdžiui, jei klientas, eidamas pro lentyną, netyčia kliudo prekę, ji nukrenta ir sudūžta – tai akivaizdžiai netyčinis veiksmas. Dėl to svarbiausia informuoti darbuotojus“, – antrina E. Vareikytė.
Ji pažymi, kad ant žemės nukritus maisto produktui, kuris negali turėti sąlyčio su paviršiais, pavyzdžiui, kepiniui, pirkėjas taip pat turi pranešti darbuotojams ir perduoti prekę jiems, o ne padėti į vietą ar išmesti pačiam.
„Tokie produktai nėra grąžinami į prekybą ir yra utilizuojami. Jei prekė nukrito netyčia, pirkėjui už ją susimokėti nereikia“, – aiškina „Maximos“ atstovė.
Pasitaiko ir piktybiškų atvejų
„Rimi“ atstovė L. Lesauskaitė-Remeikė pažymi, kad kita situacija būtų tuomet, kai prekė sugadinama tyčia ar dėl akivaizdžiai neatsargaus elgesio – tokie atvejai vertinami skirtingai ir individualiai.
Pasak „Norfos“ atstovo spaudai D. Ryliškio, piktavališkų veiksmų, tyčinio turto sugadinimo ar vagysčių atvejais kreipiamasi į policiją. Tiksliai įvertinti situaciją ir pirkėjų veiksmus padeda parduotuvėse įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.
„Jei pirkėjas pažeidžia prekę netyčia, atlyginti žalos nereikalaujama. Išimtys taikomos tik tais atvejais, kai prekės ar parduotuvės įranga gadinama tyčia ar sąmoninga, tačiau tai itin reti atvejai“, – priduria „Lidl Lietuva“ komunikacijos vadovas A. Bubnelis.
Jiems pritaria ir „Iki“ atstovė G. Kitovė. Anot pašnekovės, sąmoningo nusižengimo akivaizdoje yra kreipiamasi į policiją ir reikalaujama atlyginti nuostolius.
„Asmeniui sąmoningai mėtant prekes ar kitaip jas gadinant, prašoma atlyginti padarytą žalą. Jei žmogaus elgesys kelia grėsmę aplinkiniams, kitiems klientams ar parduotuvės turtui, į situaciją nedelsdami reaguoja apsaugos darbuotojai“, – aiškina „Maximos“ ryšių su žiniasklaida vadovė E. Vareikytė
Yra vienas istatas (uz netycia sudauzyta preke atsako patys centrai )
