Jungtinės Karalystės (JK) tinklaraštyje „MoneySavingExpert.com“ apžvalgininkas Martinas Lewisas rašo, kad parduotuvių darbas yra uždirbti pinigus, ir dėl to nėra nieko blogo, tačiau vartotojų darbas – išlaikyti juos savo kišenėje.
Apžvalgininkas išskyrė keletą triukų, kurių, anot jo, parduotuvės nenorėtų atskleisti.
Kainose slypi užuominos apie išpardavimą
„Kai apsipirkinėjate internete, nebaikite užsakymo – tiesiog palikite prekes apsipirkimo krepšelyje. Įmonės dažnai atsiunčia klientams nuolaidų kodus, taip bandydamos suvilioti grįžti“, – siūlymu pradėjo jis.
Anot M. Lewiso, pardavėjai įvairias prekes neretai siūlo kainomis, kurios baigiasi skaičiais 1, 4, 7, 8, 9.
Apžvalgininkas pažymėjo, kad kartais didelės parduotuvės naudoja kainų kodus, kurie padeda darbuotojams pranešti, kurias reikia greičiau išparduoti, kad atsirastų vietos naujoms.
Jis pasidalijo parduotuvių darbuotojų triukais ir išsiaiškino, kad paslaptis slypi paskutiniame kainos skaitmenyje. Nepaisant to, kad daugelis kainų baigiasi skaičiumi 0 arba 9, kartais kainos pabaigoje pastebimi 1, 4, 7 ar 8 (pavyzdžiui, 19,97 euro, 109,08 euro).
Šiuo būdu bandoma pažymėti išparduodamą prekę ar paskutinius likučius.
JK taupymo ekspertas taip pat siūlo visada prašyti nuolaidos.
„Visiškai nieko blogo tai daryti, kartais nuolaidų pritaikymas yra įtrauktas į oficialią parduotuvių politiką. Pavyzdžiui, statybinių prekių parduotuvės darbuotojas dalijosi, kad jiems netgi buvo nurodyta pritaikyti 10 proc. nuolaidą, jei tik kas jos paprašo“, – komentavo M. Lewisas.
Atskleidė interneto parduotuvių triukus
Apžvalgininkas ragina negalvoti, kad jeigu prekės nebėra, tai visam laikui.
Pasak jo, jeigu jūsų mėgstama išpardavimo prekė jau išparduota arba nėra jūsų dydžio, dar ne viskas prarasta.
„Prekių atsargos internete nuolat keičiasi, nes pirkėjai grąžina prekes arba baigiasi internetinių krepšelių galiojimo laikas. Dėl to visada verta atnaujinti puslapį ir patikrinti vėliau“, – dalijasi M. Lewisas.
Jo teigimu, jeigu interneto parduotuvėje yra galimybė pasikalbėti su klientų aptarnavimo specialistu, nereikėtų jo ignoruoti.
Priešingai – tai gali būti kelias į skirtingus pasiūlymus, ypač per išpardavimus.
„Anksčiau „Nike“ yra pasiūliusi 10 proc. nuolaidos kodą, „Dell“ pritaikė 55 svarų (63 eurų) nuolaidą 779 svarus (900 eurų) kainuojančiam nešiojamajam kompiuteriui, „Asos“ nurodė 25 proc. nuolaidos kodą, o „Dyson“ suteikė papildomą 10 svarų (11 eurų) nuolaidą 350 svarų (404 eurus) kainuojančiam dulkių siurbliui“, – priduria M. Lewisas.
Prekės stovi neatsitiktinėse lentynose
Prekybos tinklai taiko ir kitas gudrybes, kurios skatina susikrauti kuo pilnesnį pirkinių krepšelį. Pavyzdžiui, brangiausios prekės neretai dedamos lentynose akių lygyje, todėl, norint rasti pigesnių alternatyvų, reikėtų apžiūrėti apatines arba viršutines lentynas.
Taip pat naudojami dideli užrašai „Akcija“ arba „Sutaupykite“. Jie taikomi ribotam kiekiui prekių arba reikalauja pirkti didesnį kiekį, pavyzdžiui, „Pirk 3, mokėk už 2“.
Dažnai greta kasų išdėstomi saldumynai ar smulkmenos, skirtos išnaudoti paskutinės minutės impulsą, kol laukiate eilėje.
Būtiniausios prekės neretai sudėstytos pačiame parduotuvės gale, todėl pirkėjas yra priverstas praeiti pro daugelį kitų skyrių.
Neretai ir prekės didelėse pakuotėse atrodo pigesnės nei mažesnėse, tačiau taip būna ne visuomet. Taupymo ekspertai pataria visuomet tikrinti tikrąją vieneto, kilogramo ar litro kainą.
Prekybininkai neslepia: pirkėjus veikia ne tik akcijos
Penkių skirtingų prekybos tinklų atstovai sutinka, kad pirkinių krepšelio pokyčius lemia ne viena konkreti priežastis, o aplinkybių visuma ir patirtis. Tai apima pirkėjų poreikius, sezoniškumą, kainodarą, asortimento peržiūrą ar patogesnius sprendimus.
„Mūsų patirtis rodo, kad vienas svarbiausių aspektų yra patogi ir aiški parduotuvė, kurioje pirkėjas lengvai randa tai, ko ieško, ir kartu gali pastebėti jam aktualius pasiūlymus ar naujienas“, – komentuoja „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė.
Anot jos, impulsyvius pirkinius dažniausiai skatina situacijos, kai prekė yra aktuali būtent tuo metu – pavyzdžiui, sezono prekės, naujienos, riboto laiko pasiūlymai ar produktai, kurie natūraliai papildo jau planuotą pirkinių krepšelį.
Ji pažymi, kad pirkėjų dėmesį labiausiai atkreipia pirkėjams naudingiausi pasiūlymai – nuolaidos kasdienėms prekėms, personalizuoti pasiūlymai lojalumo programos dalyviams, sezoninės kampanijos ar akcijos, suteikiančios daugiau pasirinkimo laisvės.
„Ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia ne skatinti pirkėją pirkti daugiau dėl paties pirkimo, o padėti jam apsipirkti patogiau, greičiau ir rasti tai, kas jam iš tiesų aktualu“, – komentuoja „Rimi“ atstovė.
Tuo metu prekybos tinklo „Norfa“ atstovas žiniasklaidai Darius Ryliškis dalijasi, kad pirkėją įsigyti daugiau prekių skatinama klasikiniais būdais. Tai tikslinės akcijos, strateginiai išpardavimai, lojalumo programa, prekių išdėstymas.
„Pavyzdžiui, šalia mėsos skyriaus pirkėjas randa padažų ar marinatų, o prie sūrių – vynuogių ar džemų“, – pasakoja D. Ryliškis.
„Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė taip pat pripažįsta, kad vieningas formatas ir aiškus išdėstymas leidžia pirkėjams lengviau rasti reikalingas prekes, prisiminti planuotus pirkinius ir atrasti papildomų.
„Tai ilgalaikė strategija, kuri, derinama su patraukliais kainų pasiūlymais, duoda apčiuopiamų rezultatų. Mūsų tikslas yra ne trumpalaikis augimas, o tokios apsipirkimo patirties ir infrastruktūros kūrimas, kuri nuosekliai didintų tiek krepšelį, tiek klientų lojalumą“, – dalijasi G. Kitovė.
Tuo metu D. Ryliškis atvirauja, kad tinkle „Norfa“ efektyviai veikia „praktiškų valandų“ prekių išstatymas matomiausiose zonose – galinėse lentynose ar salos tipo stenduose. Tai leidžia pirkėjui greitai identifikuoti geriausią kainos pasiūlymą“, – pasakoja D. Ryliškis.
Anot jo, greta įprastų akcijų tinklas taiko pirmadienio tradiciją, kai visose parduotuvėse konditerijos gaminiams – tortams ir plokštainiams – taikoma 50 proc. nuolaida.
„Be to, pirmadieniais nuo 17 val. pirkėjai perpus pigiau gali įsigyti šviežių vaisių ir daržovių, sveriamų rūkytų bei šviežių žuvų ant ledo. Sprendimas pirmadieniais išparduoti skirtingų kategorijų prekes, o nuo antradienio lentynas pildyti visiškai nauju asortimentu pasiteisino.
Dėl to „pirmadienių tradicija“ ir išparduodamų prekių asortimentas ateityje tik plėsis“, – atskleidžia „Norfa“ atstovas.
Pirkinių krepšelį augina emocija ir smalsumas
„Iki“ komunikacijos vadovė pasakoja, kad lietuviams akcijos yra labai svarbios, o taupūs pirkėjai didžiąją dalį ilgai galiojančių prekių perka tik per akcijas.
„Turime išgryninę pirkėjų elgsenos segmentą, kuris vadinasi „Akcijų medžiotojai“ – jie yra taupiausi“, – dalijasi G. Kitovė.
Ji pažymi, kad gyventojai mėgsta skirtingas akcijas, tačiau daugiausiai populiarumo sulaukia nuolaidos tiems produktams, kurie vartojami dažniausiai. Anot „Iki“ atstovės, poreikiai ir įpročiai kinta priklausomai nuo sezoniškumo, vartojimo pokyčių.
„Kiekvieną savaitę keičiame pasiūlymus ir taikome juos skirtingoms prekėms bei kategorijoms, kad kiekvienas pirkėjas galėtų įsigyti tai, ko jam reikia. Prieš Velykas milžiniškas nuolaidas taikėme sviestui, kiaulienai, o štai prieš Jonines – mėsai, gėrimams, grilio produkcijai.
Sviestą pirkėjai į krepšelius krovė ir po 5, ir po 10 pakuočių, o kiaulienos lentynas vos spėjome pildyti“, – komentuoja G. Kitovė.
Tuo metu „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis sako, kad papildoma prekė pirkinių krepšelyje atsiranda tada, kai pavyksta sužadinti kliento smalsumą.
„Dėl to savo lankytojus nuolat stengiamės nustebinti. Viskas prasideda nuo emocijos, vos įžengus į parduotuvę – šviežių kepinių aromatas ir ryškios sezoninių vaisių bei daržovių spalvos sukuria pozityvų toną visam apsipirkimui“, – dalijasi jis.
Anot „Lidl Lietuva“ atstovo, pirkinių krepšelį efektyviai pildo ir tinklo vizitine kortele tapusios teminės savaitės, o Italijos, Prancūzijos ar Azijos skoniai už prieinamą kainą kviečia pirkėjus leistis į kulinarines keliones namuose. Tai, kad šios prekės lentynose pasirodo tik ribotą laiką, skatina sprendimą priimti greičiau.
„Kita vertus, krepšelio didėjimas dažnai susijęs su racionaliu planavimu. Siūlydami didesnes pakuotes už mažesnę vieneto kainą, padedame pirkėjams sutaupyti ilgalaikėje perspektyvoje – jie mielai pildo atsargas tokiomis kasdienėmis prekėmis kaip popieriniai rankšluosčiai ar konservai“, – pasakoja A. Bubnelis.
Na, o prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorius Giedrius Galdikas išskiria, kad didžiausią įtaką pirkinių krepšelio dydžiui daro kasdien patrauklios kainos, platus ir pirkėjų poreikius atitinkantis prekių asortimentas.
Jau penkerius metus parduotuvėse vykdomas standartizavimo procesas, kurio metu jos atnaujinamos, plečiama šviežio bei šaldyto maisto pasiūla, o prekių kategorijos išdėstomos taip, kad pirkėjams būtų lengviau orientuotis.
„Viso apsipirkimo maršruto metu greta viena kitos išdėstomos viena kitą papildančios prekių kategorijos – šalia kavos ar arbatos pirkėjai ras saldžiąją bakalėją, prie miltų ir prieskonių – makaronus, kruopas ir kitas maisto gaminimui reikalingas prekes“, – pasakoja G. Galdikas.
Pasak jo, impulsyvius pirkinius labiausiai skatina teminiai asortimentai, nauji produktai, specialūs pasiūlymai ir akcijos.
„Kiekvieną mėnesį pirkėjams pristatome skirtingų virtuvių, užkandžių ar saldumynų tematikas, kurios leidžia atrasti naujus skonius ir produktus. Neretai sulaukiame pirkėjų prašymų tam tikras teminių mėnesių prekes įtraukti į nuolatinį asortimentą“, – dalijasi „Maxima“ atstovas.
Jis pažymi, kad didžiausio klientų dėmesio sulaukia papildomos nuolaidos kasdienio vartojimo maisto produktams su „Ačiū“ kortele bei ne maisto prekių akcijos, ypač kosmetikos ir buitinės chemijos kategorijose.
„Populiarios tokios iniciatyvos kaip „Didžiosios nuolaidų dienos“, „Grožio mugė“ ir „Švaros mugė“, kurios pritraukia pirkėjus ir skatina juos apsirūpinti reikalingomis prekėmis ilgesniam laikui“, – priduria G. Galdikas.
