Tokia idėja jau svarstoma Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), tačiau Lietuvos prekybininkai tikina, kad papildomų nuolaidų už apsipirkimą savitarnos kasose nereikia.
Savitarnos kasose suteiks specialią nuolaidą?
Niujorko valstijoje siūloma įvesti 10 proc. nuolaidą pirkėjams, kurie naudojasi savitarnos kasomis.
Įstatymo projektas, pateiktas gegužę, numato, kad tokią nuolaidą privalėtų taikyti mažmeninės prekybos vietos, prekiaujančios ir maisto produktais.
Paprastai tariant, nuolaida galiotų prekybos centruose ir tokiuose tinkluose kaip „Target“ ar „Walmart“.
Įstatymo siūlytojų teigimu, sutaupytos lėšos turėtų atitekti pirkėjams, o ne prekybininkams, nes būtent klientai savitarnos kasose atlieka dalį darbo, kurį anksčiau dirbo parduotuvės darbuotojai.
„Mažmeninės prekybos įmonės vis dažniau naudojasi savitarnos kasomis, siekdamos sumažinti darbuotojų skaičių ir veiklos sąnaudas, o anksčiau darbuotojų atliktas funkcijas perkelia pirkėjams“, – aiškinama įstatymo projekte.
Anot įstatymo iniciatorių, kadangi pirkėjai patys atlieka dalį atsiskaitymo proceso ir už tai negauna jokio atlygio, privaloma nuolaida būtų sąžiningas žingsnis.
Kol kas šis įstatymo projektas yra tik pradiniame svarstymo etape. Jis dar turi sulaukti komiteto pritarimo. Vėliau projektą turės svarstyti Niujorko valstijos Asamblėja, o jam pritarus – ir Senatas.
Sutaupyti pinigai ir dabar naudojami kainų mažinimui?
Prekybos tinklo „Iki“ atstovė spaudai Gintarė Kitovė pabrėžė, kad pasirinktas atsiskaitymo ar apsipirkimo būdas konkrečios prekės kainos nelemia, todėl tiek reguliariose, tiek savitarnos kasose taikomos tokios pat kainos bei nuolaidos.
„Skirtingų nuolaidų taikyti skirtingose kasose neplanuojame“, – komentavo pašnekovė.
Tuo metu, pasak prekybos tinklo „Lidl“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovo Antano Bubnelio, savitarnos technologijos nereiškia, kad prie kasų visai nereikia žmonių. Jis pabrėžia, kad šiose zonose budi konsultantas, kuris padeda pirkėjams, tvirtina amžiaus ribojimus prekių grupėms ir užtikrina sklandžią eigą.
Visgi jis pridūrė, kad savitarnos kasos tikrai leidžia efektyviau valdyti veiklos kaštus, o itin konkurencingoje Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje kiekvienas toks sutaupymas tiesiogiai virsta žemesnėmis prekių kainomis.
Paprastai tariant, „Lidl“ papildoma nuolaida perkantiems savitarnoje nepasiteisintų, nes savitarnos kasose sutaupomi kaštai jau ir dabar pasitelkiami mažinant prekių kainas.
„Maximos“ ryšių su žiniasklaida vadovė Ernesta Vareikytė nurodė, kad prekybos tinklas šiuo metu papildomų nuolaidų už naudojimąsi savitarnos kasomis netaiko ir taikyti neplanuoja.
„Siekiame visiems pirkėjams užtikrinti vienodas sąlygas bei suteikti galimybę pasirinkti jiems patogiausią atsiskaitymo būdą.
Tuo pačiu, kaip Lietuvoje veikiantis verslo subjektas, laikomės galiojančių teisės aktų, todėl, jeigu tokie teisės aktų pakeitimai įsigaliotų, užtikrintume sklandų jų įgyvendinimą“, – pažymėjo ji.
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis įsitikinęs, kad Lietuvoje tokia papildoma nuolaida nėra tikslinga, nes savitarnos kasos jau dabar užtikrina mažesnes prekių kainas visiems pirkėjams.
„Jei šiandien „Norfos“ tinkle neliktų savitarnos kasų, mums reikėtų papildomai pasamdyti apie 1000 darbuotojų. Jų atlyginimai tiesiogiai ir gerokai padidintų galutines prekių kainas lentynose.
Dėl augančios konkurencijos rinkoje siekiame išlaikyti kuo žemesnes kainas. Savitarna yra būdas tai pasiekti, todėl klientas finansinę naudą pajunta ne tik per momentines nuolaidas kasoje, bet ir per bendrą mažesnių kainų lygį parduotuvėje“, – komentavo pašnekovas.
Tuo metu „Rimi“ Viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė pastebėjo, kad savitarnos kasų paskirtis pirmiausia yra suteikti pirkėjams daugiau pasirinkimo ir patogumo, todėl jų nereikėtų vertinti kaip situacijos, kai dalis prekybininko darbo tiesiog perkeliama pirkėjui.
„Iš esmės tai yra kitoks apsipirkimo modelis, kurį daugelis renkasi todėl, kad gali apsipirkti savo tempu, nelaukdami eilėje ir netrukdomi. Tai panašu į daugelį kitų pokyčių mažmeninėje prekyboje – pirkėjai šiandien patys renkasi fasuotus vaisius ar mėsą, naudojasi elektroninėmis lojalumo kortelėmis ar programėlėmis.
Tokie sprendimai pirmiausia atsirado dėl besikeičiančių vartotojų lūkesčių ir noro apsipirkti patogiau“, – aiškino „Rimi“ atstovė.
Todėl, pasak jos, papildomos nuolaidos siejimas vien su pasirinktu atsiskaitymo būdu, nebūtų tikslingas.
„Mūsų tikslas – užtikrinti vienodas kainas visiems pirkėjams, nepriklausomai nuo to, ar jie renkasi savitarnos, ar įprastą kasą“, – paaiškino L. Lesauskaitė-Remeikė.
Savitarnos kasos Lietuvoje dominuoja
G. Kitovė priminė, kad prekybos tinklas „Iki“ buvo pirmasis dar 2008 m. pradėjęs diegti savitarnos kasas.
„Dabar jau galima teigti, kad prekybos tinkle kas antra kasa yra savitarnos kasa ir jų kiekis auga su kiekvienu nauju parduotuvės atidarymu ar rekonstrukcija.
Svarbu suprasti, jog savitarnos kasos nėra nemokamas sprendimas – tai investicijos į didesnį patogumą, greitį ir efektyvumą. Šiuo metu investicijos į savitarnos kasas bei jų atnaujinimus siekia daugiau nei 15mln eurų“, – aiškino ji.
Pasak jos, galimybę apsipirkti savitarnos kasose įvertina ir pirkėjai. „Iki“ duomenys rodo, kad apie 60 proc. procentų apsipirkimų vyksta savitarnos kasose.
A. Bubnelis dalijosi, kad Lietuvoje, skirtingai nei dalyje kitų Europos šalių, savitarnos kasos jau yra tapusios visiškai įprasta kasdienybės dalimi.
„Savitarnos kasos ypač populiarios tarp pirkėjų, kurie perka nedaug prekių ir nori atsiskaityti kuo operatyviau. Būtent dėl šio greičio ir patogumo savitarnos zonos taip stipriai išpopuliarėjo – šiuo metu jas apsipirkimui renkasi jau kas antras mūsų klientas“, – komentavo pašnekovas.
„Maximos“ atstovė nurodė, kad savitarnos kasos veikia apie 85 proc. „Maximos“ parduotuvių.
„Šiandien tinkle iš viso yra 1 622 savitarnos kasos, iš kurių 867 – naujos kartos. Jose įrengti didesni ekranai, patobulintas prekių nuskaitymo ir atsiskaitymo procesas, todėl pirkėjams lengviau rasti norimas prekes ir dar greičiau atsiskaityti. Naujosios savitarnos kasos taip pat yra erdvesnės, todėl jomis patogiau naudotis įsigyjant didesnį kiekį prekių“, – aiškino ji.
Anot pašnekovės, savitarnos kasų populiarumas nuosekliai auga – šiemet apsipirkimai savitarnos kasose sudaro 63 proc. visų apsipirkimų, t. y. 5 procentiniais punktais daugiau nei praėjusiais metais, kai jie sudarė 58 proc.
Tuo metu „Norfos“ atstovas nurodė, kad savitarnos kasos prekybos tinkle pradėjo veikti dar 2017 metais, o šiandien jos jau dominuoja beveik visose naujai atidaromose tinklo parduotuvėse.
„Šiuo metu „Norfose“ iš viso veikia apie 1000 savitarnos kasų, o tai sudaro daugiau nei du trečdalius visų tinkle esančių kasų. Kadangi dauguma pirkėjų natūraliai renkasi savitarną, atsiskaitymų dalis šiose kasose yra dominuojanti“, – pridūrė jis.
Kuria naudą ne tik prekybininkams?
Prekybos tinklo „Iki“ atstovė paaiškino, kad savitarnos kasos kuria abipusę naudą.
„Užtikrina gerą apsipirkimo patirtį klientams, kuriems naudotis tokiomis kasomis yra paprasta, saugu ir greita, o verslui padeda valdyti parduotuvės lankytojų srautus, nes vienu metu apsipirkti gali daugiau pirkėjų, nei galėtų reguliariose kasose.
Tokias kasas paprastai renkasi pirkėjai su mažesniais prekių krepšeliais. Taip atlaisvinamos įprastos kasos didesniems apsipirkimams. <...>Technologiniai sprendimai padeda prekybininkams išlaikyti pusiausvyrą tarp gero klientų aptarnavimo, darbuotojų atlygio augimo ir prieinamų kainų pirkėjams“, – aiškino pašnekovė.
Tuo metu D. Ryliškis patvirtino, kad savitarnos kasos leidžia iš esmės efektyviau organizuoti darbą ir optimizuoti personalo sąnaudas.
„Finansinę šio efektyvumo išraišką geriausiai iliustruoja žmogiškieji ištekliai: savitarnos technologijos mūsų tinkle atstoja maždaug 1000 etatų.
Kasininko darbas yra sunkus, rinkoje jaučiamas šių darbuotojų trūkumas, vis mažiau žmonių sutinka dirbti tokį darbą. Technologijų plėtra leidžia išvengti didelių papildomų sąnaudų naujų darbuotojų paieškai, samdai bei algoms, kurios gula ant verslo pečių“, – aiškino „Norfos“ atstovas.
Jis pridūrė, kad savitarnos kasos ne tik leidžia efektyviau organizuoti darbą, bet ir padeda suvaldyti pirkėjų srautus.
„Savitarnos kasos idealiai „sugeria“ pirkėjų pikus per pietų pertraukas ar prieš didžiąsias metų šventes. Tai leidžia išvengti personalo stygiaus krizės įprastose kasose“, – aiškino pašnekovas.
Tuo metu pirkėjams, anot D. Ryliškio, savitarnos kasos leidžia sutaupyti laiko ir pinigų.
„Tinkamai parinktas savitarnos kasų skaičius garantuoja, kad parduotuvėje niekada nesusidarys didesnės eilės. Kartu tai palengvina pirkėjų kasdienybę – savitarna jau tapo kasdieniu įpročiu, o technologijos ateityje taps dar pažangesnės ir visiškai automatizuotos“, – nurodė pašnekovas.
Kad ateityje savitarnos kasos bus dar pažangesnės, paantrino ir A. Bubnelis.
Anot jo, technologijos parduotuvėse, įskaitant ir savitarnos kasas, nuolat tobulėja, jas pildo ir dirbtinio intelekto galimybės.
„Puikiai suprantame, kad kliento patirties kelionėje parduotuvėje pats atsiskaitymo procesas yra itin reikšminga dalis, todėl ateityje šis žingsnis tikrai dar labiau trumpės. Neabejoju, kad prekių skenavimo dalis ateityje taps minimali arba jos visai neliks, o pats apsipirkimo užbaigimas bus dar sklandesnis ir intuityvesnis“, – pasakojo prekybos tinklo „Lidl“ atstovas.
Ribos įsigyjamų prekių kiekį
Šių metų pradžioje Niujorke buvo pateiktas dar vienas įstatymo projektas, kuriuo siekiama griežčiau reguliuoti savitarnos kasų naudojimą.
Jei jis būtų priimtas, prekybos centrai ir vaistinės Niujorke savitarnos kasomis galėtų naudotis tik tie pirkėjai, kurie perka ne daugiau kaip 15 prekių.
Be to, prekybininkai privalėtų užtikrinti, kad tris savitarnos kasas prižiūrėtų bent vienas darbuotojas. Už šių reikalavimų nesilaikymą grėstų ne mažesnės kaip 100 JAV dolerių (87 eurų) baudos.
„Matėme, kokias pasekmes sukėlė darbuotojų mažinimas šiose vietose – padaugėjo vagysčių, sumažėjo priežiūros, susilpnėjo darbuotojų ir klientų apsauga, apskritai pablogėjo saugumas“, – pristatydami projektą pabrėžė jo sumanytojai.
