Augintojai pasakoja, kad kai kuriuose ūkiuose dalies derliaus išgelbėti gali nebepavykti, o tikrasis nuostolių mastas paaiškės tik pradėjus nuimti daržoves.
Situaciją apsunkina ir tai, kad į įmirkusius laukus vietomis negali įvažiuoti technika, o ilgiau vandenyje išbuvusių daržovių kokybė prastėja.
Daržovės jau pūva laukuose
Kelmės rajone daržoves auginantis Algimantas Vaupšas pasakoja, kad po gausių kritulių dalis jo laukų atsidūrė po vandeniu.
„Nuskendo daržovės ir stovi po vandeniu. Automatiškai kai kuri dalis jau pūva“, – sako ūkininkas.
Jo ūkyje auginami kopūstai, bulvės, morkos ir brokoliai. Galutinio prarasto derliaus kiekio A. Vaupšas dar negali įvertinti, tačiau vien kopūstų nuostoliai jau didžiuliai.
Pasak jo, maždaug 25 hektaruose augančių kopūstų skinti nebeverta. Iš hektaro buvo tikimasi maždaug 60 tonų derliaus, tad iš viso gali būti prarasta apie 1,5 tūkst. tonų kopūstų.
Skaičiuodamas po 30 centų už kilogramą, ūkininkas vertina, kad tai sudarytų apie 450 tūkst. eurų negautų pajamų vien iš kopūstų.
Pasak jo, per tris dienas ūkyje iškrito 138 mm kritulių.
„Čia yra kosmosas. Jokia drenažo sistema nesuveiks. Prakiuro dangus ir viskas, užsėmė viską“, – pasakoja ūkininkas.
Rizikuoja prarasti 90 hektarų svogūnų derlių
Su sudėtinga situacija susidūrė ir Šiaulių rajone ūkininkaujantis Julius Šateika. Rizika šiuo metu iškilusi maždaug 90 hektarų svogūnų derliui.
Tiksliai įvertinti nuostolių ūkininkas dar negali, nes neaišku, kiek derliaus pavyks nuimti ir kokia bus jo kokybė.
„Jeigu nepavyks nusiimti, tai nuostoliai gali siekti iki pusantro ar net iki dviejų milijonų“, – skaičiuoja jis.
Pasak ūkininko, dėl įmirkusių laukų jau savaitę nepavyksta įvažiuoti ir nupurkšti augalų nuo ligų, todėl jos plinta.
„Purkštuvas, nors ir vikšrinis, vis tiek skęsta“, – pasakoja J. Šateika.
Nukastos bulvės gali pradėti greitai gesti
VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas dr. Evaldas Klimas pabrėžia, kad situacija skirtinguose Lietuvos regionuose nevienoda – itin didelis kritulių kiekis per trumpą laiką iškrito tik kai kuriose vietovėse, tarp jų Žemaitijoje ir Kelmės rajone.
Žemesnėse vietose kaupėsi vanduo, tvino upės, todėl bulvės ir kitos daržovės atsidūrė po vandeniu.
Anot agronomo, sunkesnėse dirvose bulvės drėgmės perteklių gali pakelti maždaug iki savaitės, tačiau vėliau jų kokybė ima prastėti.
Žala ne visada matoma iš karto – iš drėgnos žemės nukastos bulvės iš pradžių gali atrodyti geros, tačiau vėliau pradėti greitai gesti.
Didelė drėgmė kartu su šiluma taip pat sudaro palankias sąlygas bulvių marui.
„Nesinori čia kažkokio labai didelio baubo piešti, kad viskas – pasaulio pabaiga, Lietuvoje bulvių nebus“, – pabrėžia E. Klimas.
Tačiau, anot jo, neabejotina, kad dalis ūkių nuostolių neišvengs.
„Nuostolių tikrai bus, o kai kuriose vietose tie nuostoliai netgi ir dideli“, – sako agronomas.
Todėl gyventojams E. Klimas pataria šiuo metu neskubėti pirkti didelių bulvių atsargų žiemai – drėgnomis sąlygomis nukastą derlių gali būti sunkiau išlaikyti.
Ar parduotuvėse daržovės brangs?
Ūkininkas J. Šateika sako, kad prastesnis Lietuvos derlius savaime dar nereiškia, jog lietuviškose parduotuvėse daržovės būtinai brangs.
Pasak jo, daržovių kainoms įtaką daro derlius ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Todėl svarbu, kokia situacija susiklostys visame regione.
„Ne mes nustatinėjame kainas prekybos centruose ir rinkoje. Rinka yra globali“, – pabrėžia ūkininkas.
J. Šateikos vertinimu, šiemet įvairiose Europos vietose derliui įtakos turėjo ne tik gausūs krituliai, bet ir karščiai bei kiti neįprasti orai.
„Ne Lietuvoje nuo liūčių bus jaučiamas kainų kilimas, bet visos Europos mastu didmenoje tikrai bus labai didelis kilimas“, – svarsto ūkininkas.
E. Klimas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos rinkai ypač svarbi situacija Lenkijoje.
„Bulvių kaina pas mus priklausys nuo to, kaip Lenkijoje situacija susiklostys, nors ten irgi anomalijų daug yra“, – sako E. Klimas.
Jei Lietuvoje derlius būtų mažesnis, tačiau kitose šalyse daržovių netrūktų, sumažėjusią vietos pasiūlą galėtų kompensuoti importas.
Kainų augimo rizika didėtų tuomet, jei prastesnis derlius būtų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose svarbiose daržoves tiekiančiose šalyse.
Ar ūkininkai sulauks kompensacijų?
Žemės ūkio ministerija nurodo, kad kol kas negali įvardyti bendro audros ir gausių kritulių padarytos žalos masto. Savivaldybės dar renka informaciją, o pirminius duomenis ministerijai turi pateikti iki rugsėjo 11 d.
Galutinai įvertinti nuostolius bus galima tik nuėmus derlių.
Dėl rugpjūčio 22 d. audros padarinių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.
Sprendimas leis koordinuotai rinkti informaciją apie ūkininkų patirtą žalą, taip pat sustiprins Lietuvos galimybes siekti Europos Sąjungos (ES) paramos.
Ministerija nurodo, kad valstybės parama už žalą, patirtą dėl krizės ar ekstremaliosios situacijos, gali būti skiriama Vyriausybės nustatyta tvarka.
A. Vaupšas sako besitikintis valstybės pagalbos, nes, jo teigimu, dalies daržovių nuo ilgalaikio lietaus padarytos žalos apdrausti nepavyksta.
„Kopūstų, burokėlių ir morkų niekas nedraudžia, todėl draudimo už juos negausime“, – sako ūkininkas.
