„Sodra“ skaičiuoja, kad kovo pabaigoje pensijų anuitetus buvo įsigijęs 5021 gyventojas.
Jiems mokėtų standartinių anuitetų be paveldėjimo galimybės vidutinė išmoka siekė 78,53 euro, o su paveldėjimu – 67,09 euro.
Didžiausia mėnesio išmoka yra 364,74 euro, o mažiausia – 9,51 euro.
Iš viso per kovo mėnesį į Pensijų anuitetų fondą (PAF) už įsigytus pensijų anuitetus pervesta 0,51 mln. eurų.
Kovo mėnesį nerealizavo pelno
Baigus kaupimą, pensijų fondų valdymo bendrovės gyventojų turtą parduoda, o pinigus perveda „Sodrai“.
Atskaičiusi 2,5 proc. nuo gautos sumos administravimo sąnaudoms, likusius pinigus ji deda į PAF.
Iš jo kas mėnesį pensininkams ir yra mokami priedai prie pensijų – vadinamieji pensijų anuitetai.
PAF turtas, kurio vertė kovo pabaigoje buvo 83,4 mln. eurų, yra paskirstytas į tris portfelius arba „puodus“: likvidumo (virš 1,8 mln. eurų), garantinį (17,3 mln. eurų) ir augimo (59,2 mln. eurų).
Likvidumo portfelio tikslas – užtikrinti lėšas pensijų anuitetų išmokų mokėjimui trumpuoju laikotarpiu (6 mėn.). Tad jį sudaro lėšos, laikomos „Sodros“ sąskaitose.
Garantinio portfelio tikslas – užtikrinti lėšas ilgesnio laikotarpio (5 m. ir ilgiau) pensijų anuitetų išmokoms, laikinai lėšas investuojant į skolos vertybinius popierius ir terminuotuosius indėlius.
Augimo portfelio investavimo tikslas – uždirbti investicinę grąžą kiekvienam pensijų anuitetui per laikotarpį iki 20 metų. Tad čia lėšos investuojamos į akcijas, investicinius fondus (indeksinius, prekiaujamus biržoje (ETF) ir kt.).
Jeigu portfelių turtas parduodamas brangiau, nei buvo pirktas, „Sodros“ valdomas fondas gauna pelną, kurį paskirsto anuitetų gavėjams.
Per kovo mėnesį Augimo portfelyje pelno realizuota nebuvo.
Neįmanoma ignoruoti karo įtakos
„Sodros“ atstovai pažymi, kad apžvelgiant kovo mėnesį, galima būtų kalbėti apie centrinių bankų nuotaikas, kylančias palūkanų normas, infliacijos prognozes ar kylančių kuro kainų pasekmes.
Visgi, pasak jų, niekaip nepavyksta ignoruoti karo Irane.
„Sodros“ atstovai apžvelgė kaip į konfliktą reagavo skirtingos turto klasės.
„Yra auksinė taisyklė, kad, prasidėjus karui, visi ieško saugaus prieglobsčio ir perka auksą, JAV dolerius bei obligacijas, todėl jų kaina kyla. Kaip buvo šįkart? Aukso kaina pakilo pirmąją konflikto dieną, o po to krito beveik ištisai per visą kovo mėnesį.
Doleris neženkliai stiprėjo, tuo tarpu JAV obligacijų kaina, kaip ir auksas, krito žemyn. Kodėl? Dėl karo buvo uždarytas Hormūzo sąsiauris, dėl to pakilo naftos kaina, pabrango gamyba, ėmė augti infliacija, o JAV centrinis bankas gali kelti palūkanų normas, dėl ko dabartinės obligacijos tampa mažiau patrauklios ir pinga. Taigi, matome, kad karas karui nelygu ir kiekviena situacija turėtų būti vertinama individualiai“, – aptarė „Sodros“ specialistai.
Anot jų, dažniausiai JAV akcijų rinka rimtai į tolimus karus stipriai nereaguoja, bet šįkart viską keičia pasauliniu mastu matomas naftos trūkumas.
„Žiūrint į platesnį paveikslą, karo Irane pasekmės gali sukelti jau ketvirtą šoko bangą pasaulio ekonomikai, kuri jau turėjo atlaikyti koronaviruso pandemiją, tarifų karus bei imigrantų krizę.
Kiekviena iš šių bangų pasižymėjo įmonių bankrotais bei nuosaikesniu vartojimu. Šie veiksniai nedingsta, o po truputį kaupiasi, skatindami vis garsesnius nuogąstavimus dėl laukiančios recesijos“, – paaiškino „Sodros“ atstovai.
Jie pabrėžė, kad dėl karo Irane pasaulio rinkos buvo neramios, tos pačios nuotaikos atsispindėjo ir PAF Augimo portfelio rezultatuose.
„Antrą mėnesį iš eilės įspūdingai augo pasaulio energetikos akcijos (XDW0), kurių ETF vertė šį mėnesį pakilo 14,54 proc. Tai buvo vienintelė fondo pozicija, mėnesio eigoje generavusi teigiamą grąžą.
Prasčiausio rezultato sulaukėme iš besivystančių rinkų krepšelio, kuriame nėra Kinijos (EXCH),– pastarojo vertė nukrito 12,49 proc.“ – dalijosi „Sodros“ specialistai.
Anot jų, dviženkliu kritimu pasižymėjo ir kiti į Azijos įmones investuojantys fondai.
„Į tvarias Japonijos akcijas investuojančio fondo XZMJ vertė mėnesio eigoje nukrito 10,74 proc., o bendrai į besivystančių rinkų akcijas investuojančio fondo IS3N vertė sumažėjo 10,50 proc.
Ši tendencija rodo, kad karas Irane ir sutrikę naftos srautai stipriausiai paveikė būtent Azijos regiono ekonomikas, kurios sudaro ir didžiausią besivystančių rinkų dalį“, – aiškino „Sodros“ atstovai.
