„Sodra“ skaičiuoja, kad vasario pabaigoje pensijų anuitetus buvo įsigiję 4988 gyventojai.
Jiems mokėtų standartinių anuitetų be paveldėjimo galimybės vidutinė išmoka siekė 78,14 euro, o su paveldėjimu – 66,98 euro.
Didžiausia mėnesio išmoka yra 364,74 euro, o mažiausia – 9,51 euro.
Iš viso per vasario mėnesį į Pensijų anuitetų fondą (PAF) už įsigytus pensijų anuitetus pervesta 0,63 mln. eurų.
Vasarį pensijų fondai skaičiavo apie 0,5 mln. pelno
Baigus kaupimą, pensijų fondų valdymo bendrovės gyventojų turtą parduoda, o pinigus perveda „Sodrai“.
Atskaičiusi 2,5 proc. nuo gautos sumos administravimo sąnaudoms, likusius pinigus ji deda į PAF.
Iš jo kas mėnesį pensininkams ir yra mokami priedai prie pensijų – vadinamieji pensijų anuitetai.
PAF turtas, kurio vertė sausio pabaigoje buvo 78,7 mln. eurų, yra paskirstytas į tris portfelius arba „puodus“: likvidumo (virš 1,7 mln. eurų), garantinį (17 mln. eurų) ir augimo (59,9 mln. eurų).
Likvidumo portfelio tikslas – užtikrinti lėšas pensijų anuitetų išmokų mokėjimui trumpuoju laikotarpiu (6 mėn.). Tad jį sudaro lėšos, laikomos „Sodros“ sąskaitose.
Garantinio portfelio tikslas – užtikrinti lėšas ilgesnio laikotarpio (5 m. ir ilgiau) pensijų anuitetų išmokoms, laikinai lėšas investuojant į skolos vertybinius popierius ir terminuotuosius indėlius.
Augimo portfelio investavimo tikslas – uždirbti investicinę grąžą kiekvienam pensijų anuitetui per laikotarpį iki 20 metų. Tad čia lėšos investuojamos į akcijas, investicinius fondus (indeksinius, prekiaujamus biržoje (ETF) ir kt.).
Jeigu portfelių turtas parduodamas brangiau, nei buvo pirktas, „Sodros“ valdomas fondas gauna pelną, kurį paskirsto anuitetų gavėjams.
Per vasario mėnesį Augimo portfelyje pelno buvo realizuota už 491 tūkst. eurų.
Ekspertai pradeda mažiau pasitikėti DI
„Sodra“ pastebėjo, kad vasario mėnuo ir bendrai 2026 m. pradžia į akcijų rinkas atnešė šiek tiek šviežių vėjų.
Anot jos, iki šiol buvo galima pastebėti, kad kuo daugiau laiko praeina nuo 2008 m. krizės, tuo mažiau investuotojai žavisi nuobodžia, diversifikacija pagrįsta investavimo filosofija.
„Tačiau jau praėjusių metų eigoje Amerikos akcijų augimo tempai pradėjo lėtėti, o pastaruoju metu rezultatais nebedžiugina ir didžiosios JAV įmonės. „Microsoft“ ar „Amazon“ akcijų kainos nuo metų pradžios nukrito daugiau nei 10 proc.
Tuo metu DI technologijų lyderių, tokių kaip „Oracle“ ar „Palantir“, akcijų vertė sumažėjo daugiau nei 20 proc. Galiausiai visas Amerikos programinės įrangos sektorius nuo savo piko spalio pabaigoje iki dabar spėjo nukristi beveik 30 proc. Nuo šių tendencijų pabėgti nepavyko ir „Nvidia“, didžiausiai pasaulio kompanijai. Nepaisant puikių įmonės rezultatų ir nuolatos viršijamų lūkesčių, investuotojai tampa vis kritiškesni dėl tolimesnių jos augimo perspektyvų“, – aiškino „Sodra“.
Natūralu, kad dėl to gali kilti klausimas, iš kur atsiranda šios abejonės?
Pirmiausia, pasak „Sodros“, dažnai kalbama apie tai, kaip DI įrankiai gali atimti darbo vietas ir jau 2028 m. kas dešimtas žmogus gali neturėti darbo.
„Dėl to pasaulio ekonomika gali įstrigti savotiškoje „limbo“ būsenoje, kai produktyvumas auga, prekių daugėja, o žmonių, galinčių visa tai įpirkti, mažėja.
Bet galime prisiminti, kad panašūs nuogąstavimai kyla bet kurios naujos technologijos priešaušryje. Nesvarbu, ar tai būtų internetas, elektra, ar pramonės revoliucija,– nepaisant teikiamos naudos, šios naujovės žmones gąsdino. Jos grasino pakeisti mums įprastą gyvenimo ritmą, o ta permainų nuojauta kartu su ateities neapibrėžtumu kelia didžiausią nerimą“, – pabrėžė ji.
„Sodra“ pabrėžia, kad ne ką mažiau svarbu, kaip sparčiai praėjusiais metais ėmė dygti įvairaus plauko DI startuoliai, kurie galėjo būti sukurti ir sėkmingai plėtojami tiesiai iš tėvų namų rūsio.
„Mielių jų augimui taip pat netrūko– jomis tapo neribotais srautais tekančios privataus kapitalo lėšos. Visgi vis daugiau rinkos ekspertų pastebi, kad tokių projektų vertė, kaip staigiai išsipūtusi, taip pat greitai gali ir subliukšti. Todėl rinka vis dažniau žvalgosi į kompanijas, kurios per naktį neatsiranda“, – nurodė ji.
Anot „Sodros“, per pastaruosius mėnesius augimu išsiskyrė būtent tokio tipo įmonės, dirbančios energetikos, pramonės ar žaliavų sektoriuose, kurių veiklai reikia stambių gamyklų ir pastovių resursų srautų.
„2026 m. puikius rezultatus demonstruoja įmonės, kurios sąlyginai nėra tokios žinomos ir desperatiškai nesistengia savo identiteto susieti su DI revoliucija. Taip pat reiktų pridėti, kad pasauliniai neramumai irgi galėjo lemti minėtų sektorių augimą. Jeigu patarimų ieškotume praeityje, verta atkreipti dėmesį, kad paskutinį kartą „nepopuliariosios“ akcijos tokius gerus rezultatus rodė 2000 m. Tuo metu akcijų rinka irgi kraustėsi iš proto dėl neįtikėtinos technologijos, tik tąkart tai buvo internetas“, – priminė ji.
„Sodros“ duomenimis, jau antrą mėnesį iš eilės PAF augimo portfelyje sparčiausiai augančiais išlieka pasaulio energetikos akcijos (XDW0), kurių ETF vertė šį mėnesį pakilo 10,03 proc., bei besivystančių rinkų krepšelis, kuriame nėra Kinijos (EXCH), pastarojo vertė išaugo 10,62 proc.
Taip pat stipriu kainos kilimu išsiskyrė Japonijos tvariosios akcijos (XZMJ), jos pakilo 8,59 proc.
Tuo metu žvelgiant į fondus, kurių rezultatai mėnesio eigoje buvo prasčiausi, irgi matomas sausio mėnesio tendencijų tęstinumą.
Prasčiausio rezultato sulaukėme iš akcijų krepšelio apimančio didžiąsias JAV technologijų kompanijas, QDVE vertė nukrito 3,12 proc.. Taip pat 1,03 proc. nukrito pasaulio finansų akcijų (XDWF) vertė, o pasaulio tvarių akcijų (XZW0) vertė sumažėjo 0,33 proc.
