Taigi, kas iš tikrųjų lemia pensijų dydžius ir kur šiandien atsiranda didžiausi skirtumai?
Gyventojų patirtys ir klausimai dėl senatvės pensijų
Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusija po 69 metų moters kreipimosi, kuri prašė patarimo dėl savo finansinės situacijos senatvėje.
„69 metų moteris. Išauginau 4 vaikus. 30 metų darbo stažas. Gaunu 467,99 euro pensiją ir 46 eurus našlių pensijos. Ar man priklauso kas nors daugiau? Kokios nors išmokos?“ – rašė moteris.
Šis įrašas sulaukė gausybės komentarų. Dalis žmonių reagavo keldami klausimą apie teisingumą ir valstybės požiūrį į ilgametį darbą bei šeimos indėlį.
„Siaubas – 30 metų stažas ir išauginti keturi Lietuvos piliečiai, o tokia pensija. Reikia kreiptis į šeimą – tegu padeda saviems, o ne atvykėliams“, – piktinosi viena komentatorė.
Kiti diskusijos dalyviai priminė, kad Seime anksčiau buvo svarstomi siūlymai labiau susieti senatvės pajamas su vaikų skaičiumi, tačiau jie taip ir nebuvo įgyvendinti.
„Štai čia ir išlenda įstatymų netobulumas. Buvo siūlymas, kad orus senjorų gyvenimas priklausytų nuo vaikų skaičiaus – kad net nereikėtų kreiptis į teismą, o automatiškai būtų išskaičiuojama dalis nuo vaikų pajamų. Seimas šio įstatymo nepriėmė“, – rašė kitas komentatorius.
Dalies žmonių reakcijos buvo paremtos asmenine patirtimi, lyginant savo ar artimųjų situaciją.
„Mano tėtis irgi tiek gauna pensijos, nors buvo ir kariškis, ir pasienio policininkas, ir elektrikas, vėliau ūkininkas. Pensija – apgailėtina“, – dalijosi vienas vyras.
Tačiau pasirodė ir racionalesnių komentarų, kuriuose buvo primenamos galiojančios taisyklės bei realios papildomos pagalbos galimybės.
„Man atrodo, kad daugiau nieko nepriklauso. Nebent kompensacija už šildymą ar kurą. Vaikai gal galėtų susimesti ir padėti“, – rašė viena diskusijos dalyvė.
Kiti atkreipė dėmesį į konkrečius skaičius ir ribas, nuo kurių priklauso priemokos.
„Prie pensijos nepriklauso priemoka, nes pajamos viršija 2026 metų MVPD, kuris yra 468 eurai“, – komentavo gyventojas.
Diskusijoje netrūko ir palyginimų su dirbančiųjų situacija.
„Man 47 metai, turiu 26 metų stažą. Vaikų auginimas taip pat įskaičiuojamas į stažą. Pagal stažą jūsų pensija nėra bloga. Man pačiai iki pensijos dar 18 metų, sveikata prasta, bet kito kelio nėra – reikia dirbti“, – rašė moteris, pridurdama, kad tokiais atvejais dažniausiai galima tikėtis tik kompensacijų už šildymą ar simbolinės socialinės paramos.
Kaip sulyginama bendroji pensijos dalis
Šiandien Lietuvoje galiojanti pensijų sistema lemia situaciją, kai žmogus, turintis minimalų 15 metų darbo stažą, gauna tokią pačią bendrąją senatvės pensijos dalį kaip ir asmuo, sukaupęs 30 ar net 35 metus stažo.
Būtent tai dažnai ir sukuria įspūdį, kad trumpiau dirbę pensininkai gauna labai panašias pensijas kaip ir tie, kurie darbo rinkoje praleido didžiąją gyvenimo dalį.
Tokia tvarka atsirado ne atsitiktinai. Nuo 2022 metų, įsigaliojus Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimams, buvo pakeistas pats bendrosios pensijos dalies skaičiavimo principas. Iki tol ši pensijos dalis buvo tiesiogiai susieta su sukauptu stažu – kuo jis trumpesnis, tuo mažesnė buvo bazinė pensijos dalis.
Po reformos pasirinktas kitoks sprendimas: pasiekus minimalų 15 metų stažą, bendroji pensijos dalis nebėra mažinama, net jei asmuo nėra sukaupęs vadinamojo būtinojo stažo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) aiškina, kad tokia sistema buvo pasirinkta sąmoningai, siekiant apsaugoti tuos žmones, kurie dėl objektyvių aplinkybių negalėjo sukaupti ilgesnio darbo stažo.
SADM teigimu, būtinojo stažo neįgijimas dažnai nebuvo paties žmogaus sprendimas nedirbti ar nemokėti socialinio draudimo įmokų. Tam įtakos turėjo darbo rinkos pokyčiai pereinant iš planinės ekonomikos į rinkos ekonomiką, ribotos galimybės regionuose rasti darbą, taip pat gyvenimo aplinkybės – vaikų auginimas ar artimųjų priežiūra.
Valstybė tokiu būdu siekė sumažinti skurdo riziką tarp mažiausias pensijas gaunančių senjorų. Tačiau praktinis šio sprendimo rezultatas akivaizdus ir šiandien: būtent bendroji pensijos dalis tampa „sulyginančiu“ veiksniu.
Nors ilgesnį stažą sukaupę asmenys paprastai turi didesnę individualiąją pensijos dalį, bendrosios dalies vienodumas reiškia, kad galutinis pensijų skirtumas tarp 15 ir 30–35 metų stažą turinčių žmonių neretai būna mažesnis, nei tikimasi.
Stažo įtaka pensijoms dar neaiški
Vyriausybės programoje numatytas siekis spartinti pensijų indeksavimą ir grąžinti aiškesnę pensijų dydžio priklausomybę nuo turimo darbo stažo rodo, kad dabartinė situacija ateityje galėtų būti peržiūrima.
Pats šios nuostatos atsiradimas leidžia suprasti, jog ilgesnį laiką dirbusių žmonių lūkesčiai dėl didesnių pensijų yra matomi ir pripažįstami politiniu lygmeniu.
Vis dėlto 2026 metais galiojanti tvarka iš esmės nėra pasikeitusi. Ministerijos pateiktoje informacijoje pabrėžiama kryptis – stiprinti stažo įtaką pensijoms, tačiau neįvardijama, kaip konkrečiai tai būtų daroma.
Kol kas nėra aišku, ar ateityje būtų diferencijuojama bendroji pensijos dalis, ar didinamas individualiosios dalies svoris, ar iš esmės keičiamas minimaliojo ir būtinojo stažo santykis.
Tai leidžia konstatuoti, kad dabartinė pensijų sistema vis dar pirmiausia orientuota į minimalios apsaugos užtikrinimą, o ne į ryškų finansinį atlygį už ilgesnį darbo stažą.
Kitaip tariant, šiandien valstybė labiau siekia užtikrinti, kad net ir trumpiau dirbę senjorai neatsidurtų skurdo rizikoje, nei aiškiai išskirti tuos, kurie darbo rinkoje praleido keliais dešimtmečiais daugiau.
Būtent ši realybė ir formuoja visuomenėje paplitusį vertinimą, kad turint 15 metų stažo galima gauti labai panašią pensiją kaip ir sukaupus būtinąjį stažą, net jei formaliai teisės aktuose toks prilyginimas nėra įtvirtintas.
Pensijų skirtumą lemia individualioji dalis
„Sodros“ pateikti duomenys rodo, kad 2026 metų sausį vidutinė senatvės pensija žmonėms, sukaupusiems būtinąjį stažą, siekė 803 eurus, tuo metu 15 metų stažą turinčių pensininkų vidutinė pensija buvo 412 eurų. Skirtumas tarp šių dviejų grupių – beveik 400 eurų.
Pensijos dydį lemia ne tik darbo stažas, bet ir tai, kiek socialinio draudimo įmokų žmogus sumokėjo per visą savo darbo gyvenimą.
Kitaip tariant, svarbu ne vien tai, kiek metų dirbta, bet ir kokios buvo pajamos. Būtent todėl vienodo stažo žmonių pensijos gali labai skirtis, o trumpesnį stažą turinčių asmenų pensijos – būti gerokai mažesnės.
Vis dėlto esminis sistemos bruožas išlieka tas pats: bendroji pensijos dalis 2026 metais yra vienoda visiems, turintiems nuo 15 iki 34,5 metų stažo. Ji siekia 327,91 euro.
Vadinasi, kad žmogus, sukaupęs tik minimalų stažą, ir asmuo, turintis būtinąjį stažą, šioje pensijos dalyje nėra atskiriami. Skirtumas tarp 412 ir 803 eurų atsiranda jau kitoje pensijos dalyje – individualiojoje.
Pensijų apskaitos vienetai lemia skirtumus
Senatvės pensija susideda iš dviejų dalių – bendrosios ir individualiosios. Jei bendroji dalis priklauso nuo stažo ir bazinės pensijos dydžio, tai individualioji dalis tiesiogiai priklauso nuo per gyvenimą sukauptų pensijų apskaitos vienetų, dar vadinamų taškais.
2026 metais vieno pensijų apskaitos vieneto vertė siekia 8,11 euro. Kuo daugiau tokių vienetų žmogus sukaupia, tuo didesnė tampa jo individualioji pensijos dalis.
Šie vienetai įgyjami mokant socialinio draudimo įmokas nuo darbo pajamų – vienas vienetas per metus sukaupiamas tada, kai įmokos sumokamos nuo pajamų, prilygstančių 12 vidutinių darbo užmokesčių.
Tai ir paaiškina, kodėl du žmonės, dirbę tiek pat metų, gali gauti visiškai skirtingas pensijas.
Asmuo, kuris visą darbo laiką gavo mažesnes pajamas, sukaupia mažiau apskaitos vienetų ir jo pensija auga lėčiau. Tuo metu tas, kuris dirbo už didesnį atlyginimą ir mokėjo didesnes įmokas, individualiojoje dalyje mato gerokai didesnį rezultatą.
Būtent ši individualioji dalis ir sukuria skirtumą tarp 15 metų stažą turinčių žmonių, kurių vidutinė pensija siekia 412 eurų, ir būtinąjį stažą sukaupusių pensininkų, kurių vidutinė pensija perkopė 800 eurų.
Kitaip tariant, nors bazinė pensijos dalis visiems iš esmės vienoda, galutinis pensijos dydis vis dar labai priklauso nuo žmogaus darbo pajamų ir per gyvenimą sumokėtų įmokų.
