Pasak ugniagesių, prieš pradedant kūrenti, būtina išvalyti kaminą, patikrinti krosnies būklę ir įsitikinti, kad šildymo įranga yra tvarkinga.
Be to, būtina įsidėmėti, kad ne viską galima kūrenti. O jei taisyklių nebus paisoma ir pavojingos medžiagos vis tiek bus deginamos, už tai gali grėsti ir bauda.
Apie tai plačiau naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Aurelija Maslauskienė.
Gerbiama Aurelija, kalbant apie artėjantį šildymo sezoną, individualių namų savininkai turi atlikti ir tam tikrus darbus, kad nedidėtų gaisro rizika. Galbūt galėtumėte dar kartą akcentuoti, ką prieš šildymo sezoną reikėtų atlikti individualių namų savininkams?
A. Maslauskienė. Iš tikrųjų mūsų tarnybai, ugniagesiams, artėja intensyviausias metų laikotarpis, kai prasideda šildymo sezonas. Šiuo laikotarpiu kyla daugiausia gaisrų, ypač gyvenamajame sektoriuje.
Statistiškai turbūt vis tik didžiausios rizikos būstai yra tie, kuriuose naudojami kietojo kuro šildymo įrenginiai. Paprastai kalbant, kūrenama malkomis.
Namų darbai būtų labai paprasti – prieš pradedant šildymo sezoną išsivalyti dūmtraukius, dūmtakius ir visus įrenginio kanalus. Taip pat galima tiesiog plika akimi įvertinti fizinę šildymo įrenginio būklę. Jeigu pastebime tam tikrų įtrūkimų, plyšių ar nesandarumų, nereikėtų numoti ranka – juos būtina nedelsiant pašalinti.
Visa kita – jau eksploatavimo metu. Dažniausiai pastebime, kad gyventojai vis dar kartais krosnį įkuria degiaisiais skysčiais, joje degina namuose sukauptą plastiką, gumą ir kitas atliekas. Tokiu atveju dūmtraukis daug greičiau užsikemša.
Suodžių gaisrai yra labai pavojingi, nes temperatūra tokiu atveju gali siekti net 1000–1200 laipsnių. Dažnu atveju kamino konstrukcijos neatlaiko tokios apkrovos ir užsidega šalia esančios namo perdangos ar kitos degios medžiagos.
Todėl šie namų darbai yra svarbūs. Dabar išsivalius dūmtraukį, tai reikėtų kartoti kas tris mėnesius.Tačiau reikėtų labai individualiai atsižvelgti į tai, kokį kurą naudojame ir kokia yra šildymo įrenginio būklė.
Dažnu atveju turime standartinę situaciją, kai krosnis yra labai sena ir apie jokias gamintojo rekomendacijas jau negali būti nė kalbos. Tuomet tiesiog lieka patiems prisiimti atsakomybę ir prižiūrėti šildymo įrenginius.
Užsiminėte apie degiuosius skysčius. Kalbant apskritai apie tai – ar vis dar dažni atvejai, kai kūrenamos neleistinos medžiagos – plastikas ar dažytos lentos? Kokia atsakomybė už tai gresia?
A. Maslauskienė. Iš tikrųjų galime pasidžiaugti, kad situacija yra gerokai geresnė negu, tarkime, prieš 10 metų. Tokie atvejai, matyt, yra pavieniai, bet svarbu pabrėžti, kad ir vienetiniai atvejai gali baigtis labai skaudžiomis traumomis ar nelaimėmis.
Visą šildymo įrenginių priežiūrą ir reikalavimus numato Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės. Už jų nesilaikymą gyventojams gali būti taikoma administracinė atsakomybė, surašomi protokolai ir skiriama bauda nuo 10 iki 70 eurų.
Visą laidos įrašą galite pamatyti šio straipsnio viršuje.
