Lukas Dulskas

Gyventojų duomenų nutekėjimas iš Registrų centro dar kartą priminė, kokią didelę vertę asmeninė informacija. Ir nors pavogti duomenys nebūtinai bus panaudojami iš karto, kibernetinio saugumo specialistai įspėja – sukčiai jūsų duomenis gali panaudoti įtikinamesnėms sukčiavimo schemoms ateityje. Kibernetinio saugumo ekspertas Lukas Apynis laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ pasakojo, kad šiuolaikiniai sukčiai nuolat tobulina savo metodus.

Geopolitinė įtampa, augantis soc. tinklų vaidmuo ir sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas. Informacinę erdvę tai keičia greičiau nei bet kada anksčiau, tačiau kyla ir papildomų iššūkių.

Socialiniai tinklai ir dirbtinis intelektas neabejotinai pakeitė informacijos vartojimo įpročius. Ir nors atsakymus šiandien gauname akimirksniu, vis dažniau kyla klausimas – ar gebame pateiktą informaciją vėliau įvertinti kritiškai? Specialistai vis garsiau įspėja, kad didžiausia grėsmė slypi ne pačiose technologijose, o silpnėjančiame gebėjime analizuoti, kelti klausimus ir atskirti faktus nuo manipuliacijos.

Kiekviena priklausomybė turi savo istoriją – dažnai nematomą, nutylėtą, bet labai svarbią. O neretai už to slypi jausmai, skirtingos patirtys ir neišspręsti vidiniai konfliktai. Laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ psichologė-psichoterapeutė Eglė Neverauskienė aptarė, kaip gali susiformuoti skirtingos priklausomybė, kokį vaidmenį šiame procese atlieka vaikystės patirtys, aplinka bei ankstyvieji įsitikinimai apie save.

Generalinė prokuratūra tiria incidentą, per kurį iš Registrų centro galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų. Todėl patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.  Tiesa, Duomenų apsaugos inspekcijos vertinimu, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius yra kiek mažesnis – siekia apie 0,5 mln.

Lietuvos bankas (LB) prabilo apie investicinio būsto apmokestinimą, argumentuodamas, kad tai galėtų prisidėti prie tvaresnės būsto rinkos ir mažesnių kainų svyravimų.

Europos valstybės ieško būdų, kaip padidinti būsto įperkamumą ir prieinamumą, tačiau čia pat brėžiami griežti reikalavimai statytojams. Jau greitai visi nauji pastatai privalės būti visiškai netaršūs.

Finansų ministerija tikina, kad šiuo metu svarbiausias tikslas – stabiliai įgyvendinti jau priimtus mokestinius pakeitimus ir išlaikyti sistemos stabilumą. Tačiau ekonomistai nesutaria, ar toks atsargumas yra teisingas kelias. Vieni pabrėžia stabilumo svarbą investuotojams, kiti įspėja, kad per didelė mokestinė našta gali paskatinti verslą ir talentus ieškoti palankesnių sąlygų už Lietuvos ribų.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rekomendacijos Lietuvai atgaivino diskusijas ne tik apie naujus mokesčius, bet ir apie tai, ar valstybė pakankamai efektyviai surenka jau dabar galiojančius. Vieni ekspertai ragina pirmiausiai mažinti šešėlį ir gerinti mokesčių administravimą, kiti pabrėžia, kad vien kontrolės nepakaks – būtina didinti gyventojų pasitikėjimą visa sistema.

Artėjant rudeniui, ekonomistai vis dažniau kalba apie galimus iššūkius Europos ir Lietuvos ekonomikai. Nors šiuo metu šalies ekonomika ir toliau auga, situaciją gali paveikti geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, energijos kainų svyravimai ir pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonominė padėtis. Pastarosiomis savaitėmis tarptautinės institucijos ir ekonomistai vis daugiau dėmesio skiria galimoms konflikto Artimuosiuose Rytuose pasekmėms.

Nekilnojamojo turto (NT) kainoms Lietuvoje išliekant aukštoms, vis dažniau diskutuojama, kokios priemonės galėtų pagerinti būsto prieinamumą ir pristabdyti kainų augimą. Vienas iš siūlymų – papildomai apmokestinti investicinį būstą, tačiau dėl tokios iniciatyvos naudos ekspertų nuomonės išsiskiria. Lietuvos bankas (LB) siūlo svarstyti didesnį investicinio būsto apmokestinimą, argumentuodamas, kad tai galėtų prisidėti prie tvaresnės būsto rinkos ir mažesnių kainų svyravimų.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ragina Lietuvą peržiūrėti įvairias mokestines lengvatas, tarp jų – ir taikomas degalams. Tačiau ekonomistai sako, kad ankstesni sprendimai didinti dyzelino akcizą jau turėjo pasekmių. Anot jo, dalis sunkiojo transporto degalus pradėjo pilti Lenkijoje, o Lietuva prarado dalį sandorių ir pajamų.

Nors Aplinkos ministerija jau priėmė sprendimus, kurie turėtų mažinti dalį statybų kaštų, ekspertai ir toliau atsargiai vertina galimybes, kad būstas artimiausiu metu pastebimai pigs. Tam įtakos turi ne tik energinio efektyvumo reikalavimai, bet ir pasauliniai ekonominiai procesai, energetikos kainos bei statybinių medžiagų brangimas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilnius TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto docentė dr.

Politikams vis garsiau kalbant apie demografinę krizę, gyventojų akys krypsta ir į dideles būsto kainas. Esą tai – viena iš priežasčių, kodėl jauni žmonės delsia kurti šeimas ar susilaukti vaikų.

Europos Sąjungai keliant vis ambicingesnius klimato tikslus, keičiasi ir reikalavimai naujai statomiems pastatams. Ateityje jie turės būti mažiau taršūs, o dalis šiandien įprastų šildymo sprendimų gali likti praeityje. Ką tai reikš gyventojams, nekilnojamojo turto vystytojams ir būsto kainoms, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Aplinkos ministerijos kancleris Povilas Poderskis.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Lietuvai siūlo peržiūrėti mokesčių sistemą – plėsti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazę, mažinti kai kurias lengvatas ir didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą. Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad svarbiausia ne didesni mokesčiai, o kad pati ekonomika augtų sparčiau. Taip pat jie atkreipia dėmesį, kad būtent NT mokestis Lietuvoje iki šiol išlieka viena jautriausių ir sunkiausiai iškomunikuojamų temų.

Iš Registrų centro pavogti tūkstančiai gyventojų duomenų, o piktavaliai, kaip įtariama, sistemoje galėjo veikti ne vieną mėnesį. Ekspertai sako, kad ši istorija atskleidė rimtas saugumo spragas ir kelia klausimą, ar buvo padaryta viskas, kad tokio masto duomenų rinkimas būtų pastebėtas laiku.

Nors naujai statomi pastatai jau šiandien atitinka aukštus energinio efektyvumo reikalavimus, didžiausias iššūkis išlieka senų ir nerenovuotų pastatų fondas. Būtent jis, ekspertų teigimu, lems, kaip greitai pavyks pasiekti Europos Sąjungos keliamus klimato tikslus ir kartu išlaikyti būstą prieinamą gyventojams.

Lietuva kol kas juda pagal numatytą planą įgyvendinant Europos Sąjungos keliamus energinio efektyvumo tikslus, didžiausias iššūkis išlieka seni ir nerenovuoti pastatai. Aplinkos ministerija perspėja, kad dalis jų ilgainiui gali tapti avarinės būklės, o gyventojams teks spręsti vis sudėtingesnius klausimus.

Iš Registrų centro galimai nutekėjus šimtams tūkst. gyventojų duomenų, vis dažniau keliamas klausimas, kam tokia informacija galėjo būti naudinga. Nors galutinių atsakymų kol kas nėra, ekspertai neatmeta, kad nutekinti duomenys ilgainiui gali atsidurti ne tik nusikalstamų grupuočių, bet ir priešiškų valstybių rankose. Taip pat primenama, kad panašių duomenų nutekėjimo atvejų jau yra buvę ne vienas, tačiau klausimų, ar iš jų buvo pasimokyta, vis dar netrūksta.

Po žinios apie galimai nutekėjusius Registrų centro duomenis daugelis gyventojų ėmė svarstyti, ar reikėtų skubiai keisti slaptažodžius, peržiūrėti savo paskyrų apsaugą ir imtis papildomų saugumo priemonių. Vis dėlto ekspertai ragina nepasiduoti panikai ir pabrėžia, kad svarbiausia šiuo metu tai ne aklai keisti visus slaptažodžius, o įvertinti savo internetinius įpročius bei galimas rizikas.

Po žinios apie iš Registrų centro, o vėliau ir iš E.Sveikatos nutekėjusius duomenis daugelis gyventojų svarsto, ką turėtų daryti dabar. Specialistai sako, kad galimybės pačiam žmogui apsisaugoti po tokio incidento yra ribotos, tačiau didžiausia klaida būtų prarasti budrumą. Anot jų, sukčiai gali pasinaudoti nutekėjusiais duomenimis ir mėginti įtikinti žmones atlikti papildomus veiksmus prisidengdami pagalba ar apsauga.

Registrų centrui paskelbus, kokie duomenys galėjo būti nutekinti, o kokie liko neatskleisti, gyventojams kyla klausimas, kiek pavojinga yra tokia informacija. Tarp galimai nutekėjusių duomenų minimi vardai, pavardės, asmens kodai, gimimo datos ir nekilnojamojo turto (NT) duomenys. Ekspertai pabrėžia, kad vien asmens kodas dar nesuteikia galimybės atlikti visų veiksmų kito žmogaus vardu, tačiau nepaneigia, kad tai yra vienas svarbiausių aspektų, galintis gerokai palengvinti sukčių veiklą.

Iš Registrų centro galimai nutekėjus šimtams tūkst. gyventojų duomenų, klausimų kyla ne tik dėl paties incidento, bet ir dėl to, kada apie jį turėjo būti informuota visuomenė. Vieni svarsto, ar žmonės neturėjo apie tai sužinoti anksčiau, kiti pabrėžia, kad per anksti paviešinta informacija galėjo pakenkti vykdomam tyrimui. Tuo metu vis dažniau kalbama ir apie galimą kolektyvinį ieškinį bei kompensacijas nukentėjusiems gyventojams.

Po perspėjimų apie galimą oro pavojų viešojoje erdvėje pasigirdo gyventojų pasakojimų, kad kai kuriose ugdymo įstaigose informacija apie pavojų nebuvo perduota vaikams, siekiant nekelti panikos. Dronų ekspertas tokį elgesį vertina itin kritiškai. Anot jo, žmonės neturi teisės savarankiškai spręsti, ar grėsmė konkrečiai įstaigai yra reali, o valstybė pagaliau turi pripažinti esamas problemas ir imtis realių veiksmų.

Gyventojams sulaukus perspėjimų apie galimą oro pavojų, daliai jų kilo klausimų, kur slėptis tuo atveju, jeigu netoliese nėra slėptuvės arba ji nepasiekiama. Dronų ekspertas Šarūnas Jasikevičius sako, kad svarbiausia vadovautis paprasta taisykle – bet kokia priedanga yra geriau negu jokios.  Apie tai ir daugiau naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja laidos „Praeities žvalgas“ vedėjas, dronų ekspertas Šarūnas Jasiukevičius.

Naudotų automobilių rinkoje vairuotojai dažnai ieško atsakymo, kurie modeliai genda dažniausiai ir su kokiomis problemomis dažniau susiduriama techninių apžiūrų metu. Vis dėlto specialistai sako, kad didžiausią įtaką transporto priemonės techninei būklei daro automobilio amžius. Anot ekspertų, kuo transporto priemonė senesnė, tuo daugiau techninių problemų ji sukaupia, o dažniausiai fiksuojami gedimai metų metus išlieka labai panašūs.

Perkantys automobilį sukluskite: šis sukčiavimo būdas tampa vis sunkiau pastebimas Ekspertas perspėja apie ridos blokatorius: „Užsisakai tą mažą programinę plokštelę, o pardavėjas dar atsiunčia vaizdo instrukciją“ Ekspertai atskleidė, kodėl naujesni automobiliai tampa pagrindiniu sukčių taikiniu

Diskusijos apie automobilių ridos klastojimą nesibaigia ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Nors ruošiami nauji skaitmeniniai sprendimai, specialistai sako, kad vien jų nepakaks. Anot ekspertų, realų skaidrumą naudotų automobilių rinkoje būtų galima pasiekti tik tuomet, jei ridos duomenys būtų nuolat fiksuojami skirtingose sistemose, pavyzdžiui, apsilankant servise.

Nors automobilių gamintojai vis aktyviau ieško būdų, kaip apsunkinti ridos klastojimą, specialistai sako, kad visiškai apsaugotų modelių rinkoje praktiškai nėra. Anot jų, daugelis gamintojų naudoja panašias sistemas ir komponentus, todėl radus būdą apeiti vieną modelį, panašus principas dažnai pritaikomas ir kitoms transporto priemonėms. Tuo metu ekspertai perspėja, kad Europoje sparčiai populiarėja nauja tendencija – rida nebeatsukama, o tiesiog sustabdoma specialiais blokatoriais.

Nors nekilnojamojo turto (NT) vystytojai mažesnius būstus dažnai pristato kaip pasikeitusio gyvenimo būdo rezultatą, ekspertai pripažįsta – realioje situacijoje dalį pasirinkimų vis dažniau diktuoja pinigai. Gyventojai po pandemijos buvo pradėję ieškoti erdvesnių namų, tačiau sparčiai augusios kainos šiuos planus greitai pakoregavo. Šiandien rinkoje ryškėja kita tendencija – mažesni būstai tampa ne tiek pasirinkimu, kiek kompromisu tarp norų ir galimybių.

Nors apie automobilių ridos klastojimą kalbama jau daugelį metų, specialistai sako, kad problema artimiausiu metu niekur nedings. Anot jų, dabartiniai siūlymai dažnai atrodo labiau kaip papildoma biurokratija nei realus sprendimas, o naudotų automobilių rinkoje vis dar dominuoja seni modeliai, kuriuose sukčiavimą aptikti tenka ne moderniomis technologijomis, o elementariu pastabumu.

Dalis vairuotojų mano, kad perkant naudotą automobilį iš oficialaus gamintojo atstovo rizika apsigauti tampa minimali. Tokios transporto priemonės dažniausiai būna patikrintos, su garantija ir aiškesne istorija. Vis dėlto specialistai sako, kad net ir oficialūs salonai nėra visiškai apsaugoti nuo gudriai paslėptų ridos klastojimo schemų, o daug kas priklauso nuo to, kiek dėmesio automobilio patikrai iš tikrųjų skiriama.

Naudotų automobilių rinkoje daug dėmesio skiriama atsuktai ridai, tačiau specialistai perspėja – kur kas didesnė problema gali slypėti po tvarkingai atrodančiu kėbulu. Anot jų, po rimtų avarijų nekokybiškai suremontuoti automobiliai gali tapti pavojingi gyvybei, o dalis pažeidimų išryškėja tik patekus į kitą eismo įvykį. Tuo metu ekspertai abejoja, ar dabartinė kontrolės sistema iš tiesų leidžia tinkamai įvertinti tokių automobilių būklę.

Europa ruošia pokyčius, kurie turėtų apsunkinti automobilių ridos klastojimą, tačiau ekspertai abejoja, ar to pakaks. Anot jų, sukčiai jau seniai prisitaikė prie senų sistemų ir dabar ieško dar sunkiau pastebimų būdų manipuliuoti duomenimis. Tuo metu Lietuvoje atsuktos ridos atvejų mažėja, tačiau specialistai įspėja – didžiausia problema išlieka iš užsienio atvežami automobiliai ir ribotos galimybės patikrinti jų istoriją.

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamente organizuojamas ir kontroliuojamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto prisijungimo prie informacinių sistemų ir kitų susijusių kibernetinių nusikalstamų veikų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ikiteisminį tyrimą atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Tyrimo metu bendradarbiaujama su Vidaus reikalų, Teisingumo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis, kitomis įstaigomis, Valstybės saugumo departamentu.

Latvijos ekonomikos ministerija penktadienį pasirašė susitarimą su maisto prekių mažmenininkais ir gamintojais, kad užtikrintų, jog nuo šių metų liepos 1 d. parduotuvėse tam tikrai daliai pagrindinių produktų pridėtinės vertės mokestis (PVM) būtų visiškai sumažintas nuo 21 proc. iki 12 proc. Susitarimo tikslas – užtikrinti, kad PVM tarifo sumažinimas nuo 21 proc. iki 12 proc.

Lietuvoje nuosavas būstas ilgą laiką buvo ne tik finansinis tikslas, bet ir savotiškas saugumo simbolis – daugelis augo su mintimi, kad mokėti už savo butą yra normaliau nei visą gyvenimą nuomotis. Tačiau augančios būsto kainos po truputį keičia šią logiką. Ekspertai sako, kad daliai jaunų žmonių nuosavas būstas tampa vis sunkiau pasiekiamas, todėl ateityje Lietuva gali po truputį artėti prie vakarietiško modelio, kur nuoma tampa ne laikinu etapu, o ilgalaikiu pasirinkimu.

Nors Europos Centrinis Bankas (ECB) šį kartą palūkanų normų nekeitė, ekonomistai ramybės nežada. Rinkose jau praktiškai skaičiuojama, kada sulauksime kito palūkanų normų didinimo. O kartu daugėja klausimų, ar euro zonos ekonomika apskritai pajėgs tai atlaikyti. Kritikai vis garsiau kalba, kad palūkanų kėlimas nebesprendžia pagrindinės problemos – infliaciją šiandien kursto ne perteklinis vartojimas, o brangstanti energetika ir pasiūlos trūkumas.

Nors Vilnius kasmet plečiasi, kartu su naujais daugiabučiais auga ir sena problema – spūstys. Ekspertai sako, kad vien naujų darželių ar mokyklų statyba situacijos neišspręs, nes miestas šiandien susiduria ne tik su infrastruktūros, bet ir su pačių gyventojų įpročių problema. Net ir brangstant degalams lietuviai vis dar renkasi automobilius, o augantys gyvenamieji rajonai kuria vis didesnį spaudimą pagrindinėms miesto arterijoms.

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai sako, kad vis daugiau žmonių tiesiog nebesugeba sukaupti pradinio įnašo, o dalis jaunų pirkėjų be šeimos pagalbos apie nuosavą būstą apskritai negalėtų galvoti. Tuo metu rinkoje ryškėja ir kita tendencija – sostinėje sparčiai mažėja būsto pasiūla centrinėse miesto dalyse, todėl pirkėjų galimybės rinktis tampa vis siauresnės.

Sekmadienį pasklidus informacijai apie Utenos rajone nukritusį droną, pirmadienį policijos atstovai pateikė dar daugiau naujų detalių.  Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Mindaugas Puskunigis pirmadienį žurnalistams sakė, kad šiuo metu rasti, įtariama, drono fragmentai, o dalis nuolaužų yra įstrigusios į žemę.

Vokietijos brigados perkėlimas į Lietuvą jau kurį laiką kelia klausimų nekilnojamojo turto (NT) rinkoje – ar tūkstančių karių atvykimas nesukels naujo nuomos kainų šuolio ir ar lietuviams netaps dar sunkiau rasti būstą? Nors dalis gyventojų baiminasi pasikartojančio 2022-ųjų scenarijaus, kai būstų pasiūla buvo smarkiai sumažėjusi, ekspertai sako, kad dabartinė situacija rinkoje kol kas yra gerokai stabilesnė.

Augant įtampai pasaulyje ir Europoje vis garsiau kalbant apie energetinio saugumo grėsmes, viešojoje erdvėje vėl pasirodo scenarijai, kurie dar visai neseniai atrodė sunkiai įsivaizduojami – tarp jų ne tik idėja daugiau dirbti iš namų, bet ir galimas degalų normavimas. Štai Slovėnija tapo pirmąja valstybe Europoje, kuri griebėsi degalų normavimo.

Brangstančios statybinės medžiagos, augančios energetikos kainos ir neramumai Artimuosiuose Rytuose vis garsiau kelia klausimą – ar Lietuvoje būstas dar gali atpigti? Nors dalis gyventojų tikisi, kad neapibrėžtumas pristabdys rinką, ekonomistai piešia visai kitokį scenarijų. Anot jų, geopolitinė įtampa jau pradeda veikti statybų sektorių, o artimiausiais mėnesiais tai gali persikelti ir į naujų būstų kainas.

Kalbos apie galimą ekonominį sunkmetį ir nerami geopolitinė situacija pasaulyje kelia klausimų ir nekilnojamojo turto rinkoje. Vis garsiau užsimenama apie brangstančias statybines medžiagas. Tačiau NT vystytojai sako, kad bent jau kol kas pirkėjų aktyvumas nemažėja. Anot jų, paklausa išlieka didelė, o kai kuriuos gyventojus į rinką pastūmėjo net ir iš antrosios pensijų pakopos atgauti pinigai.

Nors Europa šiandien gyvena gerokai ramiau nei energetikos krizės pike 2022-aisiais, ekspertai perspėja – pavojingiausias laikotarpis dar gali būti priešakyje. Dujų kainos jau dabar yra gerokai aukštesnės nei pernai, o Europos saugyklos į vasarą įžengia su mažesniais rezervais nei įprastai. Situaciją dar labiau komplikuoja įtampa Artimuosiuose Rytuose – net ir konflikto pabaiga nebūtinai sustabdytų kainų augimą.

NT ekspertai apie regionų plėtrą: proveržis įmanomas tik su viena sąlyga

Brangstančios statybinės medžiagos ir kalbos apie galinčius strigti renovacijos projektus kelia nerimą rinkoje. Vis dėlto ekspertai sako, kad bent jau kol kas situacijos dramatizuoti nereikėtų – didžiausias iššūkis šiandien yra ne bankrotų banga, o tai, kaip įmonėms pavyks prisitaikyti prie laikinai išaugusių kaštų ir neapibrėžtumo rinkoje.