Lukas Dulskas

Kyšininkavimu Augalininkystės tarnybos byloje įtariamam Seimo nariui Sauliui Skverneliui paskirta kardomoji priemonė – jis įpareigotas dėvėti apykoję. Tai BNS penktadienį patvirtino Generalinės prokuratūros atstovė vedėja Elena Martinonienė. „Nedetalizuojam. Tik patvirtinam. Turiu įgaliojimą pasakyti tik tai, ką pasakiau“, – teigė ji. Įtariamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis teismo nustatytos dienotvarkės.

Jungtinių Valstijų kariuomenė per naujausius smūgius Irane atakavo daugiau nei 80 taikinių, antradienį pranešė JAV centrinė vadovybė (CENTCOM). Šie veiksmai buvo atsakas į Teherano atakas prieš tris laivus Hormuzo sąsiauryje.

Seimas vėl atsisakė sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl iš Registrų centro (RC) pavogtų dalies gyventojų duomenų istorijos. Gegužės pabaigoje tuomet trijų opozicinių frakcijų – konservatorių, demokratų ir liberalų – pristatytai iniciatyvai antradienį svarstymo metu pritarė 50 Seimo narių, 41 parlamentaras buvo prieš, o 17 susilaikė. Kartą komisijos sudarymas jau buvo nesulaukęs reikalingo Seimo narių palaikymo, tuomet iniciatyva buvo grąžinta tobulinti.

Internetiniai sukčiai tamp vis išradingesni – šiandien jie ne tik siunčia apgaulingus laiškus ar trumpąsias žinutes į gyventojų telefonus, bet ir pasitelkia socialinių tinklų platformas, naudoja nutekintus duomenis, dirbtinį intelektą savo piktavališkų tikslų įgyvendinimui. Laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ analizės centro „Debunk.org“ vyriausioji analitikė Laima Venclauskienė atkreipė dėmesį, kad nėra nė vienos žmonių grupės, kuri dažniausiai tampa sukčių aukomis.

Dirbtinio intelekto panaudojimas kasdienėje veikloje tampa vis pastebimesnis. Vis tik šia priemone, kuri leidžia automatizuoti procesus, greitai aptikti grėsmes ar efektyviau analizuoti duomenis, naudojasi ir nusikalstamo pasaulio atstovai.  Pasak specialistų, sukčiavimo schemos tampa įtikinamesnės, o atakos – labiau individualizuotos. Be to, dirbtinis intelektas taip pat leidžia sukčiams veikti greičiau ir pigiau.

Europoje verda kalbos apie skaitmenizacijos procesą. Esą turėtų atsirasti ne tik skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas, bet ir kita svarbi asmeninė informacija būtų perkeliama į internetinę erdvę.

Šiuolaikiniame pasaulyje priklausomybių formos nuolatos keičiasi, atsiranda vis naujų. Pavyzdžiui, su priklausomybe nuo soc. tinklų susiduria vis daugiau jaunų žmonių, o taip pat ir suaugusių asmenų.  Skirtingose valstybėse, įskaitant ir Lietuvą, pradėta vis garsiau kalbėti apie galimybę riboti prieigą prie soc. tinklų ankstyvame amžiuje.

Skirtingų geopolitinių įvykių kontekste žiniasklaidos priemonių vaidmuo tampa kaip niekad svarbus, siekiant pateikti objektyvią, nešališką ir faktais patikrintą informaciją. Vis tik priešiškai nusiteikę asmenys bando sumenkinti žiniasklaidos ar valstybinių institucijų darbą, platina dezinformaciją ir gali paveikti net kritiškai mąstančius asmenis.

Gyventojų duomenų nutekėjimas iš Registrų centro dar kartą priminė, kokią didelę vertę asmeninė informacija. Ir nors pavogti duomenys nebūtinai bus panaudojami iš karto, kibernetinio saugumo specialistai įspėja – sukčiai jūsų duomenis gali panaudoti įtikinamesnėms sukčiavimo schemoms ateityje. Kibernetinio saugumo ekspertas Lukas Apynis laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ pasakojo, kad šiuolaikiniai sukčiai nuolat tobulina savo metodus.

Geopolitinė įtampa, augantis soc. tinklų vaidmuo ir sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas. Informacinę erdvę tai keičia greičiau nei bet kada anksčiau, tačiau kyla ir papildomų iššūkių.

Socialiniai tinklai ir dirbtinis intelektas neabejotinai pakeitė informacijos vartojimo įpročius. Ir nors atsakymus šiandien gauname akimirksniu, vis dažniau kyla klausimas – ar gebame pateiktą informaciją vėliau įvertinti kritiškai? Specialistai vis garsiau įspėja, kad didžiausia grėsmė slypi ne pačiose technologijose, o silpnėjančiame gebėjime analizuoti, kelti klausimus ir atskirti faktus nuo manipuliacijos.

Kiekviena priklausomybė turi savo istoriją – dažnai nematomą, nutylėtą, bet labai svarbią. O neretai už to slypi jausmai, skirtingos patirtys ir neišspręsti vidiniai konfliktai. Laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ psichologė-psichoterapeutė Eglė Neverauskienė aptarė, kaip gali susiformuoti skirtingos priklausomybė, kokį vaidmenį šiame procese atlieka vaikystės patirtys, aplinka bei ankstyvieji įsitikinimai apie save.

Generalinė prokuratūra tiria incidentą, per kurį iš Registrų centro galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų. Todėl patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.  Tiesa, Duomenų apsaugos inspekcijos vertinimu, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius yra kiek mažesnis – siekia apie 0,5 mln.

Lietuvos bankas (LB) prabilo apie investicinio būsto apmokestinimą, argumentuodamas, kad tai galėtų prisidėti prie tvaresnės būsto rinkos ir mažesnių kainų svyravimų.

Europos valstybės ieško būdų, kaip padidinti būsto įperkamumą ir prieinamumą, tačiau čia pat brėžiami griežti reikalavimai statytojams. Jau greitai visi nauji pastatai privalės būti visiškai netaršūs.

Finansų ministerija tikina, kad šiuo metu svarbiausias tikslas – stabiliai įgyvendinti jau priimtus mokestinius pakeitimus ir išlaikyti sistemos stabilumą. Tačiau ekonomistai nesutaria, ar toks atsargumas yra teisingas kelias. Vieni pabrėžia stabilumo svarbą investuotojams, kiti įspėja, kad per didelė mokestinė našta gali paskatinti verslą ir talentus ieškoti palankesnių sąlygų už Lietuvos ribų.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rekomendacijos Lietuvai atgaivino diskusijas ne tik apie naujus mokesčius, bet ir apie tai, ar valstybė pakankamai efektyviai surenka jau dabar galiojančius. Vieni ekspertai ragina pirmiausiai mažinti šešėlį ir gerinti mokesčių administravimą, kiti pabrėžia, kad vien kontrolės nepakaks – būtina didinti gyventojų pasitikėjimą visa sistema.

Artėjant rudeniui, ekonomistai vis dažniau kalba apie galimus iššūkius Europos ir Lietuvos ekonomikai. Nors šiuo metu šalies ekonomika ir toliau auga, situaciją gali paveikti geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, energijos kainų svyravimai ir pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonominė padėtis. Pastarosiomis savaitėmis tarptautinės institucijos ir ekonomistai vis daugiau dėmesio skiria galimoms konflikto Artimuosiuose Rytuose pasekmėms.

Nekilnojamojo turto (NT) kainoms Lietuvoje išliekant aukštoms, vis dažniau diskutuojama, kokios priemonės galėtų pagerinti būsto prieinamumą ir pristabdyti kainų augimą. Vienas iš siūlymų – papildomai apmokestinti investicinį būstą, tačiau dėl tokios iniciatyvos naudos ekspertų nuomonės išsiskiria. Lietuvos bankas (LB) siūlo svarstyti didesnį investicinio būsto apmokestinimą, argumentuodamas, kad tai galėtų prisidėti prie tvaresnės būsto rinkos ir mažesnių kainų svyravimų.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ragina Lietuvą peržiūrėti įvairias mokestines lengvatas, tarp jų – ir taikomas degalams. Tačiau ekonomistai sako, kad ankstesni sprendimai didinti dyzelino akcizą jau turėjo pasekmių. Anot jo, dalis sunkiojo transporto degalus pradėjo pilti Lenkijoje, o Lietuva prarado dalį sandorių ir pajamų.

Nors Aplinkos ministerija jau priėmė sprendimus, kurie turėtų mažinti dalį statybų kaštų, ekspertai ir toliau atsargiai vertina galimybes, kad būstas artimiausiu metu pastebimai pigs. Tam įtakos turi ne tik energinio efektyvumo reikalavimai, bet ir pasauliniai ekonominiai procesai, energetikos kainos bei statybinių medžiagų brangimas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilnius TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto docentė dr.

Politikams vis garsiau kalbant apie demografinę krizę, gyventojų akys krypsta ir į dideles būsto kainas. Esą tai – viena iš priežasčių, kodėl jauni žmonės delsia kurti šeimas ar susilaukti vaikų.

Europos Sąjungai keliant vis ambicingesnius klimato tikslus, keičiasi ir reikalavimai naujai statomiems pastatams. Ateityje jie turės būti mažiau taršūs, o dalis šiandien įprastų šildymo sprendimų gali likti praeityje. Ką tai reikš gyventojams, nekilnojamojo turto vystytojams ir būsto kainoms, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Aplinkos ministerijos kancleris Povilas Poderskis.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Lietuvai siūlo peržiūrėti mokesčių sistemą – plėsti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazę, mažinti kai kurias lengvatas ir didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą. Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad svarbiausia ne didesni mokesčiai, o kad pati ekonomika augtų sparčiau. Taip pat jie atkreipia dėmesį, kad būtent NT mokestis Lietuvoje iki šiol išlieka viena jautriausių ir sunkiausiai iškomunikuojamų temų.

Iš Registrų centro pavogti tūkstančiai gyventojų duomenų, o piktavaliai, kaip įtariama, sistemoje galėjo veikti ne vieną mėnesį. Ekspertai sako, kad ši istorija atskleidė rimtas saugumo spragas ir kelia klausimą, ar buvo padaryta viskas, kad tokio masto duomenų rinkimas būtų pastebėtas laiku.

Nors naujai statomi pastatai jau šiandien atitinka aukštus energinio efektyvumo reikalavimus, didžiausias iššūkis išlieka senų ir nerenovuotų pastatų fondas. Būtent jis, ekspertų teigimu, lems, kaip greitai pavyks pasiekti Europos Sąjungos keliamus klimato tikslus ir kartu išlaikyti būstą prieinamą gyventojams.

Lietuva kol kas juda pagal numatytą planą įgyvendinant Europos Sąjungos keliamus energinio efektyvumo tikslus, didžiausias iššūkis išlieka seni ir nerenovuoti pastatai. Aplinkos ministerija perspėja, kad dalis jų ilgainiui gali tapti avarinės būklės, o gyventojams teks spręsti vis sudėtingesnius klausimus.

Iš Registrų centro galimai nutekėjus šimtams tūkst. gyventojų duomenų, vis dažniau keliamas klausimas, kam tokia informacija galėjo būti naudinga. Nors galutinių atsakymų kol kas nėra, ekspertai neatmeta, kad nutekinti duomenys ilgainiui gali atsidurti ne tik nusikalstamų grupuočių, bet ir priešiškų valstybių rankose. Taip pat primenama, kad panašių duomenų nutekėjimo atvejų jau yra buvę ne vienas, tačiau klausimų, ar iš jų buvo pasimokyta, vis dar netrūksta.

Po žinios apie galimai nutekėjusius Registrų centro duomenis daugelis gyventojų ėmė svarstyti, ar reikėtų skubiai keisti slaptažodžius, peržiūrėti savo paskyrų apsaugą ir imtis papildomų saugumo priemonių. Vis dėlto ekspertai ragina nepasiduoti panikai ir pabrėžia, kad svarbiausia šiuo metu tai ne aklai keisti visus slaptažodžius, o įvertinti savo internetinius įpročius bei galimas rizikas.

Po žinios apie iš Registrų centro, o vėliau ir iš E.Sveikatos nutekėjusius duomenis daugelis gyventojų svarsto, ką turėtų daryti dabar. Specialistai sako, kad galimybės pačiam žmogui apsisaugoti po tokio incidento yra ribotos, tačiau didžiausia klaida būtų prarasti budrumą. Anot jų, sukčiai gali pasinaudoti nutekėjusiais duomenimis ir mėginti įtikinti žmones atlikti papildomus veiksmus prisidengdami pagalba ar apsauga.

Registrų centrui paskelbus, kokie duomenys galėjo būti nutekinti, o kokie liko neatskleisti, gyventojams kyla klausimas, kiek pavojinga yra tokia informacija. Tarp galimai nutekėjusių duomenų minimi vardai, pavardės, asmens kodai, gimimo datos ir nekilnojamojo turto (NT) duomenys. Ekspertai pabrėžia, kad vien asmens kodas dar nesuteikia galimybės atlikti visų veiksmų kito žmogaus vardu, tačiau nepaneigia, kad tai yra vienas svarbiausių aspektų, galintis gerokai palengvinti sukčių veiklą.

Iš Registrų centro galimai nutekėjus šimtams tūkst. gyventojų duomenų, klausimų kyla ne tik dėl paties incidento, bet ir dėl to, kada apie jį turėjo būti informuota visuomenė. Vieni svarsto, ar žmonės neturėjo apie tai sužinoti anksčiau, kiti pabrėžia, kad per anksti paviešinta informacija galėjo pakenkti vykdomam tyrimui. Tuo metu vis dažniau kalbama ir apie galimą kolektyvinį ieškinį bei kompensacijas nukentėjusiems gyventojams.

Po perspėjimų apie galimą oro pavojų viešojoje erdvėje pasigirdo gyventojų pasakojimų, kad kai kuriose ugdymo įstaigose informacija apie pavojų nebuvo perduota vaikams, siekiant nekelti panikos. Dronų ekspertas tokį elgesį vertina itin kritiškai. Anot jo, žmonės neturi teisės savarankiškai spręsti, ar grėsmė konkrečiai įstaigai yra reali, o valstybė pagaliau turi pripažinti esamas problemas ir imtis realių veiksmų.

Gyventojams sulaukus perspėjimų apie galimą oro pavojų, daliai jų kilo klausimų, kur slėptis tuo atveju, jeigu netoliese nėra slėptuvės arba ji nepasiekiama. Dronų ekspertas Šarūnas Jasikevičius sako, kad svarbiausia vadovautis paprasta taisykle – bet kokia priedanga yra geriau negu jokios.  Apie tai ir daugiau naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja laidos „Praeities žvalgas“ vedėjas, dronų ekspertas Šarūnas Jasiukevičius.

Naudotų automobilių rinkoje vairuotojai dažnai ieško atsakymo, kurie modeliai genda dažniausiai ir su kokiomis problemomis dažniau susiduriama techninių apžiūrų metu. Vis dėlto specialistai sako, kad didžiausią įtaką transporto priemonės techninei būklei daro automobilio amžius. Anot ekspertų, kuo transporto priemonė senesnė, tuo daugiau techninių problemų ji sukaupia, o dažniausiai fiksuojami gedimai metų metus išlieka labai panašūs.

Perkantys automobilį sukluskite: šis sukčiavimo būdas tampa vis sunkiau pastebimas Ekspertas perspėja apie ridos blokatorius: „Užsisakai tą mažą programinę plokštelę, o pardavėjas dar atsiunčia vaizdo instrukciją“ Ekspertai atskleidė, kodėl naujesni automobiliai tampa pagrindiniu sukčių taikiniu

Diskusijos apie automobilių ridos klastojimą nesibaigia ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Nors ruošiami nauji skaitmeniniai sprendimai, specialistai sako, kad vien jų nepakaks. Anot ekspertų, realų skaidrumą naudotų automobilių rinkoje būtų galima pasiekti tik tuomet, jei ridos duomenys būtų nuolat fiksuojami skirtingose sistemose, pavyzdžiui, apsilankant servise.

Nors automobilių gamintojai vis aktyviau ieško būdų, kaip apsunkinti ridos klastojimą, specialistai sako, kad visiškai apsaugotų modelių rinkoje praktiškai nėra. Anot jų, daugelis gamintojų naudoja panašias sistemas ir komponentus, todėl radus būdą apeiti vieną modelį, panašus principas dažnai pritaikomas ir kitoms transporto priemonėms. Tuo metu ekspertai perspėja, kad Europoje sparčiai populiarėja nauja tendencija – rida nebeatsukama, o tiesiog sustabdoma specialiais blokatoriais.

Nors nekilnojamojo turto (NT) vystytojai mažesnius būstus dažnai pristato kaip pasikeitusio gyvenimo būdo rezultatą, ekspertai pripažįsta – realioje situacijoje dalį pasirinkimų vis dažniau diktuoja pinigai. Gyventojai po pandemijos buvo pradėję ieškoti erdvesnių namų, tačiau sparčiai augusios kainos šiuos planus greitai pakoregavo. Šiandien rinkoje ryškėja kita tendencija – mažesni būstai tampa ne tiek pasirinkimu, kiek kompromisu tarp norų ir galimybių.

Nors apie automobilių ridos klastojimą kalbama jau daugelį metų, specialistai sako, kad problema artimiausiu metu niekur nedings. Anot jų, dabartiniai siūlymai dažnai atrodo labiau kaip papildoma biurokratija nei realus sprendimas, o naudotų automobilių rinkoje vis dar dominuoja seni modeliai, kuriuose sukčiavimą aptikti tenka ne moderniomis technologijomis, o elementariu pastabumu.

Dalis vairuotojų mano, kad perkant naudotą automobilį iš oficialaus gamintojo atstovo rizika apsigauti tampa minimali. Tokios transporto priemonės dažniausiai būna patikrintos, su garantija ir aiškesne istorija. Vis dėlto specialistai sako, kad net ir oficialūs salonai nėra visiškai apsaugoti nuo gudriai paslėptų ridos klastojimo schemų, o daug kas priklauso nuo to, kiek dėmesio automobilio patikrai iš tikrųjų skiriama.

Naudotų automobilių rinkoje daug dėmesio skiriama atsuktai ridai, tačiau specialistai perspėja – kur kas didesnė problema gali slypėti po tvarkingai atrodančiu kėbulu. Anot jų, po rimtų avarijų nekokybiškai suremontuoti automobiliai gali tapti pavojingi gyvybei, o dalis pažeidimų išryškėja tik patekus į kitą eismo įvykį. Tuo metu ekspertai abejoja, ar dabartinė kontrolės sistema iš tiesų leidžia tinkamai įvertinti tokių automobilių būklę.

Europa ruošia pokyčius, kurie turėtų apsunkinti automobilių ridos klastojimą, tačiau ekspertai abejoja, ar to pakaks. Anot jų, sukčiai jau seniai prisitaikė prie senų sistemų ir dabar ieško dar sunkiau pastebimų būdų manipuliuoti duomenimis. Tuo metu Lietuvoje atsuktos ridos atvejų mažėja, tačiau specialistai įspėja – didžiausia problema išlieka iš užsienio atvežami automobiliai ir ribotos galimybės patikrinti jų istoriją.

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamente organizuojamas ir kontroliuojamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto prisijungimo prie informacinių sistemų ir kitų susijusių kibernetinių nusikalstamų veikų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ikiteisminį tyrimą atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Tyrimo metu bendradarbiaujama su Vidaus reikalų, Teisingumo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis, kitomis įstaigomis, Valstybės saugumo departamentu.

Latvijos ekonomikos ministerija penktadienį pasirašė susitarimą su maisto prekių mažmenininkais ir gamintojais, kad užtikrintų, jog nuo šių metų liepos 1 d. parduotuvėse tam tikrai daliai pagrindinių produktų pridėtinės vertės mokestis (PVM) būtų visiškai sumažintas nuo 21 proc. iki 12 proc. Susitarimo tikslas – užtikrinti, kad PVM tarifo sumažinimas nuo 21 proc. iki 12 proc.

Lietuvoje nuosavas būstas ilgą laiką buvo ne tik finansinis tikslas, bet ir savotiškas saugumo simbolis – daugelis augo su mintimi, kad mokėti už savo butą yra normaliau nei visą gyvenimą nuomotis. Tačiau augančios būsto kainos po truputį keičia šią logiką. Ekspertai sako, kad daliai jaunų žmonių nuosavas būstas tampa vis sunkiau pasiekiamas, todėl ateityje Lietuva gali po truputį artėti prie vakarietiško modelio, kur nuoma tampa ne laikinu etapu, o ilgalaikiu pasirinkimu.

Nors Europos Centrinis Bankas (ECB) šį kartą palūkanų normų nekeitė, ekonomistai ramybės nežada. Rinkose jau praktiškai skaičiuojama, kada sulauksime kito palūkanų normų didinimo. O kartu daugėja klausimų, ar euro zonos ekonomika apskritai pajėgs tai atlaikyti. Kritikai vis garsiau kalba, kad palūkanų kėlimas nebesprendžia pagrindinės problemos – infliaciją šiandien kursto ne perteklinis vartojimas, o brangstanti energetika ir pasiūlos trūkumas.

Nors Vilnius kasmet plečiasi, kartu su naujais daugiabučiais auga ir sena problema – spūstys. Ekspertai sako, kad vien naujų darželių ar mokyklų statyba situacijos neišspręs, nes miestas šiandien susiduria ne tik su infrastruktūros, bet ir su pačių gyventojų įpročių problema. Net ir brangstant degalams lietuviai vis dar renkasi automobilius, o augantys gyvenamieji rajonai kuria vis didesnį spaudimą pagrindinėms miesto arterijoms.

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai sako, kad vis daugiau žmonių tiesiog nebesugeba sukaupti pradinio įnašo, o dalis jaunų pirkėjų be šeimos pagalbos apie nuosavą būstą apskritai negalėtų galvoti. Tuo metu rinkoje ryškėja ir kita tendencija – sostinėje sparčiai mažėja būsto pasiūla centrinėse miesto dalyse, todėl pirkėjų galimybės rinktis tampa vis siauresnės.