Apie akcizų lengvatas degalams ir jų poveikį Lietuvos ekonomikai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Andrius Jaržemskis ir ekonomistas Algirdas Bartkus.
TVF rekomendacijose taip pat buvo minimas akcentas, kad reikėtų atsižvelgti į akcizų lengvatas. Esą jų nereikėtų taip aktyviai naudoti, kaip yra naudojama dabar.
Ar akcizų lengvatų atsisakymas, jūsų vertinimu, būtų žalingas sprendimas?
A. Jaržemskis: Aš galbūt norėčiau įvertinti tos lengvatos dydį bendrame kainų šuolių diapazone. Kainos šokinėja 30–40 centų, ar ne? Matote, dabar ant stulpo kaina pašoka, paskui sumažėja kokiais 15 centų. Vėl Amerikos prezidentas kažką naujo pasako – vėl ji padidėja. Vėl pasako kažką naujo – vėl sumažėja.
Tie šuoliai siekia 20–30 centų litre. Tai 6 centai ir 30 centų. Efektas tikrai nėra toks, kokio buvo tikėtasi ir koks turėjo būti. Tai netapo nei pagalve, nei parašiutu. Šitoje vietoje aš nemanau, kad tai suveikė. Turėjome eksperimentą ir galbūt jau atėjo laikas jį nutraukti.
Gerbiamas Algirdai, užsisupavome ant tų lengvatų. Ar matote poreikį šiuo atveju pratęsti tas lengvatas, apie ką dabar taip pat diskutuojama, ar vis dėlto ne?
A. Bartkus: Aš nežinau, kaip išsisukti iš to reikalo su dyzelino akcizu, nes pas mus buvo padaryta klaida. 2024 metų pabaigoje buvo priimti sprendimai nuo 2025 metų labai stipriai pradėti didinti dyzelino akcizą. Praėjusiais metais dyzelino pardavimai Lietuvoje smuko beveik 16 proc.
Finansų ministerija gyrėsi vienu dalyku. Sakė: „16 proc. sumažėjo, bet mes su šito akcizo absoliučia suma surinkome beveik 7 proc. daugiau.“ Tačiau greta akcizo egzistuoja kitas mokestis, kuris yra susijęs su degalais – PVM. 70 proc. jo verslas susigrąžina, tačiau 30 proc. nesusigrąžina.
Ir dabar, jeigu mes paimame, sudedame šituos du mokesčius – akcizą ir PVM – ir dar viską perkonvertuojame į realią perkamąją galią, tai gauname, kad prieaugis nėra 6 ar 7 proc. Reali perkamoji galia padidėjo 0,28 proc.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad ji praktiškai tokia pati ir liko. Tai reiškia, kad mes paėmėme ir padovanojome tam tikrą kiekį dyzelino sandorių Lenkijai. Tas dyzelinas buvo nupirktas ne pas mus, o Lenkijoje. Jį pirko sunkusis transportas, kuris tranzitu kerta mūsų šalį. Jie pravažiuoja, užsipila ten ir viskas. Lietuva yra maža.
Lenkai gali turėti ir didesnį akcizą. Jiems, žinokit, nuo to net gerai, nes jie, ko gero, kenčia nuo to, kad mes taikome pernelyg aukštą akcizą. Jų pasienio degalinės turėtų būti tiesiog apgultos. Ir tai yra ne tik pajamos. Tai ir tam tikri kaštai, kuriuos patiri dėl labai didelio klientų srauto. Tai iš esmės nelabai protingai pasielgėme su tais akcizais ir savotiškai praradome visą sunkųjį transportą.
Ir kaip dabar tą dalyką atstatyti, aš žalio supratimo neturiu. Nes visa tai, ko gero, yra susiję su įvairiais įsipareigojimais Europos Sąjungai dėl šitų akcizų.
Jeigu mes dabar paimtume ir pakoreguotume juos taip, kad dyzelinas finale būtų vienu ar dviem centais pigesnis negu Lenkijoje, kad sunkusis transportas vėl piltųsi degalus pas mus, tuomet kažkuo kitu turėtume kompensuoti tuos įsipareigojimus Europos Sąjungai.
Ir vat štai čia man visada kliuvo tas pagrindinis motyvas. Aš jį stengiausi išsiaiškinti, bet iki galo taip ir neišsiaiškinau. Man niekas iki galo nepasakė, kodėl buvo sugalvota dyzelinui taip sparčiai didinti akcizą. Ir, ko gero, turiu įtarimą, kad vienas iš artimų buvusios premjerės konsultantų buvo nusprendęs tokiu būdu paskatinti žmones persėsti į benzinines transporto priemones.
Ir jis padarė vieną didelę klaidą. Nes dabar mes turime didesnį akcizą, kuris taikomas dyzelinui. Tik bėda yra ta, kad tą didesnį akcizą už litrą sumoka ir kokios nors „Euro 4“ dyzelinės transporto priemonės savininkas, ir „Euro 6e“ dyzelinės transporto priemonės savininkas.
Jeigu kalbėtume apie CO2, jie gali išmesti tiek pat. Tačiau cheminė tarša yra nepalyginamai kitokia pagal visus kitus rodiklius, kurie reguliuojami „Euro“ standartais. Ir tada atsiranda tarsi normali išvada, ką reikėtų daryti šitoje vietoje.
Tai reiškia, ką reikėtų daryti šitoje vietoje – matomai, reikėtų atgal sugrąžinti tuos dyzelino akcizus į tai, kaip jie buvo. Nes tai yra logistika. Tai yra strateginis išteklius. Nuo to priklauso maisto tiekimas, nuo to priklauso viskas iš eilės.
Karybai, gynybai taip pat naudojame dyzeliną. Ir čia nereikia numoti ranka į tai, kad kariuomenė kaip nors apsirūpins. Apsirūpins, žinoma, kad apsirūpins, bet irgi visada kaina yra svarbi.
Ir sugalvoti tai, kad kompromisinis variantas, ko gero, būtų kažkoks kitoniškas automobilių registracijos mokesčio dizainas išvis. Nes šitas dabartinis yra keistas ir nėra geras.
Ir visa tai reikėtų perdaryti kompleksiškai. Tačiau, kada mes jau esame Europos Sąjungai įsipareigoję, aš tikrai realiai ir praktiškai nežinau, kaip iš šito reikalo išsimuistyti.
Savotiškai čia yra pamoka visiems tokia, kad su mokesčiais niekada neverta skubėti. Nes paskubėsite, pasikarščiuosite, neįsiklausysite į kontrargumentus ir vietoj savo žalios ateities turėsite tiktai Lenkijai padovanotus sandorius.
A. Jaržemskis: Lietuva yra įsipareigojusi sumažinti CO2 emisijas. Europos Sąjunga yra patvirtinusi metodiką, kaip nustatoma, kiek tų CO2 emisijų yra. Ir žinote, kas yra apskaitos taškas? Kiek šalyje yra parduota degalų.
Kuo šalyje mažiau parduota degalų, tuo laikoma, kad šalyje yra mažiau CO2 emisijų.
Tai, kad degalai buvo užpilti Lenkijoje, o važiuota Lietuvoje, reiškia, kad Lietuva įvykdė savo įsipareigojimą Europos Sąjungai. Turime tokį oksimoroną.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
O jei be juokų, tai aš jau 35 metus stebiu, kaip mūsų dundukai stengiasi visokiais būdais nuskurdinti bei subankrotinti mūsų šalį......... bet vis dar ta Lietuvėlė kažkaip laikosi paviršiuje. Tai kažkas neįtikėtino. Jei būtų nors vienas iš penkių mąstantis - mes gyvnetumėm geriau negu Šveicarija, bet ..... deja....... ten mąsto vienas.............. iš viso vienas, bet jis dar neatėjo į valdžią...........
