Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad svarbiausia ne didesni mokesčiai, o kad pati ekonomika augtų sparčiau.
Taip pat jie atkreipia dėmesį, kad būtent NT mokestis Lietuvoje iki šiol išlieka viena jautriausių ir sunkiausiai iškomunikuojamų temų.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto docentas Andrius Jaržemskis ir Vilniaus universiteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas Algirdas Bartkus.
TVF akcentavo kelias kryptis – NT mokesčio bazės plėtimas, didesnis GPM progresyvumas, pelno mokesčio ir akcizų lengvatų ribojimas, taip pat PVM atotrūkio mažinimas.
Ar, jūsų vertinimu, tai teisingi akcentai ir ar pritartumėte, kad būtent šios sritys vis dar yra tos nepaliestos sritys, kurias reikėtų koreguoti ir apie kurias reikėtų kalbėti svarstant mokestinės sistemos pokyčius ir tokiu būdu siekiant sumažinti valstybės skolą?
A. Jaržemskis: Man tos rekomendacijos panašios į rekomendaciją, kad karvė duotų daugiau pieno – tiesiog ją reikia daugiau melžti. Aš laikausi principo, kad vis dėlto reikia daugiau žalios žolės ir tada bus daugiau pieno.
Per 20 metų Lietuvos ekonomika labai sparčiai augo. Tikrai ne dėl to, kad mokesčiai buvo vis didinami. Valstybės išlaidos taip pat augo ne dėl mokesčių, o dėl verslo, kuris kūrė pridėtinę vertę, eksportavo ir generavo pajamas. Sakyčiau, šioje vietoje net matyčiau riziką, kad dėl tokių mokesčių pokyčių verslas gali pradėti trauktis.
Gerbiamas Algirdai, antrinate pašnekovui?
A. Bartkus: Iš principo, fundamentaliai – taip. Jūs irgi pradėjote šį klausimą nuo mūsų valstybės skolos. Dabar ji siekia 39,5 proc. Tai neturėtų nei išgąsdinti, nei labai viltingai nuteikti. Nesvarbu, ar tai būtų šešta, septinta ar aštunta vieta Europos Sąjungoje. Svarbu suprasti vieną dalyką – šią beveik 40 proc. skolą sukaupėme nuo 1990 metų.
Jeigu paimtume Vokietiją, jos skolos lygis yra gerokai didesnis. Tačiau nuo kada turėtų būti skaičiuojamas Vokietijos atskaitos taškas? Nuo hitlerinės epochos pabaigos, nuo kaizerinės epochos pabaigos ar nuo Bismarko laikų?
Mes matome, kad per gana trumpą laiką nuėjome pusę to kelio, kurį Vokietija nuėjo per gerokai ilgesnį laikotarpį. Todėl bet kuris analitikas, nagrinėjantis Lietuvos valstybės skolą ir atsižvelgiantis į šį niuansą, pirmiausia pasakytų – nereikia panikuoti dėl valstybės skolos. Ji kol kas nesiekia nė 40 proc. BVP.
Visai neseniai, pavyzdžiui, 2015 metais, ji buvo 42,4 proc. Kaip teisingai sakė Andrius, svarbiausia ne tai, kad karvė būtų daugiau melžiama. Svarbiausia, kad būtų žolės.
Jeigu suprantame, kad valstybės skola yra santykis su bendruoju vidaus produktu, tuomet suprantame ir tai, kad sparčiau augant BVP šis santykis natūraliai gerėja. Dėl to nereikia imtis karštligiškų veiksmų.
Tiesą sakant, ir TVF rekomendacijos nėra karštligiškos. Jeigu įsigilinsime, pamatysime, kad fondas nesiūlo didinti pelno mokesčio. Pelno mokestis yra labai nestabilus mokestis. Kai ekonomika auga, jo surenkama daug, tačiau vos prasideda nuosmukis, pajamos iš jo mažėja, nes įmonės tiesiog nebeuždirba pelno.
Todėl siūloma ne didinti tarifą, o naikinti kai kurias lengvatas. Kalbant apie akcizus, taip pat kalbama apie lengvatų naikinimą. Kalbant apie GPM, nesiūloma didinti tarifo, siūloma įvesti didesnį diferencijavimą.
Jeigu pasižiūrėtume į kai kurias kitas šalis, rastume penkis ar šešis gyventojų pajamų mokesčio laiptelius. Lietuvoje diskusijos apie didesnį progresyvumą kelią skinasi labai sunkiai. Galiausiai turime tai, kas, mano manymu, yra akivaizdus neatitikimas.
Analitikas visada pasižiūrės, kuo Lietuva išsiskiria iš kitų šalių, ir pamatys, kad praktiškai neturime NT mokesčio.
Kalbant apie turto apmokestinimą, sakyčiau, tiek praėjusi Vyriausybė, tiek Ingridos Šimonytės, tiek Gintauto Palucko Vyriausybės padarė vieną klaidą – neteisingai iškomunikavo šį mokestį.
Sukūrė įspūdį, kad bus apmokestinti žmonių namai. Žmogaus suvokime tai buvo kėsinimasis į patį švenčiausią dalyką. Mes, lietuviai, kaip ir daugelis Rytų europiečių, esame labai prisirišę prie savo namų. Todėl bet koks noras juos apmokestinti atrodo kaip kėsinimasis į tai, kas žmogui svarbiausia.
Greičiausiai, tokių ketinimų nebuvo nei Ingridos Šimonytės Vyriausybėje, nei tuometinio finansų ministro Rimanto Šadžiaus komandoje. Tačiau jie nesugebėjo to tinkamai iškomunikuoti.
Mokesčio įvedimo istorijos pabaiga buvo gana tragikomiška. Prisiminkime, kiek kartų pasiūlymai buvo keičiami, kol galiausiai jau niekas nebesuprato, kuris variantas apskritai svarstomas. Dabar tarptautiniai ekspertai Lietuvai vėl pateikia tas pačias rekomendacijas.
Čia jau išlaikyta daug daugiau originalios klausimo ir atsakymų struktūros, nei ankstesniuose variantuose. Kai atsiųsi kitą laidos dalį, reikės tęsti lygiai tuo pačiu principu.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
