Gyventojų pajamų mokestis (GPM)

Netylant diskusijoms dėl gynybos finansavimo diskutuojama apie mokesčių didinimą. Daugiausiai dėmesio skiriama ko gero neišvengiamam PVM didinimui, pelno mokesčiui ir gyventojų pajamų mokesčiui. Tai natūralu, nes valstybės biudžeto pajamos realiai ir yra generuojamos iš šių mokesčių. 2023 metais biudžeto pajamos iš mokesčių pasiskirstė taip: PVM surinkta 5,5 mlrd. eurų arba 35,5 proc. pajamų krepšelio, pelno mokestis ir gyventojų pajamų mokestis generavo 4,2 mlrd. arba 26,7 proc. pajamų.

Kol Ukraina ginasi fronte, Lietuva ieško, iš kur paimti pinigų augantiems gynybos poreikiams. Kokius šaltinius mato finansų ministrė, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Gintarė Skaistė. Po susitikimo Vyriausybėje nuskambėjo tokia žinia, kad jeigu skolintis gynybai Lietuvai per dešimtmetį kainuotų milijardą eurų vien palūkanų. Ar mūsų biudžetas pavežtų tokias sumas, ar vis tiek reikėtų didinti mokesčius tam, kad turėtume iš ko palūkanas susimokėti paskui? Turbūt nemokamų pietų nebūna.

Kai konservatoriai ieško pinigų, kuriais būtų galima didinti finansavimą krašto gynybai, jų valdančiosios koalicijos partneriai iš Laisvės sąjungos siūlo dar vieną mokestinę lengvatą, kuri sumažintų valstybės biudžeto pajamas, bet pamalonintų galimus rinkėjus. Trečiadienį Seimo Laisvės frakcijos nariai Kasparas Adomaitis, Morgana Danielė, Tomas Vytautas Raskevičius ir Artūras Žukauskas registravo naują Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisą.

Seimo Darbo partijos frakcija siūlo neapmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) pensijų fondų dalyvių vienkartinių išmokų. Jie įregistravo tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas. Pasak Seimo vicepirmininko „darbiečio“ Andriaus Mazuronio, parlamente svarstomos Pensijų kaupimo įstatymo pataisos numato, kad pensijų fondų dalyviai galėtų gauti vienkartines išmokas iš pensijų fondų, tačiau pagal dabartinį reglamentavimą tokios išmokos būtų apmokestinamos pajamų mokesčiu.

Prasidėjus naujiesiems metams, Lietuvoje įsigaliojo daugybė teisės aktų, kuriais buvo pakeisti tiek atlyginimai, pensijos ar kitos išmokos, tiek įvairūs mokesčiai. Dėl to dalis gyventojų gaus daugiau pinigų į rankas. Tačiau kai kuriems daugiau jų teks išleisti įvairioms prekėms ir paslaugoms. Portalas tv3.lt apžvelgia svarbiausiu pasikeitimus, kurie turės įtakos daugelio gyventojų piniginėms.

Gaudamas darbo užmokestį kiekvienas darbuotojas paprastai turi sumokėti 20 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM). Dėl to į rankas gaunama pinigų suma yra mažesnė už atlyginimą popieriuje. Tačiau mokestis netaikomas neapmokestinamajam pajamų dydžiui (NPD). Paprastai kalbant, kuo NPD didesnis ir kuo plačiau jis taikomas, tuo daugiau pinigų lieka didesnei daliai gyventojų.

Antradienį Seimas galutinai priėmė 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Jame numatyta, kiek ir kokių mokesčių lietuviai sumokės bendroms šalies reikmėms ir kiek iš to katilo bus skirta įvairioms išmokoms ir viešosioms paslaugoms. Už kitų metų valstybės biudžetą balsavo 73 parlamentarų, 52 buvo prieš, o 1 – susilaikė. Prieš šį balsavimą valdančioji dauguma atmetė daugelį pasiūlymų papildomai didinti biudžeto išlaidas.

Šauliams, kariams savanoriams ir aktyviojo rezervo kariams siūloma taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą už įsigytus ginklus ir ekipuotę. Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė atitinkamai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai. Už ją balsavo 34 parlamentarai, aštuoni buvo prieš, 19 susilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai, paprašyta Vyriausybės pateikti savo išvadą.

Antradienį Seime įregistruota Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pataisa, kurią priėmus neapmokestinamos būtų pajamos, už kurias būtų perkami ginklai, šaudmenys ir kario saugos priemonės. Atitinkamą įstatymo projektą registravo daugelio Seimo narių grupė tiek iš valdančiųjų koalicijos, tiek iš opozicijos. Dėl to visai tikėtina, kad pataisai galutinai priimti parlamentarų balsų gali užtekti.

Valdančiosios koalicijos narės Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas sako abejojantis prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) už vaikus. „Aš būčiau daug labiau už tą senesnę tvarką, kai 2018 metais seime buvo balsavimas ir šitie pinigai buvo panaikinti ir įvesti vaiko pinigai“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Mitalas. „Dabar ši mainų idėja pamiršta, praėjo penkeri metai ir norima turėti abu. Nežinau, ar tai labai gerai.

Gaudamas darbo užmokestį kiekvienas darbuotojas turi sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Dėl to į rankas gaunama pinigų suma yra mažesnė už atlyginimą popieriuje. Tačiau mokestis netaikomas neapmokestinamajam pajamų dydžiui (NPD). Paprastai kalbant, kuo NPD didesnis ir kuo plačiau jis taikomas, tuo daugiau pinigų lieka didesnei daliai gyventojų.

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis tikina, kad jam gaila dėl to, jog ketvirtadienį Seimas atmetė „darbiečių“ siūlymą taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą už būsto paskolas. Pasak jo, valdantieji tokiu sprendimu „įjungė visko nematymo režimą“. „Man labai gaila, valdantieji įjungė visko neigimo ir realios situacijos nematymo režimą ir atmetė visus pasiūlymus, net nepradėdami diskusijų. Valstybės pareiga problemų turintiems sektoriams visais įrankiais bandyti padėti.

Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata už sumokėtas būsto paskolų palūkanas nebus atgaivinta.  Seimas ketvirtadienį nepriėmė svarstyti tokios opozicijos teiktos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos: už buvo 52 Seimo nariai, prieš balsavo 41, o susilaikė 19. Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti. „Svarbu, kad judėtume į priekį ir spręstume šimtų tūkstančių gyventojų problemą“, – pristatydamas Seimui pataisas teigė „darbietis“ Vytautas Gapšys.

Opozicijai siūlant vieneriems metams sugrąžinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą už būsto paskolas, premjerė Ingrida Šimonytė tokią iniciatyvą sieja su artėjančiais rinkimais.  „Tai, kas yra teikiama, yra toks gudravimas, manau, susijęs su niekuo kitu, kaip būsimaisiais rinkimais 2024 metais“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė premjerė.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė siūlo valstybės biudžeto  lėšomis nefinansuoti antros pensijų pakopos. Kartu valstybės skatinimą dalyvauti antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje ji siūlo įgyvendinti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatant GPM lengvatą antros pakopos pensijų fondų įmokoms.

Norėdami daugiau užsidirbti, žmonės renkasi vietoje 1 etato dirbti 1,5 ar 2 etatais. Tačiau gyventojai baiminasi, kad tada daugiau teks susimokėti mokesčių. Tai patvirtina ir Valstybinė mokesčių inspekcija, kuo daugiau gyventojas uždirba, tuo daugiau mokesčių ir moka. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rimantė pasakojo, kad neseniai pradėjo dirbti 1,5 etato. „Iš pradžių dirbau 1 etatu. Tačiau netenkino atlyginimas, ieškojau papildomo darbo vakarais ir savaitgaliais.

Vyriausybės mokesčių reformos pakete siūlomu nauju investavimo instrumentu – investicine sąskaita galėtų naudotis iki 50 tūkst. žmonių, mano Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.  Todėl jis siūlo neardyti dabar gerai veikiančios taupymo sistemos, leidžiančios pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata.    „Investicinė sąskaita yra profesionalus instrumentas ir potencialiai ja šiai dienai galėtų pasinaudoti maksimum turbūt iki 40-50 tūkst.

Šių metų liepos 1-ąją startavo naujoji nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba, sujungusi anksčiau Lietuvoje veikusias 48 savarankiškas GMP stotis. Įvykdyta reorganizacija leis optimizuoti administravimo išlaidas ir užtikrinti, kad daugiau lėšų būtų skiriama GMP brigadoms bei jų darbui reikalingai įrangai. Taip pat užtikrinti vienodai aukštos kokybės greitosios medicinos paslaugas visoje Lietuvoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šiemet iki liepos 31 d. pajamų mokesčio (GPM) permokos grąžintos daugiau nei milijonui gyventojų, jiems pervesta suma viršijo 334,8 mln. eurų, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Visgi, pajamų deklaracijas už 2022 m. mokestinį laikotarpį patikslinti turėtų dar beveik 16 tūkst. gyventojų, kuriems dėl to sugrįžtų 7 mln. eurų GPM. Taigi, vienas gyventojas dar gali susigrąžinti vidutiniškai po 437,5 euro. Naujausiais duomenimis, pajamų deklaracijas šiemet pateikė apie 1,54 mln.

Įvairioms Seimo frakcijoms priklausantys parlamentarai siūlo keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paskirstymo savivaldybėms tvarką – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonams kitąmet siūloma skirti joms faktiškai įplaukusias lėšas. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko teigimu, tokiu atveju trys savivaldybės atsidurtų geresnėje padėtyje. Iniciatyvą kritikuoja ir parlamento teisininkai.  Vilniaus rajonas šiemet gauna 79,9 proc. jo gyventojų sumokėto pajamų mokesčio, o 20,1 proc.

Paramos gavėjams, meno kūrėjams, profesinėms sąjungoms ir jų susivienijimams bei politinėms partijoms Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) perves beveik 27 mln. eurų gyventojų šiemet skirtos pajamų mokesčio (GPM) paramos.  24 mln. eurų GPM šiemet skirta paramos gavėjams, 1,6 mln. eurų – politinėms partijoms, 1,2 mln. eurų – profesinėms sąjungoms ir 266 tūkst. eurų – meno kūrėjams, antradienį pranešė VMI.

Antradienį Seimui pateikti Gyventojų pajamų mokesčio ir kitų mokesčių įstatymų projektai. Be kita ko, jais numatoma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Tad uždirbantys mažiausiai, priėmus teikiamas pataisas, daugiau pinigų gaus į rankas. Tačiau bent daliai dirbančių savarankiškai pinigų liks mažiau, mat jie turės mokėti didesnius mokesčius. Dabar ilgą laiką brandintos ir kaitaliotos mokesčių reformos įstatymų projektai bus svarstomi Seimo komitetuose.

Trečiadienį Vyriausybėje pritarė ilgai rengtiems mokesčių pakeitimų pasiūlymams. Atitinkami įstatymų projektai bus perduoti toliau svarstyti Seimui. Palyginti su anksčiau viešintomis pataisomis, pagal dabartinius siūlymus mokesčiai turėtų būti keliami nuosaikiau. Bene daugiausia pakeitimų laukia dirbantiems savarankiškai, taip pat turintiems nekilnojamojo turto. Pavyzdžiui, individualią veiklą vykdantiems asmenims palaipsniui pajamų mokesčio tarifas didės nuo dabartinių 15 proc.

Trečiadienį, likus kelioms valandos iki Vyriausybės posėdžio, kuriame ministrai turėtų apsispręsti dėl mokesčių pakeitimo, Finansų ministerija registravo atitinkamų įstatymų pataisų projektus. Iš jų aišku, kad Gintarės Skaistės vadovaujama ministerija, panašu, siūlo dar labiau atsitraukti nuo kelerius metus ruošto mokesčių didinimo kai kuriems asmenims.

Gyventojai turimą būstą parduoda dėl įvairių priežasčių. Tačiau nekilnojamo turto (NT) specialistai prieš pardavimą siūlo pasidomėti mokestine tvarka. Kai kuriais atvejais pardavus būstą teks susimokėti mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). NT brokeris vardija išimtis, kaip šių mokesčių išvengti. NT brokeris Ignas Zabarauskas socialiniame tinkle pasidalijo kliento istorija ir įspėjo, kad toks paprastas veiksmas, kaip gyvenamosios vietos deklaravimas, gali atnešti nuostolių.

25 milijonai eurų – tiek įvairios Ukrainą remiančios ar labdaringa veikla užsiimančios organizacijos prarado dėl to, kad net du iš trijų Lietuvos gyventojų niekam nepaskiria dalies gyventojų pajamų mokesčio. Nevyriausybininkai ragina gyventojus nepatingėti perskirstyti valstybei sumokamus mokesčius. Esą dešimtys milijonų eurų galėtų pavirsti parama: ir Ukrainai, ir beglobiams gyvūnams, ir kitoms reikmėms.

Daugybė gyventojų vis dar gali atsiimti nemenkas sumas pinigų, tačiau, panašu, kad jie niekam nereikalingi. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skaičiuoja, kad mokesčių permokos dar už praėjusius metus nesusigrąžino per 19 tūkst. asmenų, vidutinė jiems priklausanti suma – 288 eurai. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kodėl gyventojai neprašo jiems priklausančių lėšų ir kas bus daroma, kad jos būtų grąžinamos automatiškai.

Nuo ketvirtadienio pradedami rinkti parašai opozicijos iniciatyvai, kad Seimui būtų teikiama pataisa dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos už būsto paskolas.  Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pranešė išdavusi rinkėjų parašų rinkimo lapus. Iniciatyvinė grupė per du mėnesius, iki birželio 13 dienos, turi surinkti 50 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo.

Finansų ministerijos pasiūlytiems mokesčių pakeitimams bene garsiausiai priešinasi savarankiškai dirbantys asmenys. Tarp tokių yra nemažai teisininkų, draudimo brokerių, reklamos agentūrų darbuotojų. Dalies šių specialistų pajamos kelia daug klausimų. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje dėmesį į tai atkreipė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė.

Seime skinasi kelią idėja liberalizuoti tvarką, kada nemokant mokesčių būtų galima parduoti antrą būstą, kuris nėra nuolatinė gyvenimo vieta. Liberalai siūlo perpus – nuo dešimties iki penkerių metų – sutrumpinti terminą, numatantį, kiek laiko reikia išlaikyti antrąjį būstą nuo jo įsigijimo ar paveldėjimo iki pardavimo. Tuomet jį pardavus nereikėtų mokėti 15 proc.

Finansų ministerijai paviešinus planuojamas mokesčių permainas, aiškėja, kad tūkstančiams gyventojų savarankiškas darbas gerokai pabrangs. Daugiau mokesčių bus reikalaujama tiek iš vykdančių individualią veiklą, tiek turinčių verslo liudijimus. Finansų ministerija planuoja, kad nuo kitų metų vykdantiems individualią veiklą mokesčiai didėtų, nes jiems nebūtų leidžiama iš apmokestinamųjų pajamų atimti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Turintys verslo liudijimus ir vykdantys individualią veiklą turėtų suklusti. Jau netrukus jie turės mokėti gerokai daugiau mokesčių, nei moka dabar. Tuo metu pagal darbo sutartis dirbantys ir didžiules algas gaunantys gyventojai turėtų sutaupyti. Tokius planuojamus mokesčių pakeitimus antradienį pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Tik 30 proc. gyventojų, kaupiančių pensijai ar mokančių gyvybės draudimo įmokas ir galinčių pasinaudoti mokestine lengvata susigražinant dalį pinigų, naudojasi tokia galimybe, rodo SEB grupės bendrovės „SEB Life and Pension Baltic“ tyrimas. SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė teigia, kad dauguma susigražinusių gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį žmonių lėšas panaudoja kasdienėms reikmėms, atostogoms ar brangesniems pirkiniams.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) informuoja, kad pradėjus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokų grąžinimus, kovo 15 d. duomenimis, per 14 tūkst. Kauno apskrities gyventojų, pateikusių teisingas metines pajamų deklaracijas, jau pervesta apie 4,7 mln. eurų. Visoje Lietuvoje gyventojams grąžinta apie 25 mln. eurų. Tai didžiausia suma, kurios pirmosiomis GPM permokų grąžinimo dienomis yra sulaukę gyventojai.

Mokesčių pertvarkos pakete Finansų ministerija siūlo įvesti dar vieną gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą dirbantiesiems pagal darbo sutartis, taip pat – pajamų „lubas“ verslo liudijimų turėtojams. Finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienio vakarą planuojamus Vyriausybės siūlymus pristatė koalicijos partnerei Laisvės frakcijai Seime. Informaciją apie siūlomus pakeitimus BNS patvirtino keli Laisvės frakcijos nariai, atsisakę būti įvardytais.

Deklaruoti praėjusių metų pajamas ir teikti prašymą grąžinti gyventojų pajamų mokesčio permoką galima jau nuo metų pradžios. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ragina kol kas to nedaryti. Mat gali būti, kad suformuotas deklaracijas dėl duomenų trūkumo teks tikslinti. Tačiau portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek gyventojų ir už kokias patirtas išlaidas susigrąžino permokų praėjusiais metais ir ko galima tikėtis šiemet.

Sunku patikėti, bet tūkstančiai Lietuvos gyventojų, galėdami nesunkiai gauti nemenkas sumas pinigų, nieko nedaro. Tiesa, jeigu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nesumokėtą mokesčių skolą gali lengvai nusirašyti nuo jūsų sąskaitos, tai grąžinti žmogui mokesčių permoką pati neskuba. VMI duomenimis, šiuo metu apie 16,5 tūkst.

Siekdama centralizuoti greitosios medicinos pagalbos (GMP) teikimą Vyriausybė iš 17 savivaldybių perima GMP stotis ir jungia jas prie Kauno stoties. Pagal trečiadienį priimtą nutarimą valstybės nuosavybėn perimamos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų, Marijampolės, Mažeikių, Rietavo, Plungės, Kaišiadorių, Raseinių, Akmenės, Kauno rajono, Radviliškio, Molėtų, Jonavos, Alytaus rajono savivaldybių, kaip GMP stočių savininkių, turtinės ir neturtinės teisės bei pareigos...

Palyginti su kitomis šalimis, daugelį metų Lietuvoje surenkama daug mažiau mokesčių. Dėl to nepakanka lėšų tinkamai finansuoti švietimą, sveikatos, socialinę apsaugą, kelti pensijas ir išmokas. Situacijos iš esmės nepakeitė ir prieš ketverius metus įvestas didesnis mokesčio tarifas gaunantiems aukščiausias pajamas. Didžiulės Lietuvos gyventojų pajamų nelygybės tai nė kiek nesumažino, pastebi ekspertai.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir pagrindiniam „Vilniaus prekybos“ akcininkui Nerijui Numai pasiekti taikų susitarimą dėl nesumokėtos milijoninės verslininko gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skolos sutrukdė skundas prokurorams dėl galimo tokio sandorio žalos viešajam interesui. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) paprašius VMI ketvirtadienį dar kartą atidėjo bylos nagrinėjimą – norima, kad ji būtų baigta nagrinėti tik prokurorams priėmus galutinį sprendimą.

Naujoje Vilnioje, A. Kojelavičiaus gatvėje pirmadienį įvyko neeilinis incidentas. Anot Vilniaus apskrities policijos atstovės Julijos Samorokovskajos, 16:00 gautas pranešimas, kad nuo tilto ant traukinio galimai nušoko apie 15 m. amžiaus vaikinas. Vaikinas užkabino elektros laidus ir užsidegė.

Pasaulio banko (PB) ekspertai siūlo Lietuvai progresiniu principu apmokestinti visas gyventojų pajamas. Jų nuomone, turėtų būti apmokestinamos visos pajamos pagal jų dydį, o ne pagal kilmę. Be to, jiems taikomi mokesčiai turėtų būti progresiniai.

Pacientų dažnai koneveikiami ir skriaudžiami Greitosios pagalbos medikai norėtų būti prilyginti pareigūnams ir tarnautojams, tad visi, kas juos įžeidinėtų ar keltų ranką prieš juos, būtų baudžiami griežčiau. Seimo pirmininkė tokiai idėjai pritaria, tačiau Seimo opozicija tikina, kad vargu ar baudos ką nors pakeis. Be to, daugiau privilegijų norės ir kitų profesijų atstovai.

Jei ne pagal visus, tai, matyt, pagal daugelį ekonominių rodiklių vokiečiai gyvena geriau nei lietuviai. Atrodytų, kad uždirbantys lietuvišką minimalią algą mūsų šalies gyventojai turėtų mokėti mažiau mokesčių ir į rankas gauti daugiau pinigų nei turtingesni vokiečiai. Tačiau taip nėra.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir pagrindinis didžiausios mažmeninės prekybos grupės Lietuvoje „Vilniaus prekyba“ akcininkas Nerijus Numa derasi dėl milijoninės gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skolos sumokėjimo.  N. Numos šeimos biuro atstovas Lukas Radžiūnas BNS patvirtino, kad vyksta pokalbiai su VMI dėl taikos susitarimo, tačiau jų turinio neatskleidė.  „Kol kas ginčas su VMI dar nėra išspręstas, o teismo posėdis paskirtas spalio mėnesį.

131 tūkst. Lietuvos gyventojų dar gali susigrąžinti 38 mln. eurų deklaruoto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už 2021 metus permokų, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Susigrąžinti permoką kai kuriais atvejais galima ir nepateikus deklaracijos, sako VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis. „Esama situacijų, kai gyventojai neprivalo pateikti pajamų mokesčio deklaracijos, tačiau turi teisę susigrąžinti dalį sumokėto GPM.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) šiemet 867 tūkst. gyventojų pervedė per 252 mln. eurų pajamų mokesčio (GPM) permokos. Vienam gyventojui pervesta vidutinė permokos suma viršija 290 eurų. Permoka gyventojams dažniausiai susidarė dėl taikyto mažesnio nei priklauso neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taip pat dėl GPM lengvatų, pirmadienį pranešė VMI.

Iki šios savaitės pabaigos 24 tūkst. paramos gavėjų, meno kūrėjų, profesinių sąjungų ir jų susivienijimų bei politinių partijų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) perves 23 mln. eurų gyventojų skirtos jų pajamų mokesčio (GPM) paramos. Tai didžiausia suma, kurią šiam tikslui yra skyrę gyventojai. 21 mln. eurų GPM šiemet skirta paramos gavėjams, 1 mln. eurų – politinėms partijoms, 904 tūkst. eurų – profesinėms sąjungoms ir 239 tūkst. eurų – meno kūrėjams, antradienį pranešė VMI.

Antradienį po pateikimo Seimas atmetė opozicijos pasiūlytus įstatymų projektus, kuriuos galutinai priėmus, kaip teigia jų iniciatoriai, gyventojams būtų padedama išgyventi spartų kainų augimą. Šie projektai Seimo darbotvarkėje atsirado po to, kai opozicija buvo atsisakiusi dalyvauti posėdžiuose dėl valdančiųjų viražų mėginant išsaugoti žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką ir keičiant pirmininkavimo posėdžiams tvarką.