Situacijos iš esmės nepakeitė ir prieš ketverius metus įvestas didesnis mokesčio tarifas gaunantiems aukščiausias pajamas. Didžiulės Lietuvos gyventojų pajamų nelygybės tai nė kiek nesumažino, pastebi ekspertai.
Jie siūlo kuo greičiau įvesti naują pajamų mokesčio tarifą vidurines pajamas gaunantiems gyventojams. Be to, atsižvelgiant į infliaciją ar darbo užmokesčio augimą, automatiškai indeksuoti neapmokestinamąjį pajamų dydį.
Finansų ministerija neslepia, kad jau pavasarį valdantieji imsis mokestinių permainų, kurias žadėjo tiek rinkimų, tiek Vyriausybės programoje.
Turtingiems mokestis sumažės
Daugelis darbuotojų Lietuvoje moka 20 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo savo pajamų, nes jos neviršija 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus arba 5 VDU (2022 m. – 7520,50 eurų; 2023 m. – 8424,5 euro) per mėnesį.
Šiemet tokiu GPM tarifu apmokestinamos pajamos, kurios neviršija 7520,5 euro per mėnesį (90249 eurų per metus), o kitais metais – neviršijančios 8424,50 euro per mėnesį (101094 eurų per metus). Šias sumas viršijančios pajamos yra arba bus apmokestinamos didesniu – 32 proc. GPM tarifu.
Tarkime, yra žmogus, kurio alga kitąmet nesikeis ir bus lygiai 10 tūkst. eurų per mėnesį popieriuje.
Toks žmogus šiemet mažesniu tarifu per mėnesį sumokės atitinkamai 1504,10 eurų (7520,5 x 20 proc.), per metus – 18049,20 eurų (1504,10 x 12) ir kitais metais – 1684,90 eurų (8424,50 x 20 proc.) per mėnesį, per 2023 m. – 20218,80 eurų (1684,90 x 12) pajamų mokesčio.
\Didesniu tarifu šiemet nuo 29754 eurų (10000 – 7520,50; 2479,50 x 12) sumos jam tenka mokėti 9521,28 eurų (29754 eurų x 32 proc.), o kitais metais nuo metinės pajamų dalies – 18906 eurų (10000 – 8424,50; 1575,50 x 12) 6049,92 eurų (18906 eurų x 32 proc.). Bendra mokėtina GPM suma 2022 m. – 27570,48 eurų (18049,20 + 9521,28), 2023 m. – 26268,72 eurų (20218,80 + 6049,92).
GPM suma tokiam žmogui sumažės 1301,76 euro. Taip nutiks dėl to, kad padidėjus VDU mažesniu tarifu bus apmokestinta didesnė tokio paties dydžio žmogaus pajamų.
Siūlo įvesti dar vieną tarifą
Retas darbuotojas pažįsta žmonių, kurie uždirba 10 tūkst. eurų ir moka didesnį GPM tarifą. Į tai dėmesį atkreipia ir įtakinga Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios nare Lietuva tapo 2018 m.
Naujausiose rekomendacijose Lietuvai EBPO ekspertai pastebi: „2019 m. įvedus progresinį GPM tarifą pajamų nelygybė vargiai sumažėjo.“
Esą nors ir buvo sumažinta riba (nuo 120 VDU iki 60 VDU), kurią viršijusios pajamos apmokestinamos didžiausiu mokesčio tarifu, ji išlieka aukšta.
„Kad būtų taikomas aukščiausias GPM tarifas, pagal savo pajamas darbuotojai turi patekti tarp 1 proc. daugiausiai uždirbančių žmonių. Dėl to labai mažai darbuotojų susiduria su aukščiausiu GPM tarifu“, – nurodoma EBPO rekomendacijose.
Anot organizacijos specialistų, rengiant rekomendacijas atliktas mokesčių modeliavimas parodė, kad, įvedus papildomą GPM tarifą viduriniąsias pajamas gaunantiems asmenims, išaugtų mokesčio surinkimas ir sumažėtų gyventojų pajamų nelygybė.
Paprastai kalbant, rekomenduojama, kad tarp 20 proc. ir 32 proc. atsirastų naujas tarifas (pvz., 26 proc.), kuris būtų taikomas ir mažesnėms pajamoms nei 5 VDU per mėnesį. Pvz., tai galėtų būti suma virš 2,5 VDU – 4212 eurų popieriuje arba 2548 eurai į rankas.
EBPO taip pat rekomenduoja artimiausiu metu toliau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kurį taikant mažiau GPM sumoka kukliausiai uždirbantys gyventojai.
Tačiau ekspertai pataria automatiškai susieti NPD su infliacija arba darbo užmokesčio augimu ir nepalikti to kasmet nuspręsti Vyriausybei, kaip yra dabar.
Lauks pavasario ir palaikymo
Portalas paprašė Finansų ministerijos pakomentuoti, kaip ji vertina tokias EBPO rekomendacijas. Visas ministerijos komentaras buvo toks:
„Jūsų minimos EBPO rekomendacijos yra vertinamos ir nagrinėjamos. Finansų ministerijos parengtas ir valdančiosios koalicijos partneriams pristatytas mokestinių pasiūlymų paketas iš esmės atliepia EBPO analizės ir pateiktų rekomendacijų kryptis. Numatome, kad, sutelkus pakankamai politinio palaikymo, mokestinių pasiūlymų paketą visuomenei būtų galima pristatyti kitų metų pavasarį.“
Kiek išsamiau organizacijos pastabas pakomentavo Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas.
„Mūsų manymu, prioritetas turėtų būti darbo pajamų apmokestinimo netolygumo pagal formą ir veiklą, vadinamojo „gyvulių ūkio“, problemos sprendimas, o ne papildomo progresinio GPM tarifo gaunantiems vidutines ar kiek didesnes pajamas įvedimo klausimas“, – komentavo ekonomistas.
Jo teigimu, Lietuvos bankas GPM tarifų peržiūrą siūlytų pradėti nuo šiuo mokesčiu surinktais pinigais finansuojamų išlaidų peržiūros, jų tikslingumo ir adekvatumo įvertinimo.
„Tai padėtų suprasti, ką mes, kaip valstybė, norime finansuoti, ir kokio lygio tam tikrų sričių finansavimas būtų adekvatus. Žinant, kiek ir kokių išlaidų reikia, derėtų galvoti apie tvarių pajamų šaltinius.
Lietuvos bankas ne kartą yra sakęs, kad būtent pagal Lietuvos išsivystymo lygį ir apsibrėžtų finansuoti paslaugų spektrą, per mažas Lietuvos valdžios sektoriaus išlaidų ir BVP santykis yra pagrindinė Lietuvos mokesčių sistemos problema, kuri lemia ir daug kitų išvestinių problemų, tokių kaip mokytojų, medikų trūkumas ir pan.“ – aiškino V. Tuzikas.
Jis priminė, kad labai panašias įžvalgas apie Lietuvos GPM sistemą 2022 m. pateikė ir kita tarptautinė organizacija – Pasaulio bankas.
Pasak ekonomisto, mūsų šalies centrinis bankas yra pasiūlęs NPD sulyginti su minimaliąja mėnesine alga. Esą tai taip pat padėtų susieti NPD su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu ir nereikėtų papildomai jo sieti su infliacija.
