Esą dešimtys milijonų eurų galėtų pavirsti parama: ir Ukrainai, ir beglobiams gyvūnams, ir kitoms reikmėms.
„Čia yra auksinis pinigų, jis nėra tas įprastas konteineris į kurį metamas plastikas ir popierius, o jis turi visai kitą paskirtį, tai paskatinti Lietuvos gyventojus, daugiau nei 70 procentų Lietuvos gyventojų, pirmą kartą savo gyvenime kam nors, „Caritui“, paskirti 1,2 procento savo gyventojų pajamų mokesčio“, – kalba „Pinigus mesk teisingai“ kampanijos bendraautorė Ana Luisa Monse.
Kiekvienas pinigus uždirbantis Lietuvos pilietis gali ne tik deklaruoti pajamas, bet ir tai padaręs dalį savo jau sumokėtų mokesčių atiduoti nevyriausybinėms organizacijoms. Tiesa, šia galimybe pasinaudoja vos vienas iš trijų šalies gyventojų.
„Norėjom parodyti, kad išrūšiuoti savo pinigus ne ką sunkiau. Tai yra 5 minučių, atsidarai kaip konteinerį vartus elektroninės valdžios, paskirti savo pasirinktai organizacijai tą 1,2“, – sako A. L. Monse.
Tokie konteineriai, kurie skatina gyventojus perskirstyti dalį mokesčių, stovi didžiausiuose Lietuvos miestuose. Štai, ką sako gyventojai:
„1,2 procento, ar skiriate? – Ne, neskiriu. Net nežinau, net nesusimasčiau, kam skirti gal. Tiesiog per mažai informacijos turiu, kam skirti.“
„Paskirstote kam nors? – Taip, be abejo, ilgalaikės slaugos namams.“
„Dažniausiai tai komandai, kadangi sūnus lanko sportą, arba mokyklai.“
„Ar paskirstote kažkam? – Ne, nežinau, skubu, negaliu.“
„Ne, ne, reikės pasidomėti.“
Dėl žmonių nenoro pasinaudoti šia galimybe, pernai nevyriausybinės organizacijos prarado maždaug 25 milijonus eurų. Šie pinigai tiesiog sugrįžo į valstybės biudžetą.
„Tau nieko nekainuoja, tie pinigai vis tiek liks biudžete ir tu po to pats kritikuosi, kad pinigai išleidžiami negerai, kad kažkas vagia tuos pinigus, prašau, paskirstyk, niekas nevogs. Pateks ten, kur tavo dukra, kaimynas gal vadovauja, groja ar dirba nevyriausybinėje organizacijoje, savanoriauja“, – sako socialinių mokslų centro direktorius Boguslavas Gruževskis.
Kiekviena organizacija žino, kur galima panaudoti dalį gyventojų pajamų mokesčio.
„Kiekvienas paaukotas „Carito“ organizacijai euras virsta vaistų pakuote, priekaba malkų, priemonėms edukacinėms vaikų dienos centruose, vaikų kelionėms prie jūros, kad pirmą kartą vaikai pamatytų jūrą“, – kalba Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.
„Neišeidami iš namų ir net neskirdami biudžeto iš savo kišenės, iš savo kažkokių suplanuotų pinigų, mes galime prisidėti prie gerų darbų darymo. <...> Yra humanitarinė pagalba į kurią įeina įvairiausi dalykai: tai gali būti ir drabužiai, ir kažkokios medicininės priemonės, tai gali būti ir maistas, ir vanduo, ir higieninės priemonės“, – aiškina Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.
Gali būti ir pagalba Ukrainai, kuriai kasdien tenka kovoti su šalį siaubiančiais Putino galvažudžiais.
Ukrainos karius, savanorius ir teritorinės gynybos vienetus nuolat remianti organizacija „Blue/Yellow“ rodo, kaip yra naudojami Lietuvos gyventojų surinkti pinigai. Jie gali virsti dronais, kurie padeda kovoti su Rusijos okupantais.
„Jeigu tu esi lietuvis, tu paaukok, nes jeigu tu nori čia gyventi, tu turėk omeny, nes čia yra taip lengva, taip paprasta, ir net to nepadarai, ką tu čia veiki. <...> Mes gyvenam labai fainoje vietoje, fantastiškoje vietoje, verta ginti, verta, tai tada bent šitą padarykit“, – tikina „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas.
Pernai, kai žmonės deklaravo pajamas už 2021-uosius metus, organizacija „Blue/Yellow“ arba viešoji įstaiga "Mėlyna ir geltona" tapo Lietuvos lyderiais: surinko beveik 1,74 mln. eurų.
„Tai yra tiesioginis įrodymas, kad lietuviai supranta, kad mes privalom kariauti dabar, kad čia yra ilgai. <...> Mes galim kalbėti ir apie dronus, apie optiką, naktinį matymą, apie racijas, apie mašinas“, – sako J. Ohmanas.
Po to rikiavosi Rimanto Kaukėno paramos grupė, „Mamų unija“, „Laisvės TV“ bei Maltos ordino pagalbos grupė. Mokesčių inspekcija primena, kad gyventojai po šešias dešimtąsias procento mokesčio taip pat gali skirti politinėms partijoms ir profsąjungoms.
„Jeigu gyventojas nori, kad jo parama nukeliautų paramos gavėjui, jis turėtų laiku pateikti ir gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją. Jeigu gyventojo pajamų mokesčio deklaracija nebus pateikta laiku, tai ir paramos prašymas nebus tenkinamas“, – aiškina mokesčių inspekcijos atstovė Virginija Ginevičienė.
Gyventojai dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio gali skirti iki gegužės antrosios.
