Pasak specialistų, sukčiavimo schemos tampa įtikinamesnės, o atakos – labiau individualizuotos. Be to, dirbtinis intelektas taip pat leidžia sukčiams veikti greičiau ir pigiau.
Sukčiai pradeda kalbėti „laužyta“ lietuvių kalba
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas Antanas Aleknavičius laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ svarstė, kad pastaroji technologija, tapusi kasdieniu palydovu, nei gera, nei bloga – viską lemia tai, kieno rankose ji atsiduria ir kaip yra panaudojama.
„Kiekviena nauja technologija atneša tiek rizikų, tiek grėsmių, tiek naudų. Dirbtinis intelektas tikrai ne išimtis.
Ir tas, kas geba jį tinkamai valdyti ir pritaiko savo tikslams, kad ir kokie jie bebūtų – geri ar mums galbūt nelabai patinkantys – tas iš esmės ir laimi“, – dėmesį atkreipė pašnekovas.
Anot NKSC vadovo, šiandien jau matomi ir konkretūs dirbtinio intelekto panaudojimo pavyzdžiai kibernetinėje erdvėje.
„Šiandien fiksuojame atvejus, kai dirbtinis intelektas įgalina bent jau iš dalies konstruoti tas atakas.
Kai anksčiau kalbėdavome, kad sukčiai kalba ir skambina rusiškai, tai šiandien dirbtinis intelektas jiems padeda kalbėti laužyta lietuvių kalba“, – pastebėjo A. Aleknavičius.
Kitaip tariant, jei anksčiau vienas iš požymių, leidusių atpažinti sukčius, buvo prastos lietuvių kalbos žinios ir akivaizdus akcentas, dabar ši riba sparčiai nyksta.
Įvardijo svarbiausius saugumo principus
Vis tik nauja technologinė realybė nepanaikino pamatinių kibernetinio saugumo principų, kuriuos įsidėmėti pravartu kiekvienam.
Pasak A. Aleknavičiaus, sukčių vykdomų atakų sėkmė dažnu atveju priklauso ne nuo techninių spragų, bet žmonių patiklumo.
„Jeigu ir bankai sako, kad mes jums neskambiname, jeigu Valstybinė mokesčių inspekcija sako, kad mes jums neskambiname, tačiau vis dėlto jūs atsiliepiate ir sakote, kad man paskambino VMI ir aš čia gal esu privilegijuotas klientas, dabar vienas pirmųjų atgausiu įmokas, nors paskambinama ir „laužyta“ kalba, vėliau pradeda kalbėti rusiškai, manau, tokiu atveju reikėtų pasikartoti kibernetinio saugumo higienos mokymus“, – patarė pašnekovas.
Egzistuojanti „nepranešimo kultūra“
NKSC atstovo pastebėjimu, šiuo metu dalis organizacijų vis dar linkusios nutylėti apie galimas kibernetines grėsmes ar jau įvykusius incidentus. O dalis asmenų apskritai nesuvokia, kad buvo įvykdyta kibernetinė ataka.
„Mes diskutuojame ir su verslo bendruomenės atstovais, klausomės jų įžvalgų. Kokias išvadas mes padarome arba apie ką diskutuojame – tai, kad labai didelė dalis organizacijų laukia, kol ateis NKSC atstovai ir pradės ten kažko ieškoti. O jeigu neateis, tai „praslysime“.
Bet lazda turi du galus. Visi šitą pamoką, man rodos, seniai esame išmokę. Jeigu mums nepranešate, mes nežinome, kaip jums padėti.
Gal mes tuomet nematysime bendrų tendencijų ir vėlgi – negalėsime sukonstruoti atitinkamų produktų ar paslaugų, kure galėtų padėti išvengti vienokios ar kitokios kibernetinės atakos.
Kuo daugiau duomenų mes matysime, kuo daugiau mes suprasime, su kokia problematika realiai susiduria organizacijos ar pavieniai asmenys, tuo bus didesnis ir paties centro efektyvumas“, – kalbėjo A. Aleknavičius.
Priešingu atveju, pasak pašnekovo, yra darbas vykdomas pagal tuos duomenis, kurie yra susirenkami savarankiškai.
Vis tik, A. Aleknavičiaus vertinimu, kuo daugiau realių duomenų centras gauna iš organizacijų ir gyventojų, tuo tiksliau gali prognozuoti grėsmes ir kurti prevencines priemones
„Bet visuomet ta faktinė informacija, kuri yra „ant žemės“, iš mūsų tos vadinamos “pirmosios kibernetinio saugumo gynybos linijos”, ji pati svarbiausia, pati aktualiausia ir tai mus įgalina rodyti kuo geresnį rezultatą.
Mintis labai paprasta: kuo mes turime didesnį bendradarbiavimą tarp mūsų centro ir visų organizacijų, tuo efektyvesnis mūsų rezultatas“, – dėmesį atkreipė pašnekovas.
Visą „Žurnalisto darbas iš arti“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
