Žurnalisto darbas iš arti

Laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ kibernetinio saugumo ekspertas Lukas Apynis, įvertino internetinės higienos svarbą ir tvirtino, kad viena didžiausių problemų išlieka ne naujų technologijų atsiradimo galimybės, dirbtinio intelekto plėtra, bet žmonių patiklumas.  Europos Sąjungoje sparčiai judant link visapusiško skaitmenizavimo – pavyzdžiui, asmens dokumentų ar vairuotojo pažymėjimų perkėlimo į elektroninę erdvę – šalia patogumo kyla ir rimtų saugumo iššūkių.

Skirtingų geopolitinių įvykių kontekste žiniasklaidos vaidmuo tampa kaip niekad svarbus siekiant pateikti objektyvią, nešališką ir faktais pagrįstą informaciją. Vis dėlto priešiškai nusiteikę veikėjai siekia sumenkinti žiniasklaidos ir valstybės institucijų patikimumą, skleidžia dezinformaciją.  Lietuvos kariuomenės atstovė Auksė Ūsienė laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ paaiškino, kad priešiška informacinė veikla dažniausiai remiasi ne racionaliais argumentais, o žmogaus baimėmis.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas Antanas Aleknavičius laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ įvardijo kibernetinio saugumo principus, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas šiuolaikinės visuomenės asmuo. Laidos svečias įspėjo apie dirbtinio intelekto vaidmenį visuomenėje, kuris ne tik padeda, bet ir, papuolęs į netinkamas rankas, skaudžiai kenkia. Pasak specialisto, sukčiavimo schemos tampa įtikinamesnės, o atakos – labiau individualizuotos.

Nors asmens duomenų saugumas yra itin jautri tema, o gyventojai baiminasi dėl galimų finansinių spekuliacijų, ekspertai ramina, kad didžiausią pavojų kelia ne nutekėję duomenys, bet mūsų pačių budrumo praradimas. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas Antanas Aleknavičius laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ paaiškino, kad turėdami daugiau duomenų sukčiai tampa išradingesni, tačiau galutinį tašką padeda pats žmogus.

Registrų centro duomenų nutekėjimas iš naujo iškėlė klausimą, kiek iš tiesų saugūs yra gyventojų asmeniniai duomenys. Nors kol kas nėra ženklų, kad nutekėjusi informacija būtų masiškai naudojama nusikalstamiems tikslams, kibernetinio saugumo specialistai įspėja neprarasti budrumo – sukčiai tokius duomenis gali pasitelkti ateityje, kurdami gerokai įtikinamesnes sukčiavimo schemas.

Nutekėję gyventojų duomenys gali tapti dar vienu įrankiu sukčių rankose. Specialistai ragina atkreipti dėmesį ne tik į įtartinus skambučius ar žinutes, bet ir į netikėtus darbo pasiūlymus – pastaruoju metu nusikaltėliai vis dažniau bando įtraukti lietuviškai kalbančius gyventojus į savo schemas. Kibernetinio saugumo ekspertas Lukas Apynis ispėjo, ko saugotis internete.

Internetiniai sukčiai tamp vis išradingesni – šiandien jie ne tik siunčia apgaulingus laiškus ar trumpąsias žinutes į gyventojų telefonus, bet ir pasitelkia socialinių tinklų platformas, naudoja nutekintus duomenis, dirbtinį intelektą savo piktavališkų tikslų įgyvendinimui. Laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ analizės centro „Debunk.org“ vyriausioji analitikė Laima Venclauskienė atkreipė dėmesį, kad nėra nė vienos žmonių grupės, kuri dažniausiai tampa sukčių aukomis.

Dirbtinio intelekto panaudojimas kasdienėje veikloje tampa vis pastebimesnis. Vis tik šia priemone, kuri leidžia automatizuoti procesus, greitai aptikti grėsmes ar efektyviau analizuoti duomenis, naudojasi ir nusikalstamo pasaulio atstovai.  Pasak specialistų, sukčiavimo schemos tampa įtikinamesnės, o atakos – labiau individualizuotos. Be to, dirbtinis intelektas taip pat leidžia sukčiams veikti greičiau ir pigiau.

Europoje verda kalbos apie skaitmenizacijos procesą. Esą turėtų atsirasti ne tik skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas, bet ir kita svarbi asmeninė informacija būtų perkeliama į internetinę erdvę.

Internetiniai sukčiai tampa vis išradingesni, o apgavystėms jie pasitelkia skirtingas taktikas. Tam, kad gyventojams siunčiamos apgaulingos žinutės būtų labiau įtikinamesnės, nusikalstamo pasaulio veikėjai išbando ir sudėtingesnius metodus – naudoja nutekintą gyventojų informaciją, dirbtinio intelekto technologijas. Dėl pastarosios priežasties pasitelkiamos sukčiavimo atakos tampa vis labiau individualizuotos, nutaikytos į konkretų asmenį.

Dirbtinio intelekto technologija šiandien tampa neatsiejama kasdienybės dalimi daugelyje skirtingų sričių. Vis tik su šia techologime pažanga atsiranda ir nauja realybė – vis aktyviau dirbtiniu intelektu naudojasi ir nusikalstamo pasaulio atstovai. Negana to, sukčiavimo schemos tampa vis įtikinamesnės, labiau individualizuotos, o anksčiau lengvai atpažįstami signalai – pavyzdžiui, kalbos klaidos, pamažu nyksta.

Europoje vis garsiau kalbama apie spartėjantį skaitmenizacijos procesą – nuo skaitmeninio vairuotojo pažymėjimo iki vis platesnio asmeninės informacijos perkėlimo į internetinę erdvę. Tai žada didesnį patogumą kasdienybėje, tačiau kartu kelia ir naujų klausimų dėl saugumo.

Skirtingų geopolitinių įvykių kontekste žiniasklaidos priemonių vaidmuo tampa kaip niekad svarbus, siekiant pateikti objektyvią, nešališką ir faktais patikrintą informaciją. Vis tik priešiškai nusiteikę asmenys bando sumenkinti žiniasklaidos ar valstybinių institucijų darbą, platina dezinformaciją ir gali paveikti net kritiškai mąstančius asmenis.

Geopolitinė įtampa, augantis soc. tinklų vaidmuo ir sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas. Informacinę erdvę tai keičia greičiau nei bet kada anksčiau, tačiau kyla ir papildomų iššūkių.

Geopolitinių įtampų fone informacinė erdvė tampa ne mažiau svarbi. Priešiška informacinė veikla vis dažniau nukreipiama ne į faktus, o į žmonių emocijas – baimę, nusivylimą ir nepasitikėjimą. Kaip tokios žinutės veikia visuomenę, kodėl jos dažnai atrodo įtikinamos ir kokiais būdais bandoma formuoti nuomonę apie valstybę bei jos institucijas? Apie tai laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ – diskusija su Lietuvos kariuomenės atstove Aukse Ūsiene.

Asmens duomenys – vienas vertingiausių skaitmeninių išteklių, tačiau jų apsauga vis dar dažnai nuvertinama. Naujausias incidentas, kai iš Registrų centro galėjo būti nugvelbta daugiau nei 600 tūkstančių nekilnojamojo turto išrašų.

Socialiniai tinklai šiandien ne tik atspindi visuomenės nuotaikas, bet ir dažniau jas formuoja. Tuo metu dirbtinis intelektas padeda kurti įtikinamus tekstus, o netikros paskyros ir botai geba imituoti tikrų žmonių elgesį, dirbtinai išpopuliarinti temas ir paveikti tai, ką laikome svarbia informacija. Kaip atskirti tikrą diskusiją nuo dirbtinai sukurtos? Ir ar dar galime pasitikėti tuo, ką matome savo naujienų sraute? Apie tai – pokalbis su „Debunk.

Gyventojų duomenų nutekėjimas iš Registrų centro dar kartą priminė, kad asmeninė informacija šiandien yra vienas vertingiausių skaitmeninių išteklių. Nors pavogti duomenys ne visada panaudojami iš karto, specialistai įspėja – jie gali tapti įrankiu naujoms, gerokai įtikinamesnėms sukčiavimo schemoms, tik vėlesniame laikotarpyje.

Paskutinėmis dienomis internete plito informacija apie tai, kad 99-erių kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus yra reanimacijoje. Vis tik šios – netikros. Nors prezidentas iš tiesų buvo paguldytas į ligoninę, tačiau informacija apie tai, kad jis reanimacijoje – melaginga. Internete pasklidus melagingai informacijai apie V. Adamkaus buvimą reanimacijoje, svarbu prisiminti, kaip atskirti tikrą internete plintančią informaciją nuo netikros.

Žurnalistika dažnai reiškia darbą tada, kai kiti miega – krizės, karas ar pandemija ištrina „darbo valandų“ ribas ir palieka vieną tikslą: kuo greičiau, bet kuo tiksliau informuoti. Tačiau informacijos amžiuje svarbiausia tampa ne greitis, o patikimumas – kaip atpažinti faktus ir nepasiklysti melagienų sraute? Daugiau apie tai pasakoja naujienų portalo tv3.lt žurnalistas, redaktorius ir laidos „Dienos pjūvis“ vedėjas Lukas Dulskas.

Aktualijų redaktoriaus darbas prasideda dar prieš aušrą ir retai kada turi aiškią dienotvarkę – kiekviena diena atneša naujų įvykių, sprendimų ir atsakomybės. O kartais vienas tekstas gali tapti kibirkštimi, po kurios pavojingos miesto vietos sutvarkomos, o grėsmingos situacijos imamos spręsti. Kiek gali pakeisti laiku išgirsta ir paviešinta istorija? Daugiau apie tai pasakoja naujienų portalo tv3.lt žurnalistė, redaktorė ir laidos „Dienos pjūvis“ vedėja Lina Brazauskienė.

Socialinės medijos be viso gėrio, kurį suteikia, atneša ir daug pavojų į kasdieninį žmonių gyvenimą. Jose apstu melagingos informacijos, dezinformacijos, klastojami žiniasklaidos kanalai, o dirbtinio intelekto bumas šiuos pavojus dar paaštrina. Suklysti ir apsigauti socialinėse medijose vis lengviau.

Žurnalisto darbas pirmiausia yra darbas su žmonėmis, mano naujienų portalo tv3.lt aktualijų skyriaus žurnalistė Rūta Vildžiūnaitė. Būtent darbas bendraujant su žmonėmis, juos kalbinant įvairiomis aplinkybėmis ir įvairiose situacijose leidžia pastebėti daugybę papildomų aplinkybių. Kaip dirba žurnalistai, ko tenka mokytis ir kokie įvykiai įsirėžia į atmintį? Visą pokalbį kviečiame žiūrėti laidoje.

Pasirinkti dirbti žurnalistu – tikrai ne kiekvienam, kuo ypatingas šis darbas, su kokiais iššūkiais kasdien susiduria žurnalistai? Apie tai pasakoja naujienų portalo tv3.lt žurnalistė Augustina Kizelytė. Visą pokalbį kviečiame žiūrėti laidoje.

Kaip pasirinko tapti žurnalistu? Kodėl ne visada geriausia rašyti apie tai, kuo labiausiai domiesi? Ar žurnalistams reikia rašyti ilgais ir sudėtingais sakiniais? Daugiau apie tai pasakoja naujienų portalo tv3.lt žurnalistas Tadas Kalvaitis. Pašnekovas sako, kad galvodamas, apie ką norėtų rašyti būdamas žurnalistu, pirmiausia galvojo apie sporto žurnalistiką. Vėliau nuomonė šiek tiek pasikeitė, kodėl – kviečiame žiūrėti laidoje. Visą pokalbį kviečiame žiūrėti laidoje.

Žurnalisto darbas gali būti labai įvairus, pradedant nuo to, kokioje medijoje jis pasirenka dirbti, t.y., televizijoje, vesti radijo laidas, o galbūt rašyti ir baigiant tuo, kokiomis temomis žurnalistas domisi.  Naujienų portalo žurnalistė Liepa Svirskaitė pasakoja, kaip ji pasirinko šį kelią ir kaip atrodo jos darbo diena, kaip kalbinami pašnekovai ir kas padeda žmogų prakalbinti net jautriausiomis temomis.  Visą pokalbį kviečiame žiūrėti laidoje.

Kokie yra žurnalisto ir laidos vedėjo darbo užkulisiai, kas lieka už kadro, kokios savybės leidžia žurnalistui būti stipresniam, o kurios yra tiesiog būtinos – kviečiame žiūrėti laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“. Laidos viešnia yra žurnalistė, laidos „Verta žinoti“ vedėja Giedrė Kontrimovičienė.

Kokie yra žurnalistų ir redaktorių darbo užkulisiai, kaip dirba naujienų portalo žurnalistai? Tai ir daugiau kviečiame žiūrėti laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“, kurioje kalbinama naujienų portalo tv3.lt vyriausioji redaktorė, žurnalistė Erika Fuks. Ciklas „Žurnalisto darbas iš arti“ pristato žurnalistų darbo principus, kurie padeda ne tik informuoti visuomenę, praplėsti akiratį, susipažinti su sudėtingais procesais, bet ir ugdyti kritinį mąstymą ir atsparumą dezinformacijai.