Laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ analizės centro „Debunk.org“ vyriausioji analitikė Laima Venclauskienė atkreipė dėmesį, kad nėra nė vienos žmonių grupės, kuri dažniausiai tampa sukčių aukomis.
„Statistiškai yra pagrįsta, įrodyta, tą teigia ir bankai, kad nėra tokios vienos grupės, kuri visąlaik būtų apgaunama – tai nebūtinai bus vyresni žmonės, nebūtinai ir menkesnio išsilavinimo asmenys ar tie, kurie ne itin gerai moka naudotis šiuolaikinėmis technologijomis“, – kalbėjo pašnekovė.
Emocijos lemia skaudžias klaidas?
Policijos atstovai ne kartą yra išplatinę pranešimus, kuriuose minima, kad į finansinių sukčių pinkles pakliūvą verslo atstovai.
Pašnekovė svarsto, kad, net jei asmuo yra finansiškai raštingas, nuo piktavalių apsisaugoti gali būti sudėtinga, mat nusikalstamo pasaulio atstovų tikslas yra žaisti su gyventojų emocijomis.
Kitaip tariant, lemiama klaida dažniausiai padaroma ne dėl žinių stokos, bet pačios situacijos, kurioje žmogus užklumpamas – ar tuo metu žmogus yra pavargęs, ar jaučia stresą, nerimą dėl artimųjų gerovės ir pan.
„Veikiausiai, finansinis, internetinis sukčiavimas labiausiai susijęs su mumis pačiais arba mūsų emocine būkle tuo metu, kai į mus taikomasi negu su žinių turėjimu.
Žinių turėjimas iš principo yra vertybė, tačiau šiuo atveju svarbiau yra tai, kokioje būsenoje mes esame toje situacijoje, kai į mus taikomasi“, – aiškino specialistė.
Negana to, sukčiai pasinaudoja ne tik gyventojų patiklumu, emociniu silpnumu, bet pastelkia ir kitas gudrybes. Pavyzdžiui, fiktyviai naudoja žinomų žmonių veidus, vardus, pavardes.
Štai, pasitelkus dirbtinį intelektą, kuriami įtikinami vaizdo įrašai, naudojami žurnalistų ar kitų visuomenėje gerai žinomų žmonių veidai, balsai, pasisavinamas vardas, pavardė.
„Pavyzdžiui, tai gali būti žinomas žurnalistas. Ir žurnalistai, tiesą sakant, yra naudojami tie, kurie yra labiau susiję su žiniomis, su žinių laidomis, naujienomis“, – vardijo pašnekovė.
L. Venclauskienės vertinimu, tokiu būdu piktavaliai siekia siekia sukurti patikimumo įspūdį ir galiausiai apgauti gyventojus.
Be to, sukčiai vis dažniau pasirenka aukas ir pritaiko joms atskirus metodus, kad pasiektų savus tikslus, pakenktų asmenims.
„Judama link dar smarkesnės individualizacijos. Šiais laikais tiek dezinformacija, tiek finansinis sukčiavimas pritaikomas konkrečiam asmeniui“, – pridūrė ji.
Analitikės vertinimu, šiam tikslui pasiekti dažnu atveju pasitelkiami duomenys, kurie per kelis dešimtmečius galėjo pakliūti į piktavalių rankas.
RRT: pirmąjį ketvirtį užblokuota 13,8 mln. apgaulingų skambučių
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) jau anksčiau skelbė, kad per šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos ryšio operatoriai užblokavo daugiau kaip 13,8 mln. skambučių iš užsienio su suklastotais numeriais – daugiau nei per visus 2025 metus (13,1 mln.).
RRT pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, blokuotų apgaulingų trumpųjų žinučių (SMS) skaičius išaugo beveik 30 proc. iki 2,12 mln.
„Ryšio tinklai šiandien yra ne tik komunikacijos, bet ir skaitmeninio saugumo infrastruktūra. Operatoriai jau realiuoju laiku blokuoja milijonus suklastotų skambučių ir žinučių, tačiau sukčiai greitai keičia taktiką. Todėl vien techninių priemonių nepakanka – su klientais SMS bendraujančios įmonės turi imtis priemonių apsaugoti savo siuntėjo vardą, o vartotojai – kritiškai vertinti kiekvieną įtartiną žinutę“, – tąkart sakė RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
Teigiama, kad operatoriams aktyviai taikant apgaulingų skambučių filtravimą, sukčiai keičia taktiką ir atakuoja Lietuvos gyventojus SMS, taip pat – ir per susirašinėjimo programėles, tokias kaip „Viber“, „WhatsApp“ ir kitas.
RRT teigimu, per pastarąsias kelias dienas net kelis kartus išaugo sukčiavimas SMS, kuriose pateikiamos nuorodos į įvairius suklastotus interneto puslapius, taip siekiant iš vartotojų perimti tam tikrų paskyrų ar bankinių prisijungimų duomenis.
Skelbiama, kad dažniausiai SMS gaunamos ne lietuviškais numeriais – dominuoja užsienio kodai +44, +63, +91, +212 ir kiti.
Žinutėse raginama susimokėti baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, netinkamą automobilio parkavimą, atnaujinti ar pratęsti elektroninio parašo, „Smart ID“, telefoninio ryšio paslaugas. Taip pat, RRT teigimu, dažnai grasinama antstoliais už laiku nesumokėtas baudas.
„Augantis blokuotų SMS kiekis rodo, kad vien techninių filtravimo priemonių nepakanka pilnai eliminuoti apsimestines žinutes. Dažnai žinutės yra siunčiamos internetiniais duomenų kanalais, kuriuose ryšio operatoriai neturi galimybių taikyti filtravimo priemonių“, – pažymi RRT.
Tarnyba primena ir kviečia įmones bei organizacijas, kurios bendrauja su klientais SMS, pasinaudoti galimybe apsaugoti savo įmonės ar organizacijos pavadinimą, kad jis nebūtų naudojamas sukčiavimo žinutėse.
Dėl SMS identifikacinių požymių suderinimo įmonės turėtų kreiptis tiesiogiai į mobiliojo ryšio operatorius.
Skaičiuojama, kad nuo 2023 metų liepos mobiliojo ryšio operatoriai privalo sudaryti galimybę vardinių SMS siuntėjams suderinti tokių žinučių identifikacinius požymius. Tokiu būdu žinutė, neatitikusi suderintų identifikacinių požymių, būtų blokuojama ir nepasiektų vartotojo.
RRT duomenimis, iki šių metų kovo pabaigos su telekomunikacijų bendrove „Telia Lietuva” SMS siuntimo identifikacinius požymius buvo susiderinusios tik 11 įmonių, su „TELE2„ – 8 įmonės, o su „Bitė Lietuva“ – 6 įmonės.
Per 2026 metų pirmąjį ketvirtį operatoriai, turintys pareigą taikyti apsimestinių trumpųjų žinučių blokavimo priemones, užblokavo per 30,46 tūkst. identifikacinių požymių neatitikusias SMS.
Visą „Žurnalisto darbas iš arti“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
