Lietuvos kariuomenės atstovė Auksė Ūsienė laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ paaiškino, kad priešiška informacinė veikla dažniausiai remiasi ne racionaliais argumentais, bet žmogaus baimėmis, nusivylimu ir nepasitenkinimu.
Būtent šios emocijos tampa palankia terpe propagandai, kuria siekiama ne informuoti, o paveikti visuomenės nuostatas ir elgesį, sukelti sumaištį valstybėje.
„Dezinformacija yra gaji dėl to, nes ji dažniausiai veikia žmonių emocijas. Kuomet kalbame apie priešišką informacinę veiklą, mes dažniausiai nekalbame apie geras emocijas, kažkokius teigiamus jausmus.
Tai dažniausiai būna apeliuojama į žmonių tam tikrą nepasitenkinimą, nusivylimą, baimės kurstymą. Būtent baimės kurstymas yra viena iš propagandos technikų“, – kalbėjo specialistė.
Pasak pašnekovės, nuolat skleidžiamos žinutės apie tariamai neišvengiamas grėsmes ar artėjančią katastrofą veikia pamatinį žmogaus saugumo poreikį, t.y. asmenys baiminasi prarasti savo gyvybę ar netekti artimųjų.
Kai šios emocijos sustiprėja, pasak A. Ūsienės, kritinis mąstymas silpnėja, tad žmogus tampa kur kas imlesnis manipuliacijoms.
Pasitelkiama ir „minkštoji galia“
A. Ūsienė atkreipia dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai propagandiniai naratyviai ne visada grindžiami vien neigiamomis emocijomis.
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad dalis naratyvų pasitelkia ir vadinamąją „minkštąją galią“ – kultūrą, sportą ar nostalgiją.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – idealizuojamas sovietmetis, kuriamas įspūdis, kad „prie ruso buvo geriau“, kad tuo metu esą klestėjo kultūra, menas ir sportas. Tad tokiais pasakojimais, pasak specialistės, siekiama formuoti palankesnį požiūrį į Rusiją ir menkinti dabartinę Lietuvos valstybę.
„Net ir šiais laikais – kodėl draudžiama kokiems nors Rusijos sportininkams demonstruoti tam tikrus simbolius? Nes nemaža dalis jų tarnavo armijai ar yra su ja susiję. Tokie asmenys – tarsi režimo įrankiai, naudojantys tam tikrą simboliką“, – dėmesį atkreipė pašnekovė.
Kitaip tariant, rusų sportininkai tokią simboliką pasitelkia neatsitiktinai, mat tai leidžia jiems skleisti agresyvaus režimo naratyvus.
Negana to, pasak A. Ūsienės, priešiškai nusiteikusių asmenų naudojamas dezinformacijos srautas nėra atsiejamas ir nuo bandymo sukurtį įspūdį, kad Lietuvoje esą viskas blogai.
„Tie „saldesni“ dalykai ateina labiau per sportą, kultūrą, per tokį nostalgijos kurstymą. Taip pat bandoma parodyti, kad čia [Lietuvoje viskas] negerai, kad esą mes esame žlugusi valstybė, kad neva NATO blogis ir visi“, – apie dezinformacijos formas kalbėjo kariuomenės atstovė.
Pasak jos, tokiu tikslu yra siekiama mažinti visuomenės pasitikėjimą savo valstybe ir demokratinėmis institucijomis.
Kariuomenės vadas: agresyvėjančia retorika prieš Baltijos šalis Rusija siekia didinti nepasitikėjimą
Agresyvėjanti Rusijos retorika ir dažnėjančios provokacijos turi tikslą sumenkinti gyventojų pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, kiek anksčiau yra sakęs Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
„Pastarųjų savaičių retorika iš Rusijos pusės, nukreipta prieš tris Baltijos šalis ir Lenkiją, ji turbūt turi kažkokį tikslą, nes kol kas tai tik žodžiai“, – „Žinių radijui“ yra sakęs R. Vaikšnoras.
Jis pažymėjo, kad šalia agresyvėjančios Rusijos retorikos sekė ir oro erdvės pažeidimai Baltijos šalyse.
„Mes jau ne pirmus metus gyvename tokioje artimoje kaimynystėje su Rusija, kuri visą laiką stengiasi vienokia ar kitokia forma palaužti ir ne vien tiktai Lietuvą, bet ir Latviją, Estiją. Ta dezinformacijos kampanija, kuri šiandien vyksta, ji nukreipta sumenkinti tikėjimą tiek valdžios institucijomis, tiek kariuomene, tiek apskritai turbūt žmonių pasitikėjimą pakirsti valstybe, kas, beje, vyko visą laiką dar nuo 2014 metų Krymo aneksijos ir Donbaso užėmimo Ukrainoje“, – teigė kariuomenės vadas.
„Rusija niekada nesnaudė, nemiegojo, ir, nors mums galbūt atrodė, kad kažkuriame momente bandė demokratijos keliu eiti, tačiau jų tikslas yra skaldyti ir valdyti. Valdyti kol kas jie negali, bet gali skaldyti visuomenę ir mažinti pasitikėjimą“, – pridūrė jis.
Raimundo Vaikšnoro teigimu, agresyvėjanti Kremliaus retorika Baltijos šalių ir Lenkijos atžvilgiu gali būti susijusi su padėtimi fronte Ukrainoje.
„Jie praradinėja iniciatyvą, ukrainiečiai pakankamai neblogai išspardo užpakalius, atsiprašau už tokį išsireiškimą, ir matosi, kad Putinas desperacijoje. Mes kol kas galbūt nežinome, ką jis yra sugalvojęs, bet galbūt kažką rezga ir va tie tokie signalai kol kas netiesioginiai verčia mus būti budresniems“, – sakė jis.
Kaip rašė naujienų agentūra BNS, Vidaus reikalų ministerija praėjusią savaitę pranešė, kad rengiantis galimoms Rusijos provokacijoms, stiprinama strateginių objektų apsauga – išplėsta kritinės infrastruktūros atsparumui užtikrinti skirtų priemonių apimtis.
Sustiprintą šių objektų fizinę apsaugą užtikrins Viešojo saugumo tarnyba, o prireikus – pagalbą teiks Lietuvos kariuomenė. Ministerija nenurodo, kokių konkrečių papildomų saugumo priemonių ketinama imtis.
Anot VRM, pastaruoju metu Rusija skleidžia nepagrįstus teiginius, esą Baltijos valstybės leidžia naudotis savo oro erdve ar teritorija kitų valstybių veiksmams prieš Rusiją.
„Turime būti pasiruošę, ir strateginiai objektai, ypač energetikos, yra viena iš tokių pažeidžiamų (vietų – BNS). Jeigu išvestų iš rikiuotės arba būtų pažeisti, turbūt didžiausią įtaką padarytų visuomenei, kurioje automatiškai, žinote, demokratijoje žmonės sukyla, tada nepasitenkinimas, turiu omenyje jokiu būdu ne demonstracijas, bet apie nepasitenkinimą, kuriam mums reikia būti pasiruošusiems“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.
Anot jo, po VRM kreipimosi kariuomenė skyrė pajėgumus tam tikrų strateginių objektų apsaugai.
„Kol Viešojo saugumo tarnyba, kaip sakant, sustiprins savo gebėjimą, nes jiems irgi iš personalo reikia papildomai turbūt kažko sugeneruoti. Tai mūsų viena iš pareigų pagal įstatymus – padėti, kai yra prašoma“, – teigė R. Vaikšnoras.
Visą „Žurnalisto darbas iš arti“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
