Analitikai pastebi, kad socialiniuose tinkluose vis dažniau veikia netikros paskyros, kurios ne tik platina melagingą informaciją, bet ir siekia savų tikslų, pavyzdžiui, formuoti tam tikrą visuomenės nuomonę arba siekiant nukreipti dėmesį nuo svarbių temų.
Dėl šios priežasties soc. tinklų vartotojams, gyventojams gali susidaryti klaidingas įspūdis apie visuomenėje vyraujančias nuotaikas ar svarbiausias problemas.
Tad technologinė pažanga, susijusi su dirbtinio intelekto plėtra turi dvi skirtingas puses – tamsiąją ir šviesiąją.
Nors daugelį darbų dirbtinio intelekto technologija leidžia atlikti efektyviau, vadinamosioms „botų fermoms“ tai taip pat leidžia veikti sėkmingiau, imituoti žmogaus elgesį.
Laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ analizės centro „Debunk.org“ vyriausioji analitikė Laima Venclauskienė sakė, kad dėl to kyla rizika, jog atpažinti faktais pagrįstą informaciją gyventojams gali būti taip pat sudėtingiau.
Auksinio pusvalandžio taisyklė
L. Venclauskienė pabrėžia, kad anksčiau soc. tinkluose veikiančius botus buvo lengviau atskirti dėl, pavyzdžiui, netaisyklingai parašytų žinučių, komentarų, tačiau šiandien jie geba kurti taisyklingus, sklandžius tekstus, laikytis žmogui būdingo aktyvumo ritmo.
„Netikros paskyros arba užgrobtos paskyros – jos akivaizdžiai yra ir daro įtaką mūsų tam, ką galime galbūt pavadinti diskusija, bet tai nebūtinai yra tikroji diskusija.
Netikros paskyros ir botai tam ir egzistuoja, kad išpūstų tam tikrų temų matomumą ir mums atrodytų, kad ji yra svarbi, nors tai gali būti dešimto ar dvidešimto svarbumo ir mums derėtų pasirūpinti kitais klausimais.
Negana to, botai dabar tapo žmogiškesni. Jei prieš metus ar du galėjome stebėti, kaip botai, skirtingai negu žmonės, nemiega, t.y. žinutės rašomos į kairę ir į dešinę visą parą, o tekstai būna keisti, su šūksniais „puiku“, „gerai“, „viso gero“, tai dabar situacija kitokia.
Dabar, tiesą sakant, pamačius gražų, lietuvišką tekstą, tai gali kelti daugiau įtarimų. Vis tiek būna atvejų, kai žmonės rašydami nepadeda kablelio, nosinę ne ten uždeda, kam nepasitaiko. Tačiau botų tekstuose to nėra.
Be to, botai, pasak L. Venclauskienės, taip pat gali koordinuotai veikti pirmosiomis turinio paskelbimo minutėmis, t.y. komentuoti, spausti patiktukus ir tokiu būdu dirbtinai didinti įrašo populiarumą.
Dėl to soc. tinklų algoritmai tokį įrašą gali pradėti rodyti platesnei auditorijai.
„Akivaizdu, kad botai žmogiškėja, negana to, jie tobuliau už mus gali rašyti. Taip pat juos galima aktyvuoti taip, kad įsijungtų taip vadinama pirmojo auksinio pusavalandžio taisyklė – jie subėga, komentuoja po įrašais, atlieka tam tikras interakcijas ir tokiu būdu platforma supranta, kad čia neva geras turinys.
Ir botai gali įsipiršti mums į draugus, dezinformacija tampa vis labiau individualizuota. Į mus taikomasi kaip į atskirus individus ir į tam tikrų labai konkrečių grupių dalyvius.
Pajungiami botų būriai
Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad, uždraudus rusiškus televizijos kanalus, socialiniai tinklai tapo pagrindiniu propagandos keliu Lietuvoje, o dezinformacija juose veikia kaip koordinuotas mechanizmas.
Šią situaciją atskleidė Lietuvos radijo ir televizijos (LRTK) užsakymu atliktas duomenų analitikos bendrovės „Repsense“ tyrimas.
Tyrimo rezultatai rodo, kad melas socialinių tinklų platformose platinamas kompleksiškai, vienu metu per skirtingus kanalus. Tuo metu LRTK pirmininkas Mantas Martišius pabrėžia, kad šiandien svarbu analizuoti ne tik tai, kas rašoma melagingose žinutėse, bet ir kaip jomis manipuliuojama, rašė naujienų agentūra ELTA.
Tyrimas rodo, kad, skleidžiant dezinformaciją, skirtingos socialinių tinklų platformos atlieka specializuotus vaidmenis. Pasak „Repsense“ vadovo Mykolo Katkaus, vieni kanalai yra skirti testavimui, o kiti – propagandos įtvirtinimui.
„Telegram“ yra tinklas, kuriuo Lietuvoje naudojasi labai mažai žmonių, bet tai yra pagrindinis rusų propagandos būdas. Šiame kanale testuojamos žinutės, pajungiamas valstybinis propagandos aparatas ir tai tampa keliu įeiti į Europą. Tai pirminis šaltinis, kuriame suformuluojamos idėjos“, – teigia „Repsense“ vadovas.
Jis priduria, kad vėliau atrinkta informacija jau keliauja į kitus socialinius tinklus, o juose turinys yra pritaikomas pagal vartotojų poreikius.
„Dažniausiai ta informacija skleidžiama negatyvi, apie Lietuvos sistemą, valdžią, nesvarbu, kokia ji bebūtų, NATO – na, tokie propagandistų taikiniai. Ta informacija po truputį keliauja per kitus tinklus, dažniausiai „TikTok“ ir „Facebook“, – sako M. Katkus.
Jam antrina ir M. Martišius, pabrėždamas, kad LRTK turimi įrankiai taip pat dažnai fiksuoja tą pačią tendenciją, jog melagingos naujienos iš pradžių pasklinda Rusijos ar Baltarusijos socialiniuose tinkluose, o vėliau yra adaptuojamas ir perkeliamos į lietuviškus kanalus.
M. Katkus pabrėžia, jog vien tik paleisti melagingą naujieną į viešumą neužtenka. Jo teigimu, norint, kad dezinformacija pasiektų savo tikslą ir darytų įtaką žmonėms, ji socialiniuose tinkluose turi sulaukti pakankamai dėmesio ir auditorijos įsitraukimo.
„Yra paskyrų, kurios visiškai netikros, ir yra žmonių, kurie turi susikūrę po 10-15 netikrų paskyrų ir jose dalinasi informacija. Turinys talpinamas į įvairias grupes, kurios kartais realios, kartais užgrobtos arba nupirktos. Tačiau svarbiausia, kad „Facebook“ tinklas yra ta vieta, kur stengiamasi aktyvuoti pačius vartotojus“, – teigia M. Katkus.
„Dezinformacijos platinimui stengiamasi ieškoti lengvų aukų, kurioms jau dabar nepatinka Lietuvos valstybė arba kurios yra linkusios viskuo pasipiktinti. Taip pat šiame kanale jau ieškoma ir žinomų žmonių, kurie galimai užkibtų ant platinamos informacijos. Patiktukams ir pasidalinimams generuoti, nors įrodymų tam ir neturiu, bet galima nuspėti, kad būna pasitelkiami botai“, – tęsia jis.
M. Martišius, kalbėdamas apie informacijos patikrą, pažymi, kad šiandien visiškai apsisaugoti nuo dezinformacijos bei propagandos gali ir nepavykti. Anksčiau galiojęs patarimas – tikrinti informaciją keliuose šaltiniuose – šiais laikais jau nebėra toks efektyvus, nes skirtingi kanalai dažnai koordinuotai kartoja tą patį melą.
„Klysti žmogiška. Šiais laikais nebėra garantijos, kad su turiniu nebūsite apgauti nors ir analizuosite skirtingus šaltinius, užduosite sau kritiškus klausimus“, – sako jis.
LRTK pirmininkas taip pat pastebi, kad Lietuvoje yra daug pilietiškų vartotojų, kurie nedelsdami įtartiną informaciją apskundžia socialiniuose tinkluose, tačiau didelė dalis turinio vis tiek išplinta tolyn. Jis pažymi, jog stebėdami skirtingus kanalus ir matydami įtartiną atsikartojantį turinį, žmonės visų pirma turėtų sau užduoti tris klausimus.
„Pirma, jeigu informacija jums nauja ir kelia stiprias neigiamas emocijas – pyktį, nusivylimą, neapykantą – vertėtų savęs paklausti, ar tai, ką skaitau, gali būti tiesa? Antrasis klausimas turėtų būti apie informacijos šaltinį: ar tai patikimas asmuo, kokia jo reputacija, kuo jis dar dalinasi? Įprastai dezinformacijos platintojai nepasižymi gera reputacija, neturi patikimumo visuomenėje. Taip pat vertėtų paklausti savęs, ar tai, ką skaitau, nėra būtent tai, ką aš noriu girdėti, o ne objektyvus turinys“, – pataria M. Martišius.
Jis teigia, kad žmonės, susidūrę su dezinformacija, dažnai pamiršta klausimų eiliškumą. Pasak M. Martišiaus, pastebėjęs, kad turinys atitinka jo paties požiūrį, vartotojas linkęs nebekelti klausimų dėl žinių tikrumo ar jų kilmės. Šis reiškinys, jo teigimu, tampa pagrindiniu veiksniu, leidžiančiu sėkmingai plisti melagingiems naratyvams.
Visą „Žurnalisto darbas iš arti“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
