dezinformacija

Sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas keičia informacinę erdvę – kartu su naujomis galimybėmis atsiranda ir naujų iššūkių. Vienas jų – vis sunkiau atpažįstamos netikros paskyros, kurios gali būti naudojamos ne tik melagingai informacijai skleisti, bet ir formuoti visuomenės nuomonę. Analizės centro „Debunk.org“ vyriausioji analitikė Laima Venclauskienė teigė, kad socialiniuose tinkluose veikiantys botai tapo gerokai pažangesni.

Skirtingų geopolitinių įvykių kontekste žiniasklaidos vaidmuo tampa kaip niekad svarbus siekiant pateikti objektyvią, nešališką ir faktais pagrįstą informaciją. Vis dėlto priešiškai nusiteikę veikėjai siekia sumenkinti žiniasklaidos ir valstybės institucijų patikimumą, skleidžia dezinformaciją.  Lietuvos kariuomenės atstovė Auksė Ūsienė laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ paaiškino, kad priešiška informacinė veikla dažniausiai remiasi ne racionaliais argumentais, o žmogaus baimėmis.

Platformoje „TikTok“ paskelbta melaginga naujiena, neva greitosios pagalbos darbuotojai grobia vaikus, viename Transilvanijos kaime tapo išpuolio prieš skubios pagalbos tarnybos darbuotojus priežastimi, pirmadienį pranešė Rumunijos žiniasklaida. Pranešime teigiama, kad greitosios pagalbos medikai Transilvanijos Reča-Kristuro kaime paėmė ligonį, kad nuvežtų jį į ligoninę Kluž-Napokoje.

Geopolitinė įtampa, augantis soc. tinklų vaidmuo ir sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas. Informacinę erdvę tai keičia greičiau nei bet kada anksčiau, tačiau kyla ir papildomų iššūkių.

Estijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad ketvirtadienį išsikvietė Rusijos Federacijos laikinąjį reikalų patikėtinį, jog įteiktų notą dėl nuolatinės dezinformacijos kampanijos, nukreiptos prieš Estiją ir kitas Baltijos šalis. Ministerija notoje pareiškė, kad Estija griežtai smerkia Rusijos nuolatinę dezinformacijos kampaniją prieš Estiją ir kitas Baltijos valstybes ir reikalauja, jog Rusijos valdžios institucijos nedelsdamos nutrauktų melo skleidimą, viešus grasinimus ir provokacijas.

Nauji Lietuvos reputacijos indekso tyrimo duomenys atskleidžia neigiamą tendenciją. Bendrasis ugdymas visuomenės ir lyderių akyse vis dar vertinamas itin prastai. Nors nuo vaikų švietimo priklauso valstybės ekonomikos augimas, socialinė lygybė ir atsparumas dezinformacijai, vos 10 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad šio sektoriaus reputacija šalyje yra gera, rašoma pranešime žiniasklaidai. Taip manančių politikų buvo šiek tiek daugiau – 12 proc., bet verslo lyderių – vos 4 proc.

Seimas imasi svarstyti įstatymų pataisas, siūlančias kriminalizuoti karo propagandą, dezinformaciją bei užkardyti „SIM spiečių“ naudojimą, šiomis veiklomis užsiimančius asmenis baudžiant pinigine bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Po pateikimo už konservatorės Daivos Ulbinaitės inicijuotą įstatymo pataisų paketą antradienį balsavo 75, prieš – 7, susilaikė 13 parlamentarų.

Siekiant stiprinti Lietuvos kariuomenės pajėgumus ir didinti kovos su dezinformacija efektyvumą, stebėsenai ir analizei planuojama pasitelkti dirbtinio intelekto (DI) įrankius. Šiuo tikslu kariuomenei planuojama papildomai skirti 80 tūkst. eurų, nurodo Krašto apsaugos ministerija (KAM).  „Siekiant nuosekliai stiprinti Lietuvos kariuomenės pajėgumus ir efektyvumą kovoje su dezinformacija, stebėsenai ir analitikai numatoma pasitelkti DI įrankius. Lėšų poreikis siekia iki 80 tūkst.

Nors visuomenės gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis auga, o informacijos prieiga telefonu užtikrinima beveik visiems šalies gyventojams, dalis žmonių stokoja kritinio informacijos vertinimo bei pilietinio iniciatyvumo, rodo naujausias Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio nustatymo tyrimas.  Kultūros ministerijos užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad net ir suprasdami kritinio mąstymo svarbą, daugiau nei pusė (56 proc.

Dažnai jaunimui socialiniai tinklai yra ne tik pramoga, bet ir pagrindinis informacijos šaltinis, tačiau pastebima, kad juose daugėja dezinformacijos. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos tyrimas atskleidė, kad tradicinėje žiniasklaidoje dezinformacijos vartotojai neieško, tačiau jos vis daugiau aptinkama socialiniuose tinkluose. Apie tai laidoje kalbėjo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Mantas Martišius.

Dirbtinio intelekto proveržis kelia vis daugiau klausimų – vieni baiminasi dėl darbo vietų, kiti įspėja apie augančią sukčiavimo ir dezinformacijos grėsmę, o dalis ekspertų jau kalba ir apie galimą dirbtinio intelekto burbulą.

Baltarusija didina informacinį spaudimą prieš Lietuvą, o Kremliaus propagandos mašinos pagrindinis taikinys – Baltijos jūra ir NATO aljanso saugumas: tokias išvadas skelbia Lietuvos kariuomenė, išanalizavusi priešišką informacinę aplinką. Pasak kariuomenės atstovų, Kremlius naudojasi hibridinėmis atakomis ir platina melagienas apie susilpnėjusį Europos saugumą, o NATO valstybes kaltina provokacijomis.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kremliui palankioje žiniasklaidoje 2025 metais išaugo informacinių išpuolių prieš Lietuvos partizanų vadus srautas. Dažniau buvo skelbti kaltinimai nacizmu, Holokausto nusikaltimais ir kolaboravimu, atskleidė dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ tyrimas.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis antradienį paragino Seimą imtis „papildomų sankcijų“ už sumaištį keliančią dezinformaciją. Taip jis reagavo į pastarųjų dienų grasinimus sprogdinimais Lietuvos mokykloms, teismams ir kitoms institucijoms. Prezidentūra: tai psichologinio poveikio priemonė Pareigūnas pavadino juos psichologinio poveikio priemone.

Nors manipuliuoti žmonių emocijomis ir jautriomis temomis lengva, Kapčiamiesčio bendruomenė iš esmės nėra pasidavusi dezinformacijai dėl planų Lazdijų rajone steigti poligoną, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.  „Labai lengva manipuliuoti žmonių emocijomis ir ypač jautriomis temomis, kai kalbame apie sodybų išpirkimą, sklypų išpirkimą.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos kariuomenės analitikai toliau stebėjo aktyvų priešišką Baltarusijos informacinį veikimą prieš Lietuvą. Baltarusijos režimo vykdoma komunikacinė kampanija siekia įtikinti tiek vidinę, tiek tarptautinę auditoriją neva nepagrįstu Lietuvos priešiškumu Baltarusijos atžvilgiu ir sąmoningai vykdomomis provokacijomis. Tuo tarpu Rusijos propaganda siekė manipuliuoti informacija apie derybas dėl taikos Ukrainoje ir įtikinti NATO agresyvumu.

Socialinėje erdvėje vis dažniau pastebimos fiktyvios paskyros, kurių tikslas yra paveikti nuomonę. Dėl šio reiškinio didėja pavojus manipuliuoti viešąja nuomone ir skleisti dezinformaciją. Kaip neapsigauti? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, analizės centro Debunk.org vyriausioji analitikė Laima Venclauskienė. Botai, botų fermos – daug viešojoje erdvėje dabar apie tai kalbama.

Naujausias tyrimas rodo, kad beveik 9 iš 10 lietuvių netikrina informacijos internete ir gali tapti Rusijos skleidžiamo melo įrankiu, o propaganda šiandien tampa vis labiau rafinuota ir paremta dirbtinio intelekto įrankiais.

Fiktyvios paskyros, dar vadinamos botais, tampa įrankiu socialiniuose tinkluose, leidžiančiu skleisti dezinformaciją ir organizuoti hibridines atakas – tačiau ar tikrai visada atpažįstame, kada su jomis susiduriame? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Dezinformacijos ir misinformacijos analizės centro vadovas Viktoras Daukšas ir Lietuvos kariuomenės atstovas viršila Tomas Čeponis.

Kaip išlaikyti ramybę, kai pasaulis aplinkui atrodo nestabilus? Hibridinės atakos ir klaidinanti informacija socialiniuose tinkluose gali sukelti didelį nerimą.

 Informacinės gynybos įstatymų paketą pirmadienį registravusi konservatorė Daiva Ulbinaitė siūlo kriminalizuoti dezinformaciją. Pakeitimai numato dezinformacijos apibrėžimą, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už jos skleidimą, galimybę institucijoms reaguoti greičiau.

Naujausias tyrimas atskleidžia, kad net 9 iš 10 lietuvių tiki bent vienu Kremliaus skleidžiamu melagingu naratyvu. Daugiausiai lietuviai užkimba ant propagandinių žinučių apie smunkančią Lietuvos ekonomiką, Rusijos karo galybę, gebėjimą kariauti be perstojo ir tikinimą, kad Baltijos šalis ji galėtų užimti per kelias dienas. Propagandą tiriantys ekspertai bei kariuomenė ragina manipuliacijoms nepasiduoti, mat toks yra jų tikslas – kurti chaoso ir baimės atmosferą.

Policija šiaurės Lenkijoje suėmė Vladimiro Putino šalininką, kuriam pareikšti kaltinimai įvykdžius šešias nusikalstamas veiklas, įskaitant grasinimus internete ir ginklų su ašmenimis demonstravimą, pranešė lenkų portalas „TVP World“. Internete Nazar pseudonimu žinomas antiukrainietiškų pažiūrų Pawelas N. buvo sulaikytas penktadienio vakarą Gdynėje, policijai sustabdžius jo automobilį dėl įtarimų, kad vairuojama apsvaigus.

Rusijos propagandos žinutės apie Lietuvą tampa vis labiau destruktyvios. Didėjantis dėmesys skiriamas šalies įvaizdžiui ir pastangoms kurstyti abejonės dėl NATO pagalbos. Kodėl Lietuva tampa tokia dažna šių žinučių taikiniu ir kaip tai veikia mūsų saugumą? Apie tai diskutavo Pilietinio atsparumo iniciatyvos dezinformacijos ir atvirų šaltinių analitikė Urtė Andriukaitytė ir Komunikacinių įtakų ir propagandos centro vadovas, doc.dr. Viktor Denisenko.

Šiuolaikiniame pasaulyje informacijos srautai keičiasi akimirksniu – netikros naujienos, dezinformacija ir socialinių tinklų įtampa nuolat veikia mūsų psichiką. Daugeliui žmonių kyla klausimas, kaip išlaikyti vidinę ramybę ir saugumą, kai kasdien mus pasiekia baimę kurstančios žinutės.

Tvyrantis geopolitinis neapibrėžtumas dalyje valstybių atveria fronto linijas ne tik mūšio lauke, bet ir informacinėje erdvėje. Kur tiesa, o kur – gudriai užmaskuota dezinformacija? Toks iššūkis kyla šiandienos visuomenei. Juolab kad melagienų skleidėjai jas dažnai maskuoja po tikrais faktais. Kovodami su šia problema, specialistai ieško įvairių būdų, kaip pažadinti žmonių kritinį mąstymą.

Kremliaus propaganda pasitelkia kiekvieną politinį sukrėtimą, kad pavaizduotų Lietuvą silpną, susiskaldžiusią ir be sąjungininkų paramos. Tokios žinutės siekia pakirsti pasitikėjimą NATO ir Europos Sąjunga – bet ar mūsų visuomenė pakankamai atspari, kad joms nepasiduotų? Apie tai diskutuoja Pilietinio atsparumo iniciatyvos dezinformacijos ir atvirų šaltinių analitikė Urtė Andriukaitytė ir Komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centro vadovas, doc.dr.

Socialiniuose tinkluose vis dažniau pasitelkiamos koordinuotos informacinės atakos, siekiančios supriešinti visuomenę ir mažinti pasitikėjimą valstybės institucijomis. Ekspertai įspėja, kad tokios kampanijos gali būti aktyvuojamos pasinaudojant jautriomis temomis ir visuomenės emocijomis.

Lenkija fiksuoja naują Kremliaus dezinformacijos bangą – šį kartą platinami pranešimai apie esą Ukrainos rengiamą puolimą. Varšuva įspėja, kad tai dar viena Rusijos informacinė operacija, siekianti susilpninti paramą Ukrainai iš Lenkijos ir NATO šalių. Apie tai pranešė Lenkijos vidaus reikalų ministerija, kuri teigia, jog šią dezinformaciją platina Rusijos pusė. „Šios informacijos sklaidos analizė rodo, kad tai suplanuota informacinė operacija.

Kur tiesa, o kur gudriai užmaskuota dezinformacija – toks iššūkis kyla šiandienos visuomenei. Juolab kad melagienų skleidėjai jas dažnai maskuoja po tikrais faktais. Tad specialistai ieško įvairių būdų, kaip pažadinti žmonių kritinį mąstymą. Apie dezinformaciją diskusijos vyksta ne vien auditorijose, bet ir kuo arčiau žmonių – pavyzdžiui, traukiniuose. Žaibišką dezinformacijos sklaidą šiais laikais, ypač socialiniuose tinkluose, išties galima palyginti su greituoju traukiniu.

„Zapad“ pratybų metu ekspertai ragina išsitrinti „TikTok“ programėlę, kadangi ji kelia pavojų, pateikdama politinį turinį, kuris formuoja specifinę nuomonę. Politologas patikina, kad ši programėlė gali tapti galingu propagandos įrankiu, keliančiu grėsmes kritiniam mąstymui, demokratijai ir informacijos kokybei. Prasidėjus Baltarusijos ir Rusijos bendroms pratyboms, šalia Lietuvos sienos, iš anksto yra pasiruošiama įvairioms grėsmėms atremti.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) praneša pašalinusi 3 „TikTok“ paskyras, kuriose buvo įžeidinėjami ir žeminami Lietuvos šaulių sąjungos nariai, neigta Rusijos karinė agresija bei linkėta mirtis Jonui Ohmanui.  Apie tai LRTK pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. „Lietuvos radijo ir televizijos komisija sustabdė žalingos ir smurtą kurstančios informacijos sklaidą „TikTok“ platformoje Socialiniame tinkle „TikTok“ buvo platinami šokiruojantys vaizdai.

Gėlės profilio nuotraukoje, „Audi“ fone ir nulis tikros veiklos – kaip atrodo šiuolaikinis dezinformacijos skleidėjas? Netikros paskyros masiškai veikia komentarų skiltyse, darydamos įtaką mūsų nuomonei ir saugumo jausmui.

Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEPLP) užblokavo 10 interneto svetainių, kuriose buvo skleidžiama Rusijos propaganda, rugpjūčio 4 d. pranešė Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM. Latvija blokuoja svetaines su Rusijos propagandos turiniu nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Šiuo metu iš viso užblokuota 414 interneto svetainių. NEPLP stebi tokius išteklius, remdamasi gyventojų skundais, vyriausybės ataskaitomis bei savo pačios stebėjimais.

Pranešimai apie Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos lyderių narkotikų vartojimą kelionės į Ukrainą metu yra melas, kurį skleidžia „priešai“, pareiškė Prancūzijos prezidento kanceliarija, kurią cituoja „Telegram“ kanalas „The Moscow Times“. „Kai Europos vienybė tampa nepatogi, dezinformacija nueina taip toli, kad paprastą servetėlę pavaizduoja kaip narkotiką. Šias melagingas naujienas skleidžia Prancūzijos priešai tiek užsienyje, tiek pačioje šalyje.

Draugauti su Rusija, net jungtis prie jos, žiūrėti rusišką televiziją ir neremti Ukrainos ragina nemažai lietuviškų socialinio tinklo „TikTok“ profilių, kurių dalis yra rusiški botai. Ekspertai pastebi, kad tokios ir panašios rusiškos dezinformacijos, kurią skleidžia neaiškūs profiliai, socialiniuose tinkluose iš tikrųjų daugėja, o vienas pagrindinių tikslų – įpiršti žmonėms mintį, kad ginti Lietuvos valstybės agresijos atveju neverta.

Socialiniuose tinkluose platinamas suklastotas dokumentas apie šalies žvalgybos veiklą rengiant sukarintas baltarusių grupes yra prieš Lietuvą nukreiptos informacinės kampanijos dalis, praneša Valstybės saugumo departamentas (VSD). Kaip sekmadienį pranešė žvalgybos institucija, „Facebook“ socialiniame tinkle platinamas tariamas VSD dokumentas yra „grubi klastotė“ ir neturi nieko bendro su tikruoju VSD veikimu.

Pasaulio lyderiai teigė, kad 2025 m. aktualiausia ir akivaizdžiausia grėsmė yra ginkluotų konfliktų eskalavimas, tačiau, Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, ateinantį dešimtmetį didžiausią susirūpinimą kels klimato krizė, rašoma „The Guardian“. Prieš kitą savaitę vyksiantį kasmetinį Pasaulio ekonomikos forumo susitikimą daugiau kaip 900 verslo, politikos ir akademinės bendruomenės lyderių buvo paklausta apie didžiausią susirūpinimą keliančius pavojus.

Pirmadienio ankstų rytą Vilniuje nukrito krovininis lėktuvas, kurio metu žuvo pilotas, kiti įgulos nariai atsidūrė ligoninėje. Lėktuvas nukrito šalia gyvenamojo namo, kuris užsidegė, gaisras buvo dislokuotas, o žmonės evakuoti. Į šias siaubingas naujienas sureagavo Ingrida Šimonytė. I. Šimonytė savo feisbuko paskyroje komentavo, kad, esant šių dienų geopolitinėms aplinkybėms, į kiekvieną tokį incidentą yra žiūrima kitomis akimis, o pats tyrimas bus nagrinėjamas pagal ES reglamentą.

2024 m. uraganų sezonas buvo sudėtingas, skelbia portalas „Futurism“. Ekspertai jo sudėtingumą dažniausiai aiškina klimato kaita: paprasčiau tariant, šiltėjantys vandenynai sukelia galingesnes ir destruktyvesnes audras, ir apskritai chaotiškesnius orus. Tuo tarpu sąmokslo teorijų šalininkai nepagrįstai nusprendė, kad pražūtingas audrų sezonas yra tariamo vyriausybinių jėgų sąmokslo, kuriuo siekiama „kontroliuoti“ Žemės orus, rezultatas.

Rusijai šeštadienį planuojant atlikti kasmetinį Kaliningrado srities elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą, dalį Latvijos gyventojų pasiekė dezinformacinis pranešimas su perspėjimu ruoštis „elektros sistemos tiekimo nutrūkimui visoje šalyje neribotą laiką“. Lietuvoje tokių pranešimų kol kas neužfiksuota, tačiau neatmetama galimybė, jog jų gali būti, ketvirtadienį pranešė  Energetikos ministerija.

 Penktadienį Lietuvoje pirmą kartą organizuojamas dezinformacijos raštingumo egzaminas. Jį rengia Vyriausybės kanceliarija su dezinformacijos analizės centru „Debunk.org“. Iš anksto užsiregistravę 9–12 klasių moksleiviai su dezinformacijos analizės meistrais iš pradžių paskaitoje diskutuos apie dezinformaciją, dirbtinį intelektą ir socialinių tinklų algoritmus, o po paskaitos dalyvaus egzamine, pasitikrins savo įgytas žinias ir gaus prizų, pranešė Vyriausybė.

Pagrindinių Europos Sąjungos politinių koalicijų atstovai antradienį pasirašė pasižadėjimą neskleisti dezinformacijos ir klastočių per birželį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus.

Kariuomenės analitikai pernai fiksavo net pusketvirto tūkstančio propagandos ir dezinformacijos atvejų. Pradedant Vilniuje vykusiu NATO viršūnių susitikimu ir mūsų istorijos iškraipymu, baigiant informacinėmis atakomis vakaruose, kur rusai aiškina, kad kilus karui Lietuvos ginti neverta. Rusai bando skleisti ir žinutes, kad Lietuvos kariai bus siunčiami kariauti į Ukrainą.

Portalo tv3.lt redakciją pasiekė įtartinas vaizdo įrašas, kuriame litvinų atstovu prisistatantis anonimas vyras grasina Lietuvai ir kaltina šalies pareigūnus nužudžius vieną iš jo kolegų. Informacinio saugumo ekspertas Nerijus Maliukevičius teigia, kad šis vaizdo įrašas – tikriausias Rusijos ir Baltarusijos propagandos produktas.

Migracijos departamentas įspėja dėl užsieniečius vienijančiose socialinių tinklų grupėse platinamos dezinformacijos apie iš departamento gaunamus skambučius dėl jiems neva gresiančios deportacijos. Departamentas įspėja, kad šie skambučiai yra melagingi, o įstaigos darbuotojai neskambina Lietuvoje esantiems užsieniečiams ir telefonu nepraneša nei apie neva keliamas grėsmes, nei apie deportaciją.

Ukraina antradienį apkaltino Rusiją vykdant plataus masto dezinformacijos kampaniją, kuria siekiama pakirsti Vakarų sąjungininkų vienybę ir pasėti paniką tarp gyventojų. Pastaraisiais mėnesiais Kyjivui vis dažniau tenka nusivilti vėluojančiu ar stabdomu Vakarų pagalbos teikimu, ukrainiečių pareigūnams perspėjant, kad dėl šaudmenų trūkumo sausumoje prarandama pozicijų Rusijos invazinėms pajėgoms.

Po beveik dvejus metus trunkančios Rusijos dezinformacijos apie karą Ukrainoje kampanijos Maskva dabar daugiausia dėmesio skiria dezinformacijai apie Vakarų paramą Kyjivui, pirmadienį pranešė naujienų agentūra AFP. AFP faktų tikrintojai paneigė melagingą turinį, kuriuo siekiama paremti ar propaguoti teiginius, kad visuomenės Europoje ir Jungtinėse Valstijose jaučia vis didesnį nuovargį dėl karo Ukrainoje.

Antradienį Maskvos teismas už akių išdavė orderį suimti populiarųjį rusų rašytoją Borisą Akuniną, kuris kaltinamas neva skleidęs „dezinformaciją“ apie rusų kariuomenę. Kaltinimai 67 metų rašytojui buvo pareikšti praėjusių metų gruodį, kai jis, kalbėdamas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu apsimetančiais rusų pokštininkais, pareiškė paramą Kyjivui.