dezinformacija

„Twitter“ planuoja atsisakyti ES kovos su dezinformacija praktikos kodekso – savanoriško pakto, jungiančio pagrindines socialines platformas, ketvirtadienį pranešė šaltiniai Europoje. JAV milijardieriui Elonui Muskui (Ilonui Maskui) priklausanti socialinė platforma informavo Europos Komisiją apie savo ketinimą pasitraukti iš pakto, tačiau apie savo sprendimą dar oficialiai nepranešė Briuseliui, teigė šaltiniai.

Lietuvos kariuomenė įspėja apie internete platinamą dezinformaciją, kad tarptautinės karinės pratybos „Geležinis vilkas 2023-1“ skirtos ruošti karius ir medikus karui Ukrainoje.

Rusijai dirbantys propagandistai Lietuvoje bando sukelti lietuvių paniką: skelbia dezinformaciją apie neva radioaktyvų iš Lenkijos čia slenkantį debesį, kuris neva atskrenda iš Ukrainos, sprogus ginklų bazei su radioaktyviomis medžiagomis. Tokią melagingą žinutę publikavo ne kartą rusišką dezinformaciją skelbęs portalas.  „Facebook'e“ šia melagiena dalinasi už šnipinėjimą Rusijai kalėjime sėdinčio Paleckio bendražygiai.

Viešojoje erdvėje pradėjo plisti dezinformacija, esą radioktyvus debesis „uždengė Lenkijos Liublino vaivadiją ir toliau juda į vakarus“. Tačiau Lietuvos ekspertai ragina neužkibti ant melagienos kabliuko ir praneša, kad radiacinis fonas nėra pakitęs. Dezinformacinę žinutę ėmė platinti jau ne kartą melagienas skleidęs puslapis bukimevieningi.lt. „Radiacijos šuoliai buvo aptikti Lenkijos rytuose.

Pasirodžius dezinformacijai socialiniuose tinkluose apie neva NATO kritiką „Litexpo“ pasirengimui NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, kurios nebuvo, „Litexpo“ praneša, kad parodų ir kongresų centras kategoriškai neigia bet kokią informaciją dėl neva patiriamų trikdžių ruošiantis NATO viršūnių susitikimui. „Visas pasirengimas vyksta pagal planą, „Litexpo“ nepatiria jokių nesklandumų. Palaikome glaudų ryšį su visais partneriais – tiek Lietuvoje, tiek NATO būstinėje.

Seimas pradėjo svarstyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno pristatytas Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siekiama nustatyti griežtesnį manipuliavimo interneto platformos paskyromis reglamentavimą ir operatyviai šalinti socialiniuose tinkluose skleidžiamą draudžiamą informaciją, teigiama pranešime spaudai.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) įspėja, kad ministerijos vardu internete platinami melagingi elektroniniai laiškai apie Lietuvos piliečių šaukimą į bendrą Lietuvos, Ukrainos, Lenkijos brigadą (LITPOLUKRBRIG), siuntimą į Ukrainą. Anot KAM, dezinformacija elektroniniais laiškais platinama naudojant domeną kariuomene[.]com. Ministerija atkreipė dėmesį, kad šių laiškų turinys neatitinka tikrovės, o Lietuvos piliečiai į bendrą trijų šalių brigadą nėra šaukiami.

Premjerė Ingrida Šimonytė kartu su septynių Europos valstybių premjerais kreipėsi į didžiąsias socialinės žiniasklaidos kompanijas dėl dezinformacijos užkardymo. Atvirame kreipimąsi su raginimu stiprinti pastangas kovoje su priešiškų šalių dezinformacijos sklaida Lietuvos ministrė pirmininkė pasirašė su Moldovos, Čekijos, Slovakijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos premjerais, trečiadienį pranešė Vyriausybė.

Sustabdžius Rusijos televizijos kanalų transliacijas, ši šalis dar daugiau dezinformacijos resursų nukreipė į socialinius tinklus, sako Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė. „Rusijai pradėjus brutalų karą prieš Ukrainą, režimo finansuojami Rusijos televizijos kanalai Vakaruose buvo sustabdyti, tad dar daugiau resursų nukreipta į socialinius tinklus, – ketvirtadienį vykusioje konferencijoje, skirtoje Baltijos šalių patirties kovoje su dezinformacija pasidalijimui, sakė ji.

Pernai priešiška informacinė veikla Lietuvos atžvilgiu buvo stabili, tačiau išsiskyrė agresyvumu, trečiadienį išplatintame pranešime teigia Lietuvos kariuomenė. Lietuvos kariuomenės analitikai pernai fiksavo 4999 prieš Lietuvą nukreiptas informacines atakas, 2021 metais jie nustatė 5030 atvejų.

Beveik prieš metus Rusijos pradėtą karą Ukrainoje lydi įnirtingas dezinformacijos mūšis, kurį visų pirma vykdo prorusiški agitatoriai, siekiantys iškraipyti įvykius ir perkelti kaltę dėl daugelio žiaurių nusikaltimų užpultos šalies teritorijoje.  Šie agitatoriai siekia pavaizduoti ukrainiečius kaip nacius arba įteigti, kad Vakarų parama Kyjivui mažėja.

Lietuva kyla į kovą su Putino dezinfomacija, kurią platina vadinamos trolių ar botų fermos. O tai yra robotizuotos sistemomis – šios valdo dešimtis tūkstančių netikrų socialinių tinklų, pavyzdžiui, „Facebook“ paskyrų. Ir tokiu būdu skleidžia dezinformaciją apie karą Ukrainoje per komentarus, peržiūras ar patiktukus. Naujos Seimo įstatymų pataisos leistų už manipuliavimą „Facebook“ nusikaltėliams skirti ne tik baudą, bet ir laisvės atėmimą iki 3 metų.

Lietuvos kariuomenės analitikai sausio mėnesį priešiškoje informacinėje erdvėje fiksavo kylantį dezinformacijos srautą. Kaip pirmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė, buvo fiksuoti 407 unikalūs neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai, o gruodžio mėnesį tokių buvo identifikuota 327. Pasak pranešimo, priešiškos informacinės aplinkos aktyvumas sausį palaipsniui augo, o nuo sausio 23 dienos iki mėnesio pabaigos buvo aukščiausias per visą mėnesį.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo, kad kovojant su dezinformacija, kurią platina vadinamosios trolių ar botų fermos, būtų pradėta taikyti baudžiamoji atsakomybė. Seimo narys penktadienį per komiteto posėdį pranešė, kad parengtos atitinkamos Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo kodekso pataisos.

Ukrainoje prasidėjęs karas paveikė ir Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) interneto karštosios linijos ,,Švarus internetas“ gaunamus pranešimus. Nuo pernai išaugo pranešimų apie karo kurstymą, klaidinančią informaciją ir dezinformaciją skaičiai. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai buvo išsiųsta beveik 70 pranešimų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Migracijos departamentas praneša gavęs informacijos, kad internetiniai sukčiai, naudodamiesi oficialiai neegzistuojančiu elektroninio pašto adresu, platina dezinformaciją ir mėgina neteisėtai rinkti duomenis apie Ukrainos karo pabėgėlius. Įvairiems adresatams siuntinėjamame elektroniniame laiške teigiama, jog bendradarbiaujant Lietuvos ir Ukrainos vyriausybėms, Migracijos departamentas vykdo Ukrainos karo pabėgėlių paiešką Lietuvoje, o ši priemonė neva yra susijusi su karinės tarnybos atlikimu.

Lietuvai priešiškos informacijos srautas, palyginti su 2021 metais, šiek tiek sumažėjo, sako Lietuvos kariuomenės atstovė. Pasak kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovės Auksės Ūsienės, pernai fiksuoti 4999 unikalūs dezinformacijos, manipuliacijų, propagandos atvejai ir kiti priešiškos informacijos atvejai, tuo metu 2021 metais šis skaičius siekė 5030.  „Matome, kad atvejų skaičius šiek tiek krito – 31 mažiau negu pernai, nors dar prieš keletą mėnesių atrodė, kad tikrai...

Kinijoje antradienį įsigaliojo naujos taisyklės, reglamentuojančios „deepfake“ technologijos – vis tikroviškesnėmis tampančių skaitmeninių vaizdo manipuliacijų, visame pasaulyje sukėlusių baimę dėl dezinformacijos, – naudojimą. Ši technologija leidžia naudotojams vaizdo įraše pakeisti vieno asmens veidą kitu arba į kalbančiojo burną „įterpti“ norimus žodžius, o tai kartais būna taip tikroviška, kad kelia nerimą.

Generalinėje prokuratūroje išnagrinėjus Kauno tardymo izoliatoriuje bausmę atliekančio Algirdo Paleckio dezinformaciją skleidžiantį interviu, nuspręsta viešojo intereso gynimo netaikyti, tačiau į teismą dėl veiklos nutraukimo kreipėsi Lietuvos radijo ir televizijos komisija, pranešė Generalinė prokuratūra.

Rusijos propaganda ir dezinformacija išlieka oportunistinė, sako analizę Lietuvoje atlikusios nevyriausybinės organizacijos (NVO) „Pilietinio atsparumo iniciatyva“ atstovas. „Technologijos per daug nesikeičia, Rusijos propaganda visada išlieka oportunistinė, jie sugeba pakankamai neblogai prisitaikyti, naratyvų atrinkimas naudojamas paleidžiant jų krūvą ir žiūrint, kas labiausiai prilips“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Lukas Andriukaitis.

Lapkritį fiksuotas sumažėjęs dezinformacijos srautas, propaganda taikyta į gynybos sektorių, šeštadienį skelbia Lietuvos kariuomenė (LK). Jos teigimu, praėjusį mėnesį iš viso nustatyti 335 unikalūs atvejai, turintys neigiamos informacinės veiklos bruožų. Anot kariuomenės, spalį fiksuoti 399 tokie atvejai.

COVID-19 pandemijos metu suvešėjęs melagingos informacijos srautas, plintantis internetinėje erdvėje, socialiniuose tinkluose, sukėlė nerimą skirtingoms visuomenės grupėms. Specialistai vardija, kokios konspiracinės teorijos šiuo metu yra skleidžiamos dažniausiai, taip pat pataria, kaip atpažinti melagingą informaciją.  Nors sukurti skiepai nuo koronavirusinės infekcijos suvaldė pandemiją, dezinformacija, susijusi su sveikatos temomis, yra vis dar yra ganėtinai išplitusi.

Spalį fiksuotas sumažėjęs dezinformacijos srautas, bet Rusijos retorika išlieka priešiška, ketvirtadienį skelbia Lietuvos kariuomenė (LK). Jos teigimu, praėjusį mėnesį iš viso nustatyti 399 unikalūs atvejai, turintys neigiamos informacinės veiklos bruožų. Anot kariuomenės, rugsėjį fiksuota 414 tokių atvejų. „Didžiausio Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos dėmesio spalio mėnesį sulaukė su gynybos sektoriumi susijusios temos. Tai sudarė beveik 64 proc.

Jungtinėse Valstijose vykusiuose kadencijos vidurio rinkimuose vyko laisvos, bet labai poliarizuotos kampanijos, o rinkėjų dezinformavimas buvo plačiai paplitęs, trečiadienį pareiškė tarptautiniai stebėtojai.

Spalio 19 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) skyrė 2200 eurų baudą VšĮ „MŪSŲ TV“ už dezinformacijos platinimą interneto svetainėje musutv.lt, rašoma pranešime spaudai. Skundo pagrindu atlikusi interneto svetainės musutv.lt stebėseną, LRTK nustatė, kad joje buvo skleidžiama informacija, pažeidžianti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą (toliau – VIĮ), t.y. joje buvo platinama dezinformacija. Anot LRTK, musutv.

Lietuvos kariuomenės analitikai rugsėjį fiksavo maždaug penktadaliu mažesnį dezinformacijos srautą nei rugpjūtį, didžiausias dėmesys žinutėse skirtas karui Ukrainoje, branduolinei eskalacijai, „Nord stream“ dujotiekiui. Kaip trečiadienį skelbia kariuomenė, per praėjusį mėnesį iš viso nustatyta 414 neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčių unikalių atvejų. Rugpjūtį buvo fiksuoti 505 tokie atvejai.

Vokietijos sostinėje – geopolitinį atspalvį turinti berniuko žūtis. Naktį išjungus gatvių apšvietimą per dviračio avariją žuvo vaikas, o su mirtimi susieta paralelė – Berlynas taupo elektrą ištikus energijos stygiui dėl nutraukto Rusijos dujų tiekimo.

Vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Europos Sąjunga užblokavo RT ir „Sputnik“ – du pagrindinius Kremliaus kanalus, skleidžiančius propagandą ir dezinformaciją apie karą. Praėjus beveik pusmečiui smarkiai padaugėjo tą patį turinį platinančių svetainių, Maskvai Rusijai radus būdų apeiti draudimą. Siekdami užmaskuoti savo darbą, tokie leidiniai pakeitė savo įvaizdį. Kai kurie propagandos uždaviniai buvo deleguoti diplomatams.

Birželio mėnesį Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai fiksavo nuosekliai augantį dezinformacijos srautą. Birželio 1 – 30 d. iš viso identifikuoti 444 unikalūs, neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai. Gegužę buvo fiksuoti 411 tokie atvejai.

Per praėjusį mėnesį Lietuvos informacinėje erdvėje dezinformacijos srautas nuosekliai augo. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai gegužės mėnesį iš viso fiksavo 411 neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčių atvejų. Balandžio mėn. identifikuoti 379 tokie atvejai. Nors gynybos sektoriaus atžvilgiu priešiškos informacinės veiklos intensyvumas lyginant su balandžio mėn. nežymiai sumažėjo, tačiau šis sektorius gegužės 1-31 d. išliko pagrindiniu taikiniu.

Tinklaraštininkė Veronika Belotserkovskaja šiandien pateko į naują realybę. Ji yra viena iš trijų asmenų, kuriems iškelta baudžiamoji byla pagal Rusijos „netikrų naujienų“ įstatymą. „Sužinoti, kad esu pirmoji, kuriai buvo pateikti kaltinimai, buvo juokinga ir šiek tiek šokiravo. Pajuokavau, kad esu oficialiai paskelbta padoriu žmogumi“, – sakė Veronika Belotserkovskaja, maisto tinklaraštininkė, turinti beveik 1 milijoną „Instagram“ sekėjų.

Rusija ir toliau tęsia negailestingą civilių bombardavimą Ukrainoje – žuvusiųjų skaičius vien Mariupolyje perkopė kelis tūkstančius. Ketvirtadienį kalbėjęs Prancūzijos prezidentas E. Macronas pareiškė, kad būtina stiprinti kariuomenę dėl „galinčio pasikartoti didelio karo Europoje“, o JAV prezidentas J. Bidenas pažymėjo, kad V. Putinas yra kruvinas diktatorius.

Rusijos kariuomenė sumbobardavo Mariupolio dramos teatrą. Pranešama, kad viduje galėjo būti daugiau kaip 1 tūkst. žmonių. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01.13 | Mariupolio miesto gatvėse – masinės kapavietės Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad situacija Mariupolyje yra blogiausia karo fronto akivaizdoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neslepia nusivylimo dėl aljanso neveiksnumo. Pasak prezidento, 5-asis NATO straipsnis dar niekada nebuvo toks silpnas, koks yra dabar.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00.47 | V. Zelenskio susitikimas su šalių lyderiais Ukrainos prezidentas V. Zelenskis priėmė Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrus pirmininkus Kyjive.

JAV pareigūnai pirmadienį pranešė, kad Rusija paprašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos. Kiek vėliau JAV savo sąjungininkėms patvirtino, kad Kinija teigiamai vertina prašymą dėl karinės pagalbos Kremliui, praneša „Financial Times“. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01.08 | Rusijai trūksta grūdų ir cukraus Rusijos valdžia nusprendė taikyti laikiną grūdų eksporto į Eurazijos ekonominės sąjungos šalis (Armėniją, Baltarusiją, Kazachstaną ir Kirgiziją), taip pat cukr...

Vasarį Lietuvos informacinėje erdvėje užfiksuoti 365 priešiškos informacinės veiklos bruožų (dezinformacijos) turėję atvejai – 218 mažiau nei sausį (583), praneša Lietuvos kariuomenė.  Pagrindiniais taikiniais buvo NATO, Lietuvos narystė Aljanse ir šalies užsienio politika. Vis dėlto, pasak Lietuvos kariuomenės, vasarį žymiai išaugo gynybos temų eskalacija – tai sudarė daugiau nei 65 proc. viso priešiškos informacinės veiklos srauto.

Vyriausybės siūlymai nepaprastosios padėties metu drausti prorusišką propagandą yra populistiniai ir rodo valdžios nepasitikėjimą savo šalies piliečiais, teigia dalis ekspertų. Kiti sako, jog Rusijos invazijos į Ukrainą metu tokias priemones galima pateisinti, tačiau tuo pačiu ragina didinti gyventojų medijų raštingumą.

Dėl dezinformacijos, karo kurstymo bei propagandos stabdomas televizijos programos „Mir“ platinimas bei blokuojamos 57 interneto svetainės Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) nustačiusi, kad Rusijos Federacijos televizijos programoje „Mir“ nustatyti pažeidimai akivaizdžiai rimtai ir sunkiai pažeidžia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. skleidžia karo propagandą ir kursto karą, 2022 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą penk...

Europos Sąjunga antradienį pažadėjo aktyviau kovoti su Rusijos dezinformacija, tvyrant nerimui dėl Maskvos kišimosi po invazijos į Ukrainą. ES jau uždraudė Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių RT ir „Sputnik“ transliacijas visoje Bendrijos teritorijoje, siekdama pažaboti, anot Briuselio, pagrindinius „Kremliaus manipuliavimo ekosistemos ginklus“. Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė pasiūlysiantis naują mechanizmą, leisiantį ES imtis sankcijų prieš Maskvos „piktyb...

Dezinformacijos srautas pernai gruodį Lietuvos informacinėje erdvėje kryptingai augo, antradienį skelbia Lietuvos kariuomenė. Jos Strateginės komunikacijos departamento analitikai gruodžio 1-31 dienomis identifikavo 507 unikalius atvejus, turėjusius neigiamos informacinės veiklos bruožų – 20 daugiau nei lapkritį. Anot kariuomenės, itin išaugo gynybos ir saugumo temų eskalacija.

Lapkritį fiksuota išaugusi dezinformacija, suaktyvėjusi neigiama Kinijos komunikacija, antradienį skelbia Lietuvos kariuomenė. Jos teigimu, Strateginės komunikacijos departamento analitikai praėjusį mėnesį identifikavo 487 unikalius atvejus, turėjusius neigiamos informacinės veiklos bruožų. Anot kariuomenės, tai – ženkliai daugiau, nei rugsėjo ir spalio mėnesiais, per kuriuos užfiksuota atitinkamai – 405 ir 430 atvejų.

Rusijos socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje taikyta sisteminga dezinformacijos prie Vakaruose kuriamas vakcinas nuo COVID-19 kampanija smogė atgal pačiai Rusijai.

Lenkijos žiniasklaidoje paskelbus apie galimą Baltarusijos karių įžengimą į Lietuvą per karines pratybas „Zapad 2021“, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako tai siejantis su dezinformacija. Jis taip pat teigė negalintis komentuoti lenkų žiniasklaidos pranešimų, kurie nėra pagrįsti oficialiais šaltiniais. „Aš nežinau tos informacijos šaltinio, todėl aš negaliu jos vadinti informacija.

Pandemija privertė technologijų milžines aktyviai stebėti socialiniuose tinkluose plintančią dezinformaciją. Tiesa, tai nėra taip paprasta. COVID-19 pandemija pakeitė viską – net ir tokius socialinių tinklų milžinus kaip „Facebook“ ir „Twitter“. Per paskutiniuosius 18 mėnesių, per kuriuos nuo koronaviruso pasaulyje mirė virš 4 mln.

Socialinės žiniasklaidos milžinė „Facebook“ antradienį pranešė nutraukusi dezinformacijos kampaniją, kuria siekta skleisti melagingas žinias apie COVID-19, apgaulės būdu įtraukiant į tai nuomonės formuotojus. Socialinis tinklas šią kampaniją pavadino „dezinformacijos skalbykla“ ir sakė, kad ja siekta legitimizuoti melagingas žinias, jų sklaidai pasitelkiant švarios reputacijos žmones.

Keliantys klausimus dėl pasaulio reakcijos į pandemiją ir vakcinavimo esmės asmenys dažniausiai lieka užgožti nenumaldomo dezinformacinio srauto. Šio esmė – sutrikdyti visuomenės pasitikėjimą medicinos sistema, valdžios sprendimais. Socialiniuose tinkluose pandemijos metu vyksta plataus masto dezinformacijos kampanija, nukreipta prieš Vakarų gamintojų vakcinas.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai gegužės mėnesį fiksavo 333 valstybei priešiškos informacinės veiklos bruožų turėjusius dezinformacijos atvejus. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, palyginti su balandžio mėnesiu, fiksuotas mažesnis dezinformacijos atvejų skaičius – 370, tačiau strateginės šalies politikos sritys ir toliau išlieka klaidinančios ar melagingos informacinės veiklos taikiklyje.

Balandį priešiškoje informacinėje aplinkoje Lietuva sulaukė daugiau dėmesio, pagrindiniu dezinformacijos taikiniu buvo šalies užsienio politika, sekmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Per praėjusį mėnesį Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai iš viso nustatė 370 neigiamos informacinės veiklos atvejų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kategoriškai paneigia tinklapyje 3min.lt straipsnyje „Jeigu mokiniai nesitestuos, jų laukia skausminga mirtis“ minimas neva LRT radijo laidoje sveikatos apsaugos ministro išsakytas mintis, kad vengiant reguliaraus testavimo grįžimas į mokyklas rudenį bus sudėtingas, tačiau turtingų tėvų vaikai galės mokytis be testų ir nuodingų skiepų. Šios informacijos šaltiniu nurodomas ekspertai.eu portalas.