dezinformacija

Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose pasirodžius Maskvos kaltinimams, kad Prancūzija esą finansuoja samdinius kovai Ukrainoje, prancūzų pareigūnai trečiadienį pareiškė, jog tai yra naujausios dezinformacijos kampanijos pradžia. Sausio 17 dieną Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad smogė laikinai užsienio karinei bazei Ukrainos rytiniame Charkivo mieste.

Melaginga ir klaidinanti informacija, kurią generuoja pažangiausias dirbtinis intelektas (DI) ir kuri gali pakenkti demokratijai bei supriešinti visuomenes, yra didžiausia grėsmė pasaulyje trumpuoju periodu, teigiama trečiadienį paskelbtoje Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) ataskaitoje.  Naujausioje pasaulinių grėsmių ataskaitoje taip pat teigiama, kad klimato kaita tebėra viena iš svarbiausių ilgalaikių problemų.

Daugiausia dezinformacijos Lietuvos gyventojai sako pastebintys socialiniuose tinkluose, o jų valdytojų veiksmus, kovojant su tikrovės neatitinkančia informacija, vertina kaip nepakankamus, rodo tyrimų bendrovės „Spinter“ vykdyta apklausa. Tyrimo duomenimis, 65 proc. respondentų teigė niekada nesinaudojantys dezinformaciją skleidžiančiais Rusijos ir Baltarusijos kanalais, tik 8 proc. tyrime dalyvavusiųjų sakė kasdien ar bent kartą per savaitę naudojantys šiuos kanalus.

Socialiniuose tinkluose sąmoningai platinama melaginga informacija, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabėgo iš šalies ir šiuo metu ieško prieglobsčio Jungtinėse Valstijose.  Keli socialinio tinklo X vartotojai tikina, kad V. Zelenskis nusipirko prabangią vilą Floridoje ir dabar nori pabėgti arba jau pabėgo į Jungtines Valstijas. „Volodymyras Zelenskis kreipėsi į JAV dėl pilietybės suteikimo, kai jo šalis žlugs.

Eurokomisaras Thierry Bretonas pirmadienį socialinio tinklo „TikTok“ generaliniam direktoriui liepė dėti visas pastangas kovojant su dezinformacija, tačiau įvertino ir vaizdo įrašų dalijimosi platformos jau atliktus pokyčius. Kinams priklausanti programėlė, kurią renkasi jaunesni interneto vartotojai, yra viena iš 19 platformų, kurioms pagal didelės reikšmės ES teisės aktą taikomos griežtesnės kovos su neteisėtu ir žalingu turiniu internete taisyklės.

Socialiniuose tinkluose siaučiant sukčiams, kurie pasinaudodami žinomais vardais kuria netikras anketas ir bando pasipelnyti iš žmonių, ekspertai įspėja, kaip neapsigauti ir atpažinti netikrus „Facebook“ puslapius. Socialiniuose tinkluose dezinformacijos analizės centras „Debunk.org“ pasidalino naudingais patarimais, kaip neužkibti ant sukčių kabliuko. „Vienas neapgalvotas pelės paspaudimas gali kainuoti labai brangiai.

Nuo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį demonizuojančių neegzistuojančių grafičių iki netikrų žiniasklaidos pranešimų – internete plintančiu dezinformacijos srautu siekiama pakirsti Vakarų vienybę remiant nuo Rusijos invazijos besiginančias Kyjivo pajėgas. Ekspertai teigia, kad šiomis melagienomis stengiamasi išprovokuoti antiukrainietiškas nuotaikas Vakarų šalyse ir paremti nuomonę, kad nuo karo pavargę Europos ir JAV sąjungininkai nusigręžia nuo V. Zelenskio.

Europos Sąjungos bandomosios analizės metu išnagrinėtoje internetinėje platformoje „X“, kuri anksčiau buvo žinoma kaip „Twitter“, dezinformacijos dalis yra didžiausia iš visų tarptautinių socialinių tinklų, antradienį pranešė viena aukščiausio rango pareigūnė.

Kolorado vabalai kaip biologinis ginklas, nuodingi lėktuvų „chemtreilai“, Dariaus ir Girėno lėktuvą pašovęs vokiečių spindulys – tai tik kelios sąmokslo teorijos, kuriomis tikėjo (ir vis dar tiki) žmonės. Ekspertai įspėja – nors kai kurios sąmokslo teorijos prasideda nuo pokštų, dalis jų gali turėti baisių padarinių. Juolab kad sąmokslo teorijos klesti karo, krizių ir kitų neramumų laikais – tokiais, kokiais gyvename dabar.

Per praėjusį mėnesį Lietuvos kariuomenė priešiškoje informacinėje aplinkoje identifikavo 138 Rusijos dezinformacijos atvejus gynybos tema. Kaip nurodoma pirmadienį išplatintame pranešime, aktualiausios temos buvo karas Ukrainoje, Lietuvos ir Baltarusijos santykiai, NATO. Daugiausiai dezinformacijos skleista apie karą Ukrainoje. Vakarų valstybių, tarp jų ir Lietuvos, parama Kyjivui vadinta karo skatinimu. „Aljansas kaltintas tiesiogiai dalyvaujantis kare Ukrainoje.

Jau nuo ketverių metų vaikams pagal gyvenimo įgūdžių programą esą turi būti pateikiama informacija apie malonumą liečiant savo kūną ir masturbaciją ankstyvoje vaikystėje. Tokia informacija nuvilnijo per socialinius tinklus sukeldama tėvų pasipiktinimą. Tačiau švietimo, mokslo ir sporto ministerija tikina, kad tai – visiška melagiena. Plačiau apie atsako ministras Gintautas Jakštas. Kaip yra iš tiesų? Be abejo, tai yra dezinformacija.

Visuomenininko Andriaus Tapino veidu naudojasi melagienų kūrėjai. Latvijos žiniasklaidoje pasirodė melaginga žinia, neva įvairių pilietinių akcijų organizatorius Latvijoje sulaikytas dėl „neaiškių pajamų“. „Nauja kažkieno apmokėta melagienų kampanija.  Jau Latvijos policija mane sulaikė dėl neaiškių pajamų.

Per pirmuosius karo Ukrainoje metus technologijų įmonės, įskaitant „TikTok“ ir „Twitter“, nesugebėjo veiksmingai kovoti su Rusijos dezinformacija internete, teigiama trečiadienį paskelbtame Europos Sąjungos tyrime. ES jau anksčiau įspėjo, kad po Maskvos karinės invazijos, kuri buvo pradėta 2022 metų vasarį, Rusija bando manipuliuoti informacija internete.

Socialinėse medijose augant netikrų paskyrų skaičiui, dezinformacijos analizės centras debunk.org užfiksavo iki 20 netikrų Lietuvos kariuomenės vado generolo Valdemaro Rupšio „Facebook“ paskyrų, galimai naudojamų sukčiavimui, dalis jų buvo panaikinta. Kariuomenė teigia pranešanti apie tai socialinį tinklą valdančią „Meta“, taip pat ir policijai. „Rupšio atveju yra platesnis reikalas. Yra vagiamos Amerikos ir Lietuvos bei kitų šalių kariuomenės atstovų, dažniausiai generolų, tapatybės.

Nuo ketvirtadienio už finansinius nusikaltimus teisto įvairių mitingų dalyvio Antano Kandroto-Celofano „Facebook“ paskyra tapo neprieinama jo sekėjams. Vis tik liūdnai pagarsėjęs visuomenės veikėjas nepasidavė ir netrukus susikūrė naują profilį. Ankstesnis A. Kandroto-Celofano puslapis nebepasiekiamas nuo liepos 20 d. ryto. Dėl kokių priežasčių jis buvo pašalintas, kol kas nėra oficialių duomenų.

NATO viršūnių susitikimo išvakarėse sostinėje Lietuvos kariuomenė veikia pilnu pajėgumu: saugomi vandens telkiniai, oro erdvė, sausuma, tiltai, keliai, delegacijos. Darbuojasi daugiau nei 4 tūkst. Lietuvos ir sąjungininkų karių. Tiesa, iššūkių netrūksta kibernetinėje erdvėje, kur piktavaliai programišiai atakuoja internetinius puslapius, įsilaužę į radijo stoties bei prekybos centro sistemas skleidžia dezinformaciją. Negana to, šalia Rusijos ambasados į Nerį išsiliejo teršalai.

Jau kelis mėnesius viešojoje erdvėje sklando melagingos žinutės apie NATO viršūnių susitikimą. Nors dezinformacijos mastai dar nėra didžiuliai, ekspertai įspėja pasiruošti – renginio metu informacinių provokacijų daugės.  Per praėjusį mėnesį Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai priešiškoje informacinėje aplinkoje identifikavo 95 unikalius dezinformacijos atvejus gynybos tema.

Per paskutiniuosius kelis mėnesius padaugėjo kibernetinių atakų atvejų. Specialistai įspėja – tikėtina, kad per NATO viršūnių susitikimą jų bus dar daugiau. Kibernetiniai nusikaltėliai gali ne tik trikdyti institucijų, svarbių įmonių ar žiniasklaidos portalus, bet ir pavogti iš gyventojų asmeninius duomenis bei pinigus. Nepriklausomų dezinformacijos ir misinformacijos tyrimų centro „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas primena, kad labai svarbu nepasiduoti provokacijoms bei sensacijoms.

Per praėjusį mėnesį kariuomenės analitikai priešiškoje informacinėje aplinkoje Lietuvoje identifikavo 95 unikalius dezinformacijos atvejus gynybos tema, nurodoma penktadienį išplatintame pranešime. Trys pagrindinės gegužės mėnesio temos – karas Ukrainoje, Lietuvos narystė NATO ir NATO bei Rusijos santykiai. Kariuomenės duomenimis, daugiausiai dezinformacijos skleista apie karą Ukrainoje. Vakarų valstybių, tarp jų ir Lietuvos, parama Ukrainai vadinta karo skatinimu.

Prancūzija antradienį pranešė atskleidusi didelę Rusijos vykdytą dezinformacijos kampaniją, kurios metu buvo skelbiamos Ukrainai priešiškos melagingos naujienos, atrodančios taip, tarsi jas būtų paskelbusios žinomos Prancūzijos naujienų organizacijos. „Prancūzija smerkia šiuos veiksmus, kurie yra neverti nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės“, – sakoma užsienio reikalų ministrės Catherine Colonnos  pareiškime.

„Twitter“ planuoja atsisakyti ES kovos su dezinformacija praktikos kodekso – savanoriško pakto, jungiančio pagrindines socialines platformas, ketvirtadienį pranešė šaltiniai Europoje. JAV milijardieriui Elonui Muskui (Ilonui Maskui) priklausanti socialinė platforma informavo Europos Komisiją apie savo ketinimą pasitraukti iš pakto, tačiau apie savo sprendimą dar oficialiai nepranešė Briuseliui, teigė šaltiniai.

Lietuvos kariuomenė įspėja apie internete platinamą dezinformaciją, kad tarptautinės karinės pratybos „Geležinis vilkas 2023-1“ skirtos ruošti karius ir medikus karui Ukrainoje.

Rusijai dirbantys propagandistai Lietuvoje bando sukelti lietuvių paniką: skelbia dezinformaciją apie neva radioaktyvų iš Lenkijos čia slenkantį debesį, kuris neva atskrenda iš Ukrainos, sprogus ginklų bazei su radioaktyviomis medžiagomis. Tokią melagingą žinutę publikavo ne kartą rusišką dezinformaciją skelbęs portalas.  „Facebook'e“ šia melagiena dalinasi už šnipinėjimą Rusijai kalėjime sėdinčio Paleckio bendražygiai.

Viešojoje erdvėje pradėjo plisti dezinformacija, esą radioktyvus debesis „uždengė Lenkijos Liublino vaivadiją ir toliau juda į vakarus“. Tačiau Lietuvos ekspertai ragina neužkibti ant melagienos kabliuko ir praneša, kad radiacinis fonas nėra pakitęs. Dezinformacinę žinutę ėmė platinti jau ne kartą melagienas skleidęs puslapis bukimevieningi.lt. „Radiacijos šuoliai buvo aptikti Lenkijos rytuose.

Pasirodžius dezinformacijai socialiniuose tinkluose apie neva NATO kritiką „Litexpo“ pasirengimui NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, kurios nebuvo, „Litexpo“ praneša, kad parodų ir kongresų centras kategoriškai neigia bet kokią informaciją dėl neva patiriamų trikdžių ruošiantis NATO viršūnių susitikimui. „Visas pasirengimas vyksta pagal planą, „Litexpo“ nepatiria jokių nesklandumų. Palaikome glaudų ryšį su visais partneriais – tiek Lietuvoje, tiek NATO būstinėje.

Seimas pradėjo svarstyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno pristatytas Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siekiama nustatyti griežtesnį manipuliavimo interneto platformos paskyromis reglamentavimą ir operatyviai šalinti socialiniuose tinkluose skleidžiamą draudžiamą informaciją, teigiama pranešime spaudai.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) įspėja, kad ministerijos vardu internete platinami melagingi elektroniniai laiškai apie Lietuvos piliečių šaukimą į bendrą Lietuvos, Ukrainos, Lenkijos brigadą (LITPOLUKRBRIG), siuntimą į Ukrainą. Anot KAM, dezinformacija elektroniniais laiškais platinama naudojant domeną kariuomene[.]com. Ministerija atkreipė dėmesį, kad šių laiškų turinys neatitinka tikrovės, o Lietuvos piliečiai į bendrą trijų šalių brigadą nėra šaukiami.

Premjerė Ingrida Šimonytė kartu su septynių Europos valstybių premjerais kreipėsi į didžiąsias socialinės žiniasklaidos kompanijas dėl dezinformacijos užkardymo. Atvirame kreipimąsi su raginimu stiprinti pastangas kovoje su priešiškų šalių dezinformacijos sklaida Lietuvos ministrė pirmininkė pasirašė su Moldovos, Čekijos, Slovakijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos premjerais, trečiadienį pranešė Vyriausybė.

Sustabdžius Rusijos televizijos kanalų transliacijas, ši šalis dar daugiau dezinformacijos resursų nukreipė į socialinius tinklus, sako Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė. „Rusijai pradėjus brutalų karą prieš Ukrainą, režimo finansuojami Rusijos televizijos kanalai Vakaruose buvo sustabdyti, tad dar daugiau resursų nukreipta į socialinius tinklus, – ketvirtadienį vykusioje konferencijoje, skirtoje Baltijos šalių patirties kovoje su dezinformacija pasidalijimui, sakė ji.

Pernai priešiška informacinė veikla Lietuvos atžvilgiu buvo stabili, tačiau išsiskyrė agresyvumu, trečiadienį išplatintame pranešime teigia Lietuvos kariuomenė. Lietuvos kariuomenės analitikai pernai fiksavo 4999 prieš Lietuvą nukreiptas informacines atakas, 2021 metais jie nustatė 5030 atvejų.

Beveik prieš metus Rusijos pradėtą karą Ukrainoje lydi įnirtingas dezinformacijos mūšis, kurį visų pirma vykdo prorusiški agitatoriai, siekiantys iškraipyti įvykius ir perkelti kaltę dėl daugelio žiaurių nusikaltimų užpultos šalies teritorijoje.  Šie agitatoriai siekia pavaizduoti ukrainiečius kaip nacius arba įteigti, kad Vakarų parama Kyjivui mažėja.

Lietuva kyla į kovą su Putino dezinfomacija, kurią platina vadinamos trolių ar botų fermos. O tai yra robotizuotos sistemomis – šios valdo dešimtis tūkstančių netikrų socialinių tinklų, pavyzdžiui, „Facebook“ paskyrų. Ir tokiu būdu skleidžia dezinformaciją apie karą Ukrainoje per komentarus, peržiūras ar patiktukus. Naujos Seimo įstatymų pataisos leistų už manipuliavimą „Facebook“ nusikaltėliams skirti ne tik baudą, bet ir laisvės atėmimą iki 3 metų.

Lietuvos kariuomenės analitikai sausio mėnesį priešiškoje informacinėje erdvėje fiksavo kylantį dezinformacijos srautą. Kaip pirmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė, buvo fiksuoti 407 unikalūs neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai, o gruodžio mėnesį tokių buvo identifikuota 327. Pasak pranešimo, priešiškos informacinės aplinkos aktyvumas sausį palaipsniui augo, o nuo sausio 23 dienos iki mėnesio pabaigos buvo aukščiausias per visą mėnesį.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo, kad kovojant su dezinformacija, kurią platina vadinamosios trolių ar botų fermos, būtų pradėta taikyti baudžiamoji atsakomybė. Seimo narys penktadienį per komiteto posėdį pranešė, kad parengtos atitinkamos Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo kodekso pataisos.

Ukrainoje prasidėjęs karas paveikė ir Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) interneto karštosios linijos ,,Švarus internetas“ gaunamus pranešimus. Nuo pernai išaugo pranešimų apie karo kurstymą, klaidinančią informaciją ir dezinformaciją skaičiai. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai buvo išsiųsta beveik 70 pranešimų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Migracijos departamentas praneša gavęs informacijos, kad internetiniai sukčiai, naudodamiesi oficialiai neegzistuojančiu elektroninio pašto adresu, platina dezinformaciją ir mėgina neteisėtai rinkti duomenis apie Ukrainos karo pabėgėlius. Įvairiems adresatams siuntinėjamame elektroniniame laiške teigiama, jog bendradarbiaujant Lietuvos ir Ukrainos vyriausybėms, Migracijos departamentas vykdo Ukrainos karo pabėgėlių paiešką Lietuvoje, o ši priemonė neva yra susijusi su karinės tarnybos atlikimu.

Lietuvai priešiškos informacijos srautas, palyginti su 2021 metais, šiek tiek sumažėjo, sako Lietuvos kariuomenės atstovė. Pasak kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovės Auksės Ūsienės, pernai fiksuoti 4999 unikalūs dezinformacijos, manipuliacijų, propagandos atvejai ir kiti priešiškos informacijos atvejai, tuo metu 2021 metais šis skaičius siekė 5030.  „Matome, kad atvejų skaičius šiek tiek krito – 31 mažiau negu pernai, nors dar prieš keletą mėnesių atrodė, kad tikrai...

Kinijoje antradienį įsigaliojo naujos taisyklės, reglamentuojančios „deepfake“ technologijos – vis tikroviškesnėmis tampančių skaitmeninių vaizdo manipuliacijų, visame pasaulyje sukėlusių baimę dėl dezinformacijos, – naudojimą. Ši technologija leidžia naudotojams vaizdo įraše pakeisti vieno asmens veidą kitu arba į kalbančiojo burną „įterpti“ norimus žodžius, o tai kartais būna taip tikroviška, kad kelia nerimą.

Generalinėje prokuratūroje išnagrinėjus Kauno tardymo izoliatoriuje bausmę atliekančio Algirdo Paleckio dezinformaciją skleidžiantį interviu, nuspręsta viešojo intereso gynimo netaikyti, tačiau į teismą dėl veiklos nutraukimo kreipėsi Lietuvos radijo ir televizijos komisija, pranešė Generalinė prokuratūra.

Rusijos propaganda ir dezinformacija išlieka oportunistinė, sako analizę Lietuvoje atlikusios nevyriausybinės organizacijos (NVO) „Pilietinio atsparumo iniciatyva“ atstovas. „Technologijos per daug nesikeičia, Rusijos propaganda visada išlieka oportunistinė, jie sugeba pakankamai neblogai prisitaikyti, naratyvų atrinkimas naudojamas paleidžiant jų krūvą ir žiūrint, kas labiausiai prilips“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Lukas Andriukaitis.

Lapkritį fiksuotas sumažėjęs dezinformacijos srautas, propaganda taikyta į gynybos sektorių, šeštadienį skelbia Lietuvos kariuomenė (LK). Jos teigimu, praėjusį mėnesį iš viso nustatyti 335 unikalūs atvejai, turintys neigiamos informacinės veiklos bruožų. Anot kariuomenės, spalį fiksuoti 399 tokie atvejai.

COVID-19 pandemijos metu suvešėjęs melagingos informacijos srautas, plintantis internetinėje erdvėje, socialiniuose tinkluose, sukėlė nerimą skirtingoms visuomenės grupėms. Specialistai vardija, kokios konspiracinės teorijos šiuo metu yra skleidžiamos dažniausiai, taip pat pataria, kaip atpažinti melagingą informaciją.  Nors sukurti skiepai nuo koronavirusinės infekcijos suvaldė pandemiją, dezinformacija, susijusi su sveikatos temomis, yra vis dar yra ganėtinai išplitusi.

Spalį fiksuotas sumažėjęs dezinformacijos srautas, bet Rusijos retorika išlieka priešiška, ketvirtadienį skelbia Lietuvos kariuomenė (LK). Jos teigimu, praėjusį mėnesį iš viso nustatyti 399 unikalūs atvejai, turintys neigiamos informacinės veiklos bruožų. Anot kariuomenės, rugsėjį fiksuota 414 tokių atvejų. „Didžiausio Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos dėmesio spalio mėnesį sulaukė su gynybos sektoriumi susijusios temos. Tai sudarė beveik 64 proc.

Jungtinėse Valstijose vykusiuose kadencijos vidurio rinkimuose vyko laisvos, bet labai poliarizuotos kampanijos, o rinkėjų dezinformavimas buvo plačiai paplitęs, trečiadienį pareiškė tarptautiniai stebėtojai.

Spalio 19 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) skyrė 2200 eurų baudą VšĮ „MŪSŲ TV“ už dezinformacijos platinimą interneto svetainėje musutv.lt, rašoma pranešime spaudai. Skundo pagrindu atlikusi interneto svetainės musutv.lt stebėseną, LRTK nustatė, kad joje buvo skleidžiama informacija, pažeidžianti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą (toliau – VIĮ), t.y. joje buvo platinama dezinformacija. Anot LRTK, musutv.

Lietuvos kariuomenės analitikai rugsėjį fiksavo maždaug penktadaliu mažesnį dezinformacijos srautą nei rugpjūtį, didžiausias dėmesys žinutėse skirtas karui Ukrainoje, branduolinei eskalacijai, „Nord stream“ dujotiekiui. Kaip trečiadienį skelbia kariuomenė, per praėjusį mėnesį iš viso nustatyta 414 neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčių unikalių atvejų. Rugpjūtį buvo fiksuoti 505 tokie atvejai.

Vokietijos sostinėje – geopolitinį atspalvį turinti berniuko žūtis. Naktį išjungus gatvių apšvietimą per dviračio avariją žuvo vaikas, o su mirtimi susieta paralelė – Berlynas taupo elektrą ištikus energijos stygiui dėl nutraukto Rusijos dujų tiekimo.

Vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Europos Sąjunga užblokavo RT ir „Sputnik“ – du pagrindinius Kremliaus kanalus, skleidžiančius propagandą ir dezinformaciją apie karą. Praėjus beveik pusmečiui smarkiai padaugėjo tą patį turinį platinančių svetainių, Maskvai Rusijai radus būdų apeiti draudimą. Siekdami užmaskuoti savo darbą, tokie leidiniai pakeitė savo įvaizdį. Kai kurie propagandos uždaviniai buvo deleguoti diplomatams.

Birželio mėnesį Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai fiksavo nuosekliai augantį dezinformacijos srautą. Birželio 1 – 30 d. iš viso identifikuoti 444 unikalūs, neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai. Gegužę buvo fiksuoti 411 tokie atvejai.