Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, analizės centro Debunk.org vyriausioji analitikė Laima Venclauskienė.
Botai, botų fermos – daug viešojoje erdvėje dabar apie tai kalbama. Kas tai yra ir kaip tai atpažinti?
L. Venclauskienė: Botas – tai automatizuota interneto paskyra, kuri imituoja tikrą žmogų. Už šitų paskyrų stovi ne tikri žmonės, o programos, kurios atlieka tam tikrus veiksmus automatiškai. Vienas toks operatorius gali valdyti šimtus ar net tūkstančius paskyrų.
Botai būna skirtingi – yra primityvūs, kurie tiesiog kopijuoja tekstą į daugelį, sakykime, komentarų, juos lengviau atpažinti, tačiau yra ir pažangesni botai. Jie yra šiuolaikiškesni, kurie kuriami ir kurie patys atlieka „darbą“ naudodami dirbtinį intelektą. Tokie jau gali rašyti ir unikalesnį tekstą arba gauti nurodymą parašyti tam tikrą komentarą, naudodami naratyvą, bet tiksliai net neįvardinti, koks jis turi būti, ir tokius yra sunkiau susekti.
Jie gali reaguoti į kontekstą ir atrodyti labai žmogiškai. Yra atlikti tyrimai, kurie rodo, kad šiuolaikiniai, pažangesni botai, jie, kaip ir žmonės, budrauja, keliasi tam tikru metu, kaip ir mes šeštą, septintą ryto, tada irgi dirba, komentuoja ir eina miegoti dešimtą, vienuoliktą.
Yra tokių botų vis dar, kurie visą parą veikia, ir jų paliekami pėdsakai akivaizdžiai yra, sakykime, kas 10 sekundžių, kas 17 sekundžių po komentarą, kad įsivaizduotume mąstą, koks jis gali būti. Sakykime, yra tokia Rusijos socialinio projektavimo agentūra, ir jie būtent užsiima Rusijai, Kremliui palankių naratyvų platinimu ir dezinformacijos kampanijomis.
2024 metais per keturis mėnesius šios projektavimo agentūros pastangomis per štai tokias botų paskyras buvo palikti 34 mln. komentarų. Tai yra vienos agentūros darbas.
Už tų visų kompiuterinių programų, kurioje stadijoje yra žmogus?
L. Venclauskienė: Žmogus dažniausiai šiuo atveju duoda nurodymą, koks yra strateginis tikslas, kurį išsikelia tikri, realūs žmonės. Tai gali būti individualiame lygmenyje, instituciniame, o gal ir valstybės lygmenyje ir žmogus jau duoda nurodymą, kurį botai atlieka – ar tai būtų sukurti iliuziją, kad yra palaikomas tam tikras naratyvas, ar sukurti emocijos iliuziją, rašant patį komentarą, kur „mums patinka, nepatinka“.
Nuo ko priklauso botų aktyvumo lygis? Kiek tam įtakos turi didelio visuomenės susidomėjimo sulaukiančios naujienos, kaip kad, pavyzdžiui, šią savaitę prie Seimo vykęs protestas?
L. Venclauskienė: Protestai yra labai naudinga, patogi vieša terpė botams, botų veiklai, nes ten yra stiprios emocijos, ten yra susipriešinimas ir natūraliai jau yra konfliktuojančios pusės. Botais siekiama tai išnaudoti ir pagilinti pleištą, kuris yra tarp visuomenės grupių, jį tik padidinti.
Naudojamas yra, pavyzdžiui, „visi taip galvoja“ efektas. Atsidarau komentarus ir matau, kad, pavyzdžiui, masiškai paliekama žinutė: „Valdžia mus apgaudinėja“. Mums po 51 tokio komentaro jau pradeda kirbėti abejonė, kad gal tikrai čia yra racijos, gal čia yra tiesos tame – tokiu būdu viešoji erdvė atrodo dar labiau poliarizuota, dar radikalesnės yra emocijos.
Tas emocijas dar labiau užkuria socialinių platformų algoritmai, ypač tokių platformų kaip „TikTok“, kurie ir taip yra labai agresyvūs, kurie labai staigiai prastumia tą turinį, kuris yra su smarkiu emociniu užtaisu.
Ten yra pykčio, neapykantos arba satyros. Tokiu būdu užsikuria mechanizmas, kurį stimuliuoja emocija, socialinės platformos algoritmas ir realūs įvykiai, kurie vienas kitą paskatina ir įgalina botų veiklą.
Kaip vis dėlto reikėtų elgtis toje socialinėje erdvėje, tariant, kad galbūt tai yra vadinamasis botas? Ar žmogus gali tai paprastai identifikuoti ar čia yra būtent tas botas, ar čia yra tiesiog tikras žmogus?
L. Venclauskienė: Tiesą sakant, vienu atveju yra įmanoma atpažinti tam tikrus ypatumus. Sakykime, matome, kad paskyra sukurta neseniai, kad tas netikras žmogus, sakykime, botas, jis gali turėti tik 11 ar 20 draugų. Mums tai gali sukelti įtarimą, bet mes negalime spręsti dažniausiai, ypač pažangesnių botų atvejais, ar tai tikrai taip yra.
Įvardinimas, kad tai yra botas, yra įmanomas, jeigu žiūrime į didesnį tinklą, būtent į komentarų aibę. Galime juos susieti, įžiūrėti tam tikrą komentuojančių botų paskyros mechanizmą, kur yra tas pats vardas, tik skaičiai skiriasi ir panašiai. Realiai, tam, kad įsitikintume, mums reikėtų atlikti gilesnę ir didesnę analizę.
Pavienius botus, ypač tuos paprastesnius, mes galime pamatyti. Ką galime padaryti tokiu atveju – tai nesivelti į diskusijas, nereaguoti į juos, nesidalinti, jokiu būdu neplatinti to turinio, kurį jie platina arba komentuoja ir taip nori prastumti, o pranešti tokius platformoms per ten esančius mechanizmus.
Premjerė Inga Ruginienė įvardija tikslų skaičių, kad jos teigimu, Lietuvoje šiuo metu skaičiuojama 500 tūkst. botų. Kiek tai yra reali grėsmė?
L. Venclauskienė: Jeigu įsivaizduosime, kad lietuviškoje socialinių medijų erdvėje yra 2 mln. paskyrų, tai kas ketvirtas asmuo arba žmogus, kuris su jumis gali kalbėtis ar šalia jūsų komentuoti, nėra tikras.
Kalbant apie mąstą, mes žinome, kad nuo 2017 metų „Meta“ yra pašalinusi 31 mlrd. netikrų paskyrų – tai yra keturis kartus daugiau negu Žemės gyventojų. Akivaizdu, kad mastas yra didelis ir tai rodo, kad socialinių platformų algoritmai gali būti lengvai paveikiami, o mūsų nuomonę galima bandyti performuoti tuo būdu, kuris yra naudingas mums kenkėjiškiems nusiteikusiems veikėjams.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
