Ant sienos vieno iš subombarduotų daugiabučių Bilozerskėje, miestelyje rytinėje Ukrainos Donbaso regione, kažkas buvo užrašęs žodžius: „Rusija čia nužudė mano šeimą. Aš atkeršysiu!“
Nėra aišku, kas mirė, bet Donbasas per karą nukentėjo labiau nei bet kuris kitas regionas. Daugelis miestų ir miestelių buvo smarkiai suniokoti, o vien uostamiestyje Mariupolyje, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, rusų bombos nužudė mažiausiai 20 000 civilių.
„Tai tas pats Donbasas, kurį, pasak amerikiečių, turime atiduoti Rusijai“, – pasidalinęs minėtos sienos nuotrauka rašo Ukrainos karys Artemas Kariakinas.
JAV spaudžia Ukrainą
Siekdamas pasiekti taikos susitarimą JAV prezidentas D. Trumpas bando daryti spaudimą Kyjivui, kad šis perduotų Maskvai visą Donbasą, kad iki Kalėdų įsigaliotų paliaubos. Kremlius pareiškė, kad karas negali baigtis, kol Ukraina neišves savo pajėgų.
Tačiau net jei V. Zelenskis sutiktų atiduoti žemę Rusijai, Ukrainos konstitucija numato, kad teritorija gali būti atiduota tik po nacionalinio referendumo, kurį karo metu surengti būtų sunku, jei ne neįmanoma. Tačiau referendumo nereikėtų, jei Kyjivas atitrauktų savo pajėgas, oficialiai nepripažindamas Rusijos valdžios.
Vyresnysis analitikas labdaros organizacijoje „Come Back Alive“, teikiančioje pagalbą Ukrainos kariuomenei, Mykola Bielieskovas sako, kad kai kurios ginkluotųjų pajėgų dalys tikriausiai prieštarautų bet kokiam įsakymui pasitraukti iš Donbaso.
„Kai ukrainiečių prašoma daryti nepagrįstas nuolaidas, tai kvepia nacionaliniu pažeminimu, ypač tiems, kurie kovojo daugiau nei 11 metų“, – pabrėžia jis.
Rusijos kariuomenė okupavo beveik visą Luhansko sritį ir daugiau nei 80 proc. Donecko srities. V. Putinas pareiškė, kad Rusija užims visą Donbasą, jei Ukraina nepasiduos. Tačiau nors Kyjivo armija yra mažesnė ir silpnesnė, Rusija tikriausiai prarastų dešimtis tūkstančių karių mūšiuose dėl Kramatorsko ir Slovjansko.
„Net jei galiausiai prarastumėte [teritoriją], geriau priversti priešą sumokėti didelę kainą, nei sudaryti sąlygas jo tolesniam žygiui. Pasitraukimas be kovos yra politiškai sudėtingas ir kariniu požiūriu pavojingas“, – pabrėžia M. Bielieskovas.
Jis taip pat sako, kad net jei Ukraina atiduotų Donbasą Maskvai, Kremlius vargu ar nutrauktų savo invaziją.
„Rusijos požiūriu, visi šie [JAV remiami] planai yra ne apie faktinį [karų] sprendimą, o apie nesutarimų Ukrainoje sukūrimą ir išnaudojimą, siekiant dar vieno puolimo, kuris dar labiau sustiprintų jos derybinę poziciją“, – tikina analitikas.
Nors V. Zelenskis šią savaitę gavo Europos sąjungininkų paramą susitikime Jungtinėje Karalystėje, jo autoritetas susilpnėjo dėl korupcijos skandalo, dėl kurio praėjusį mėnesį patrauktas Andrijus Jermakas.
Nors jo pasitraukimas neabejotinai buvo smūgis V. Zelenskiui, kol kas nėra požymių, kad tai būtų paveikę derybas su Jungtinėmis Valstijomis.
„Daugelis pradeda suprasti, kad Jermako tikroji politinė įtaka buvo gerokai perdėta“, – rašo Ukrainos politinis analitikas, artimas prezidento administracijai, Volodymyras Fesenko.
JAV remiamas planas taip pat numatė, kad Ukrainoje per 100 dienų turi būti surengti prezidento rinkimai. V. Zelenskio pirmoji kadencija turėjo baigtis praėjusiais metais, tačiau rinkimai buvo atidėti pagal karo padėtį. Ji buvo įvesta 2022 m., kai į Ukrainą įsiveržė Rusija.
D. Trumpas pareiškė, kad atėjo laikas surengti rinkimus Ukrainoje. V. Zelenskis nesipriešina.
„Asmeniškai turiu norą ir esu tam pasirengęs“, – sakė jis žurnalistams. Be saugumo klausimo esą būtina pakeisti ir rinkimų įstatymą Todėl V. Zelenskis prašo savo frakcijos parlamentarų parengti atitinkamas įstatymo pataisas.
„Financial Times“ taip pat pranešė, kad D. Trumpas tikisi, kad karas baigsis iki Kalėdų, ir davė Kyjivui kelias dienas atsakyti į JAV remiamą taikos susitarimą.
V. Zelenskis Europos lyderiams sakė, kad per šeštadienį vykusį dviejų valandų pokalbį su D. Trumpo pasiuntiniais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu, jam buvo daromas spaudimas greitai priimti sprendimą dėl teritorijos perdavimo.
Įvardijo, ko siekia Putinas
Vašingtono bandymai priversti Kyjivą atiduoti žemę sukėlė pasipiktinimą Ukrainoje. Rusijos valdžiai prieštaraujantys ukrainiečiai jau buvo priversti palikti savo namus Donbase, kai 2014 m. Maskva perėmė kontrolę. Dauguma jų jau kelerius metus nematė savo šeimos narių, gyvenančių okupuotose teritorijose.
„Rusija jau atėmė mano namus ir šeimą, o dabar, kartu su Jungtinėmis Valstijomis, nori atimti iš manęs gimtąjį regioną“, – sako Svitlana, kuri iš Donecko pabėgo į Kyjivą.
Maskva ne kartą signalizavo, kad jos invazija į Ukrainą nėra susijusi vien su teritorija ir kad jos galutinis tikslas yra pašalinti tai, ką ji vadina „pagrindinėmis karo priežastimis“. Šis terminas yra rusų kalbos sutrumpinimas, reiškiantis provakarietišką vyriausybę Kyjive. Kremlius taip pat nori užkirsti kelią Ukrainai kada nors prisijungti prie NATO ir apriboti jos ginkluotųjų pajėgų dydį.
Tačiau V. Putino pirmasis ministras pirmininkas Michailas Kasjanovas sako, kad Rusijos lyderis yra užsispyręs siekti, kad Vakarai pripažintų Maskvos valdžią visame Donbaso regione. V. Putinas 2022 m. karo pradžioje rusams sakė, kad Kremlius siekia „išlaisvinti“ regioną iš Ukrainos.
„Štai kodėl jis nori viso Donbaso. Tai susiję su pagarba jam ir jo valdžiai, kad niekas neturėtų jokios priežasties manyti, jog jis yra silpnas“, – sako M. Kasjanovas.
Plataus masto karas Ukrainoje prasidėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
