Apie tai laidoje kalbėjo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Mantas Martišius.
Propaganda socialiniuose tinkluose
Radijo ir televizijos komisija darė tyrimą apie tai, kas vyksta socialiniuose tinkluose. Kaip visa tai atrodo? Apie kokią propagandos sklaidą jaunimui per socialinius tinklus galime kalbėti?
M. Martišius: Jeigu mes kalbame apie tam tikrą poveikį visuomenei, jos nuomonei, tai, turbūt yra pora išeitinių pozicijų, kurios yra svarbiausios. Viena iš svarbiausių – kokią informaciją naudoji, taip ir galvoji. Kaip tu galvoji, taip ir elgiesi. Tai labai paprasta, tokia lygtis, kurią mes padarysime. Turime pripažinti.
Antras dalykas, kuris yra labai svarbus ir yra didžiausia problema, kad dalis žmonių žiūri televizorių, klausosi radijo, galbūt vieną kitą laikraštį, portalą skaito, bet labai daug jų išėję į socialinius tinklus praktiškai negrįžta į kitą informacinę erdvę. Kodėl taip yra? Socialiniai tinklai sukuria tam tikrą iliuziją, kad tu gauni tai, tarsi, ko nori. Jeigu tu domiesi apie šunis, tai gausi daugiau informacijos apie šunis, jeigu apie kates, tada – apie kates.
„TikTok“ grėsmės
Trečias dalykas yra be galo svarbus. Daugybė tyrimų yra padaryta, kurie sako, kad visuomenės žmonių dėmesys silpsta. Mums sunku skaityti ilgą tekstą, nes visą laiką norime greičiau prieiti prie esmės. „TikTok“, „Instagram“ reels‘ai (aut. past. trumpi vaizdo įrašai), kurie yra iki 30 sekundžių, suteikia tikrą dopaminą. Problema yra ta, kad ten informacija labai suprimityvinta, supaprastina ir dažnai nebūtinai viskas yra teisinga.
Ten yra labai daug žmonių, daug jaunų žmonių, kurie nueina tikrai ne informacijos ieškoti, bet pramogų, sau patinkančio turinio. Ilgainiui jie gauna ir tą turinį, kuris yra, tarsi, apie pasaulyje vykstančius įvykius, bet jis nėra gilus ar analitinis. Dažniausiai tai yra turinys pateikiantis tam tikrus vienai ar kitai geopolitinei pusei palankius naratyvus.
Tai, ką mūsų tyrimas fiksavo, taip pat fiksavo ir Valstybės saugumo departamento grėsmių ataskaita apie socialinių tinklų įtaką socialinių jauniems žmonėms. Taip pat prisiminkime, kas vyko praeitais metais Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai JAV administracija reikalavo, kad kinai parduotų „TikTok“ Amerikoje.
Galiausiai įvyko tas susitarimas. O kodėl tai įvyko? Kur buvo pagrindinė problema? Problema, kad labai daug jaunų amerikiečių žiūri „TikTok“ ir pradeda gauti informaciją apie užsienio įvykius, kuri nebūtinai yra teisinga. Pavyzdžiui, daug žmonių gauna informaciją apie įvykius, kuriuose Kinija, Rusija, save nusipiešia taip, kaip joms patogu.
Pavyzdžiui, Izraelio ir Palestinos konfliktas yra nupiešiamas arba pateikiamas tokiu vaizdu, kuris yra vienpusiškas. Daug žmonių pradeda kaltinti Izraelį nebandydami įsiklausyti į tai, kas yra. Čia yra didžiausias pavojus. Kai žmogus patiki tam tikra informacija, tu pabandyk jam pasakyti, kad nėra taip, yra truputėlį kitaip. Jis tada jaučiasi nesaugus ir nenori pakeisti pozicijos.
Kodėl Rusija taikosi į jaunimą?
O kam jaunimas reikalingas Rusijai? Ką bandoma pasiekti veikiant jaunimą?
M. Martišius: Atsakymas yra labai paprastas. Šiandien tau 18 metų, po 10 metų – 28. Problema yra ta, kad daug kas įsivaizduoja, jog propagandos įtaka yra padaroma greitai kaip užhipnotizavimas, užbūrimas.
Žmonės galvoja, kad čia kaip viename animaciniame filmuke, kur su dūdele buvo išvestos pelės iš pilies. Taip nėra, deja, reikia ilgo, nuoseklaus darbo, paruošimo, kad įtikintum, jog į pasaulį, aplinką reikia žiūrėti per tam tikrą perspektyvą. Žinoma, tą perspektyvą ir padaryti.
Kas yra su jaunimu? Jie dažniausiai neturi darbinės ir gyvenimiškos patirties. Kitas problema, kuri yra labai paprasta, kadangi jie patirties neturi, nesidomi, galima pasakyti tam tikrus dalykus, kuriuos priims pakankamai kritiškai, nes tuo nesidomėjo.
Pavyzdžiui, Izraelio ir Palestinos konfliktas. Jeigu jie nežino, kad buvo daugybė arabų, izraeliečių karų, jie gali viską supaprastinti ir jiems visas konfliktas prasidės nuo 2023 metų, kai Izraelis jau užiminėjo Gazą. Tada jiems susiformuos vaizdas, kad Izraelio valstybė yra agresorė. Vėliau pabandyk pasakyti, kad ne, yra kitaip. Tada kimba ragais, nagais ir sako: „Nu, aš nekeisiu.“
Kokia kalba skleidžiama propaganda?
Dabartinis jaunimas rusų kalbos beveik nemoka. Ar tie naratyvai skleidžiami kažkokia kita kalba?
M. Martišius: Pasižiūrėkime į labai paprastą dalyką. Jeigu jūs naudojate „TikTok“, „Instagram“, „Telegram“ kanalus, tai pasakyti, kad po mėnesio pasižiūrėjus turinį ten pradėsite šlovinti Rusiją, yra klaidinga. Taip nebus, nes jūs augate vis tiek realioje aplinkoje ir tai veikia.
Kaip sakoma, kai posūkis vyksta, pasukimas vyksta po truputį. Pradžioje pradėkime labai paprastai, nepasitikėkime savo valstybe, nepasitikėkime vakarais kaip civilizacija, nepasitikime liberalia demokratija.
Po truputį parengi tą dirvą, kad galėtum pasukti. Tada atsiranda du labai svarbūs aspektai, apie kuriuos, galbūt, mažai pašnekama. Vienas yra teisinis aspektas, o kitas – mechaninis dizaino.
Teisinis aspektas yra, kai atsiranda socialiniai tinklai, skirtingai nuo kitų žiniasklaidos priemonių, jie yra atleisti nuo atsakomybės už skelbiamą turinį. Už skelbiamą turinį visą laiką atsakingas tas žmogus, kuris tai skelbia.
Jeigu aš skelbiu kažkokius netinkamus dalykus, tai mane reikia pagauti, pašalint iš to socialinio tinklo ir nubausti, jeigu tai yra didesnis pažeidimas. Kadangi patys socialiniai tinklai turi 100 milijonų vartotojų, informacijos srautas yra didžiulis, jie patys nebespėja to padaryti. Iš tikrųjų labai dažnai praeina ir dezinformacija, melagienos, neapykantos kurstymai.
Antras dalykas, kurį socialiniai tinklai ilgą laiką neigia. Prieš dvi savaites Kalifornijoje girdėjote, kai viena jauna mergina sakė, kad socialiniai tinklai sugriovė jos gyvenimą. Ji kaltino „Meta“, „Instagram“, „Facebook“ ir „Google“ dėl „YouTube“.
Ji sakė, kad visą dieną „skrolindavo“ ir nei galvą išsiplaudavo, nei mokydavosi, nei kažkokį gyvenimą pasidarė. Tiesiog sėdėdavo ir gaudau dopaminą, kuris buvo teikiamas. Teismas Kalifornijoje priėmė sprendimą ir 6 milijonų eurų baudą skyrė.
Teismo verdiktas buvo, kad socialiniai tinklai nėra šiaip sau padaryti. Jų dizainas, mechanika yra tokia, kad pasodintų žmogų kaip lošėją prie automato, kuris niekaip nenueitų kol žetonai nesibaigė. Tai nėra tik apie turinį, bet yra apie patį dizainą.
Pažiūrėkime, kas vyksta. Pavyzdžiui, Australija, man atrodo, prieš keletą metų pradėjo socialinių tinklų ribojimą. Šią savaitę Graikija sako, kad nuo 16 metų bus galima prisijungti prie socialinių tinklų. Lietuvoje šitos iniciatyvos yra, nes tinklai yra didžiuliai, tėvai irgi negali sužiūrėti, ką vaikai daro.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
