Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilnius TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto docentė dr. Rūta Mikučionienė ir Aplinkos ministerijos kancleris Povilas Poderskis.
Iš to, ką girdžiu, tarsi peršasi išvada, kad būstas taps šiek tiek pigesnis, nes reikės mažiau brangių medžiagų. Tačiau sakote, kad vystytojai, tikėtina, tų kainų neatpigins.
R. Mikučionienė: Na, žinote, aš galiu pasakyti, kadangi esu mokslininkė, vertinu patį pastatą. Vystytojų kainų analizių nevertinu, todėl nenoriu to labai komentuoti.
Aš pati energinio efektyvumo procesą stebiu nuo 2005 metų pabaigos, kai buvo išleistas pirmasis energinio naudingumo statybos techninis reglamentas. Turėjome tikrai sudėtingą situaciją 2016 metais, kai atsirado privalomumas statyti ir gauti leidimus A energinio naudingumo klasės pastatams.
Pirmiausia tai buvo problema net projektuotojams, nes jie dar nemokėjo to daryti. Vėliau ministerija buvo atidėjusi šį reikalavimą nuo sausio 1 dienos iki lapkričio 1 dienos. Buvo duota dešimt mėnesių pasimokyti, sužinoti, išmokti ir prisitaikyti.
Čia, matyt, ir buvo didžiausias lūžis. Technologijos dažniausiai būna brangios pirmą kartą, o vėliau po truputį pinga. Kai pirmą kartą suprojektuoji A klasės pastatą, tai yra ir sudėtinga, ir brangu, o vėliau atsiranda kartotinumas.
Dabar matau, kad tiek projektuotojai, tiek statybininkai yra pajėgūs statyti tikrai efektyvius pastatus visapusiškai. Šiandien technologijų daugėja, daugėja ir galimybių naudotis atsinaujinančiais energijos ištekliais.
Tai tikrai neturėtų branginti kainos. O ar atpigins, ar ji liks tokia pati dėl kitų ekonominių rodiklių, jau sunku vertinti. Tai labiau ekonomistų, o ne technologijų mokslo atstovų klausimas.
Dar paklausime ir gerbiamo Povilo nuomonės. Vis dėlto peršasi mintis, kad yra ir kitų aspektų, kurie susideda. Šiuo metu garsiai kalbama apie brangstančias statybines medžiagas.
Lieka diskusinis klausimas, kiek tai yra pagrįsta krizinė situacija, kalbant apie statybinių medžiagų stygių. Tačiau ar sutinkate, kad po šių pakeitimų realių pokyčių, kalbant apie būsto kainų mažėjimą, tikėtis neverta?
P. Poderskis: Akivaizdu, kad prieš keletą mėnesių įvykusi Irano karo situacija stipriai išbrangino degalų kainas. Tos degalų kainos per tam tikrą laiką, nežinau tiksliai per kokį, bet gana greitai atsiras statybinių medžiagų kainoje. Tai yra neišvengiama.
Jeigu įskaičiuojame ne tik tiesioginę energijos kainą, tai yra degalų kainą pervežimo prasme, bet ir tai, kad kai kurios medžiagos gaminamos naudojant dujas ar kitus cheminius junginius, kurie taip pat susiję su tais pačiais regionais, tai neišvengiamai atsilieps kainoms.
Mes galėsime pasakyti, kad vienoje vietoje kažką sumažinome, tačiau dar prisidėjo papildomi kaštai kitur. Bet statybų sektorius patiria daug krizių. Buvo ir metalo krizė, ir betono, ir armatūros. Nuo pat COVID-19 laikotarpio stebime po vieną ar kelis tiekimo grandinių sutrikimus kasmet.
Vis dėlto sektorius po truputį adaptuojasi. Galbūt pozityvus dalykas yra tai, kad galų gale atsigręšime į sprendimus, kurie yra čia, vietoje, ir kuriuos galime geriau kontroliuoti.
Pavyzdžiui, medinę statybą, iš vietoje pagamintų skydinių elementų surenkamus pastatus. Jeigu visa ekosistema bus arčiau mūsų, galėsime geriau kontroliuoti kainas ir būsime mažiau priklausomi nuo medžiagų, atvežamų iš Kinijos ar kitų šalių.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
