Turintiems NT – naujas mokestis dėl išaugusių kainų: paaiškino, kam reikėtų mokėti papildomai

Lietuvos bankas (LB) iškėlė siūlymą įvesti mokestį tiems, kurie būstą perka kaip investiciją.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Už nuosavų automobilių statymą daugiabučio kieme – 45 tūkst. eurų? Gyventojai šokiruoti

DIENOS PJŪVIS. Būsto pirkėjams ir statytojams – dideli pokyčiai: mokėsite dar daugiau?

Naujas kainų šokas Lietuvoje: gyventojus ragina ruoštis

Tokiu būdu siekiama stabdyti nekilnojamojo turto brangimą, tačiau specialistai įspėja, kad toks mokestis atneštų daugiau žalos nei naudos.

Investicinių sandorių daugėja

LB Finansinio stabilumo departamento direktorė Nijolė Valinskytė pasakoja, kad Lietuvos rinkoje stebima nemažai investavimo veiklos apraiškų.

Anot jos, apie trečdalis įsigyjamų gyvenamojo NT objektų gali būti perkami investavimo tikslais. Ši dalis ypač didelė Vilniaus mieste ir siekia apie 40 proc.

Taip pat dalis sandorių šalyje apima būstų perpardavimą. „Pavyzdžiui, mažiau nei per trejus metus nuo įsigijimo parduoti butai 2021 m. sudarė beveik 10 proc., per trumpiau nei vienus metus – 5 proc.“ – skaičiuoja N. Valinskytė.

Specialistė išskiria ir tai, kad per koronaviruso pandemiją ir po jos gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą dažniau pradėjo pirkti ir juridiniai asmenys, o jų dalis rinkoje išliko didesnė.

Sako, kad matytų naudą

LB atstovė pasakoja, kad, jeigu būstas naudojamas efektyviai ir skaidriai nuomojamas, sprendimas apmokestinti investicinį nekilnojamąjį turtą gali būti naudingas.

„Vis dėlto dalis būstų gali būti nepanaudojami efektyviai, skirti perpardavimui ir mažinti būsto įperkamumo galimybes pirmojo būsto pirkėjams“, – išskiria N. Valinskytė.

Pasak jos, apskritai didesnė investuotojų dalis būsto rinkoje gali turėti įtakos būsto rinkos tvarumui, nes gali sustiprinti būsto kainų svyravimus: augimo laikotarpiu – kaitinti rinką, o sulėtėjimo laikotarpiu, investuotojams atsitraukus – didinti nuosmukį.

Ekspertė sako, kad, tarptautinių institucijų teigimu, tinkamai sukalibruoti ir reikšmingesnio dydžio nekilnojamojo turto mokesčiai gali būti veiksmingas ir mažiau ekonominę elgseną iškreipiantis mokestinių pajamų šaltinis.

„Reikšmingesni nekilnojamojo turto mokesčiai prisideda prie tvaresnio būsto rinkos vystymosi ir mažesnio būsto kainų kintamumo. Tai ypač aktualu Lietuvoje, nes net apie pusė būsto sandorių sudaroma be paskolų, nuosavomis lėšomis, ir kreditavimo sąlygos aktualios ne visiems būsto pirkėjams“, – dalijasi N. Valinskytė.

Ekspertė pažymi, kad Lietuvoje žemės, būsto ir komercinio nekilnojamojo turto mokesčiai yra santykinai maži.

„Reikšmingesnio dydžio periodinis nekilnojamojo turto mokestis, ypač investiciniam būstui, būtų ekonomiškai naudingas“, – sako LB atstovė.

Ji išskiria ir kitų šalių patirtį, kur būstas yra investicinio turto klasė.

„Pavyzdžiui, Nyderlanduose ir Italijoje naudojamas nekilnojamojo turto sandorių mokestis (kitaip vadinamas žyminis mokestis) taikomas antriniam būstui. Taip pat egzistuoja praktika didesnį žyminį mokestį taikyti dažnai perleidžiamam nekilnojamajam turtui Honkonge arba diferencijuoti jį pagal skirtingus geografinius regionus, kaip Vokietijoje“, – aiškina N. Valinskytė.

Anot jos, tarptautinėje praktikoje vyrauja nuomonė, kad periodinis nekilnojamojo turto mokestis yra pranašesnis už žyminį mokestį, nes mažiau iškraipo rinką ir neturi žalingo poveikio gyventojų mobilumui, tačiau abu mokesčiai gali turėti stabilizuojamąjį poveikį būsto kainoms.

+1

Ekspertas įspėja: mokesčiai gali apsunkinti rinką

Nepaisant to, kad LB siūlyme apmokestinti investicinį būstą įžvelgiama nemažai naudos, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius įsitikinęs, kad būsto prieinamumą reikia skatinti ne ribojimais, o paskatomis.

Pasak jo, šiuo atveju bandoma riboti žmonių galimybę įsigyti turtą ir įdarbinti savo pinigus, o papildomai apmokestinti investuotojus nėra pats geriausias sprendimas.

„Jeigu norima didesnio prieinamumo, reikia sudaryti visas sąlygas daugiau plėtoti projektus, spartinti leidimų išdavimą, naudoti daugiau skaitmenizavimo priemonių ir mažinti perteklinius reikalavimus“, – sako M. Statulevičius.

Jis pažymi, kad didesnė pasiūla padeda valdyti kainas, o žmonės, kurie perka būstą investicijai, vėliau šį turtą pateikia nuomos rinkoje.

„Kitu atveju žmogus nusiperka būstą, jį įrengia ir parduoda, o rinkoje atsiranda didesnę pridėtinę vertę turintis būstas, nuo kurio sumokami mokesčiai. Tie, kurie negali įsigyti būsto, jį nuomojasi. Iš šios veiklos valstybė ir piliečiai gauna naudą, todėl papildomai „nuskausminti“ apmokestinant šiame etape nėra aiškių motyvų ir siūlytume nebetęsti šios iniciatyvos svarstymo“, – dalijasi LNTPA vadovas.

Atskleidžia, kas labiausiai nukentėtų

M. Statulevičius sako, kad jau praėjusiais metais Atsakingojo skolinimosi nuostatai apribojo pirkimo apetitą, nes bankams sumažinta finansavimo dalis perkant turtą investicijai. Dėl to reikia turėti daugiau savų lėšų, todėl žmonėms viskas pabrangsta.

„Nepaisant to, ar šia iniciatyva būtų apmokestinami fiziniai, ar juridiniai asmenys, tikėtina, kad investavimo mokestis tiesiog bus perkeltas galutiniam vartotojui. Žmogus, kuris nuomosis ar pirks turtą, visiškai arba iš dalies sumokės didesnę kainą. Pralaimėtojas arba mokėtojas bus galutinis vartotojas, dažniausiai – fizinis asmuo“, – pasakoja LNTPA prezidentas.

Anot jo, šio siūlymo šalininkai kaip privalumą įvardija galimybę „atvėsinti“ investicinę rinką, tačiau, jeigu ją „vėsinsime“ Lietuvoje, žmonės pinigus nukreips į užsienį.

M. Statulevičius akcentuoja, kad investavimas Lietuvoje turi būti maksimaliai skatinamas, nes esame geopolitiškai jautrus regionas. Anot jo, papildomi mokesčiai vietiniams investuotojams siunčia žinutę: „Čia neinvestuokite, ieškokite alternatyvų užsienyje.“

„Tai visiškai netaiklus sprendimas. Mažas idėjos privalumas, kad daugiau žmonių neva galės įsigyti turtą, nes investuotojai jo nepabrangins, tačiau tai, jo vertinimu, neprisidėtų prie būsto prieinamumo didinimo. Tie, kas negalėjo įsigyti, ir toliau negalės, bet jie tiesiog praras alternatyvą turėti nuomos pasirinkimą, nes jos pasiūla mažės“, – priduria LNTPA atstovas.