Anot jų, dabartiniai siūlymai dažnai atrodo labiau kaip papildoma biurokratija nei realus sprendimas, o naudotų automobilių rinkoje vis dar dominuoja seni modeliai, kuriuose sukčiavimą aptikti tenka ne moderniomis technologijomis, o elementariu pastabumu.
Tuo metu ekspertai viliasi, kad ateityje daugiau apsaugos suteiks patys automobilių gamintojai ir naujos technologijos.
Apie naujus pokyčius ir tai, kokios rizikos gresia automobilių pirkėjams naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta" atstovas Renaldas Gabartas ir bendrovės „OBDeleven“ atstovas Juozapas Preikša.
Šia tema diskutuojame jau ne vienerius metus ir vis kalbame apie tai, kad reikia imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti sukčius. Vertinant dabartinius pokyčius ir tendencijas rinkoje, kokią perspektyvą matote žiūrint į ilgesnį laikotarpį?
Ar ir toliau kalbėsime bei diskutuosime, kaip stabdyti ridos klastotojus, ar vis tik dabartinės priemonės ir siūlymai artėja prie realių sprendimų, kurie padėtų užkirsti kelią sukčiavimui?
J. Preikša: Dabartiniai siūlymai niekaip neprisideda prie realios problemos sprendimo. Tai labiau kažkokie burtai ir papildomas darbas valstybinėms įstaigoms, sakyčiau.
Mūsų akys turėtų krypti į automobilių gamintojus ir iš jų reikėtų tikėtis technologinių sprendimų, kurie padėtų sustabdyti šituos dalykus.
Tokie automobiliai, kokie yra gaminami dabar, reiškia, kad artimiausius 10 metų apie ridos klastojimą tikrai dar kalbėsime. Tas klastojimas vis sudėtingės, darysis vis įdomesnis ir turėsime ieškoti būdų, kaip jį pamatyti bei pastebėti.
O vėliau, kaip ir minėjau anksčiau, programine įranga paremti automobiliai jau, greičiausiai, turės pakankamai įrankių apsaugoti klientą.
Gerbiamas Renaldai, kokią jūs perspektyvą matote – daugiau pozityvo ar vis tik įžvelgiate ir negatyvių aspektų?
R. Gabartas: Iš tiesų visiškai pritariu tam, ką sako kolega. Tie modernūs automobiliai, vadinamosios planšetės ant ratų, tik dabar realiai pradeda atsirasti rinkoje.
Tačiau Lietuvoje vis dar dominuoja senesni automobiliai. Vidutinis automobilių parko amžius yra apie 15 metų, o į Lietuvą įvežamų automobilių vidutinis amžius siekia maždaug 10 metų.
Todėl tie senieji tikrinimo būdai vis dar išlieka svarbūs. Paprasčiausiai pasižiūrėjus, kaip nusidėvėjęs vairas, pavarų perjungimo svirtis ar kitos detalės, dažnu atveju galima suprasti, kad deklaruojama rida su realiu automobilio naudojimu nelabai sutampa.
Šiandien automobilio istoriją galima pakankamai lengvai pasitikrinti ir techninės apžiūros sistemoje. Žinant techninio paso numerį, galima pasižiūrėti, kokia rida buvo prieš dvejus, ketverius ar šešerius metus. Jeigu atsiranda nelogiškų pokyčių, jau galima kelti atitinkamus klausimus.
Bet iš esmės situacija tikrai yra labai sudėtinga. Galbūt ši problema ateityje taps mažiau skaudi tada, kai žmonėms reikės mažiau nuosavų automobilių ir labiau įsigalės dalijimosi automobiliais paslaugos.
Kai ateini, atsisėdi į automobilį ir tau nebesvarbu, kas su juo buvo prieš savaitę, dieną ar valandą, tada požiūris keičiasi, nes tai jau nebėra tavo daiktas. O verslai, kurie eksploatuoja tokius automobilius, galbūt nebebus taip stipriai suinteresuoti gudrauti, kaip dabar.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
