Gyventojai po pandemijos buvo pradėję ieškoti erdvesnių namų, tačiau sparčiai augusios kainos šiuos planus greitai pakoregavo.
Šiandien rinkoje ryškėja kita tendencija – mažesni būstai tampa ne tiek pasirinkimu, kiek kompromisu tarp norų ir galimybių. Tuo metu NT vystytojai vis aktyviau prisitaiko prie to, ką žmonės realiai gali įpirkti, o ne prie to, ko iš tiesų norėtų.
Apie tai, kas laukia pirkėjų ir miesto gyventojų, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Jūs užsiminėte apie gyventojų poreikius ir norus. NT vystytojai dažnai sako, kad žmonių požiūris keičiasi ir jie dabar renkasi mažesnius būstus nei anksčiau.
Tačiau ar tikrai taip yra? Galbūt sąlygas diktuoja ne patys gyventojai, o NT vystytojai? Kitaip tariant, žmonės galbūt ir norėtų didesnio būsto, tačiau tiesiog neturi galimybių jo įpirkti?
T. S. Kvainickas: Iš tikrųjų būsto dydį ir jo lokaciją lemia daug skirtingų veiksnių.
Jeigu žiūrėtume be platesnio konteksto, pats būsto dydis šiandien yra mažesnis negu prieš 15–20 metų, tačiau panašus į tą, kuris buvo prieš 50, 60 ar net 80 metų. Tiek prieš okupacinį laikotarpį, tiek jo metu būstai buvo panašaus dydžio.
Dalis gyventojų iš tiesų pakeitė savo poreikius. Nepriklausomybės pradžioje buvo populiarūs, tarkime, 400 kvadratinių metrų namai Pilaitėje, nes buvo tikimasi, kad kartu gyvens kelios kartos.
Tas lūkestis neišsipildė, todėl žmonės šiandien statosi mažesnius namus – ir ne vien dėl to, kad jie brangūs.
Anksčiau dažnai būdavo taip, kad namas pastatomas, bet 10 ar net 20 metų lieka neįrengtas. Trys kambariai įrengti, o likusi namo dalis – ne. Žmonės suprato, kad to tiesiog nereikia.
Norisi daugiau gyvenimo kokybės, todėl mažinami poreikiai ir pasirenkamas mažesnis būstas.
Kalbant apie butus, tarkime, dviejų kambarių butų plotas kurį laiką mažėjo, nes keitėsi gyvenimo būdas. Žmonės daugiau laiko leisdavo ne namuose, todėl būstas dažnai tapdavo vieta pernakvoti, persirengti ar laikyti daiktus.
Pandemijos metu viskas pasikeitė – gyventojai buvo uždaryti namuose ir atsirado tendencija norėti didesnio būsto, nes jame reikėjo praleisti daug daugiau laiko.
Tuomet kainos padidėjo, o žmonių norai nebesutapo su galimybėmis. Todėl rinka vėl grįžo prie mažesnių būstų.
Prie to prisideda ir investiciniai būstai, skirti nuomai. Nuomojamo būsto plotas dažniausiai neturi labai didelės teigiamos įtakos nuomos kainai, todėl investuotojai dažniau renkasi mažesnius būstus.
Ir žmogus, kuris ieško būsto tiesiog pernakvoti, taip pat dažniau renkasi mažesnį variantą.
Vystytojai stebi, kokio tipo būstai yra likvidžiausi. Jeigu pirkėjai dėl įvairių priežasčių renkasi mažesnius būstus, tuomet vystytojai tokių būstų ir pasiūlo daugiau.
Jeigu tendencija pasikeistų, pasikeistų ir pasiūla. Tačiau reikia suprasti, kad nuo idėjos iki būsto atsiradimo rinkoje praeina daug laiko – teritorijų planavimas, projektiniai pasiūlymai, statybų leidimai.
Todėl tam, kad rinka pradėtų keistis, reikalingos ilgalaikės tendencijos.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
O čia ką hipnotizuoja - kad tendencija, mada iš vakarų, brangūs kaštai - 95 proc melas.... Tiesiog žmonėms kabinami makaronai ant ausų - kitaip - keičiamas mąstymas per žiniasklaidą. O kas valdo žiniasklaidą - verslas - stambūs kapitalo turėtojai.
