Iš psichoterapeutės – svarbi žinia dėl šios priklausomybės: įsidėmėkite, jei vaikams rodote filmukus

Skirtingose valstybėse, įskaitant ir Lietuvą, pradėta vis garsiau kalbėti apie galimybę riboti prieigą prie soc. tinklų ankstyvame amžiuje.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Psichoterapeutas perspėja apie šių laikų rykštę: „Ta dalis vaikų yra jau prarasta“

Susidūrus su priklausomybėmis – psichologės patarimai: nekartokite šių klaidų

Ši klaida kovojant su priklausomybėmis tik dar labiau kenkia: „Jie įsivaizduoja, kad padeda“

Psichologė-psichoterapeutė Eglė Neverauskienė sako, kad nors tokios priemonės iš tiesų yra reikalingos, vien tik draudimai problemos neišspręs. 

Specialistės vertinimu, itin svarbu, kad tėvai kritiškai įvertintų ir savo pačių elgesį, mat vaikai neretai mokosi stebėdami suaugusius asmenis, ypač savo tėvus. Taip pat dėmesį, pasak pašnekovės, reikėtų atkreipti ir į tai, kiek tėvai skiria laiko savo atžaloms.

„Svarbūs ne tik ribojimai, bet ir tai, kad tėvai pasižiūrėtų į savo elgesį – kaip vaikai prieina prie socialinių tinklų, iš kur gauna tas prieigas, ar tėvai patys daug laiko praleidžia telefone ir tokį patį pavyzdį rodo vaikams, ar daugiau dėmesio skiria pačiam vaikui, skatina atžalas užsiimti kitomis veiklomis, mokytis bendravimo, emocijų valdymo įgūdžių“, – kalbėjo pašnekovė. 

Trumpi vaizdo įrašai, filmukai – dėmesio sutrikimo priežastis?

Psichologė-psichoterapeutė taip pat sako, kad ankstyvas ir dažnas trumpų vaizdo įrašų vartojimas gali turėti reikšmingos įtakos vaiko smegenų vystymuisi.

„Matome, kad kartais net dvejų metų vaikai rankose jau turi telefoną ir žiūri trumpus filmukus ar vaizdo įrašus. Trumpi filmukai stipriai dirgina dopamino sistemą.

Dopamino sistema – motyvacinė sistema. Tarkime, kai noriu atlikti tam tikrą veiksmą, elgesį, kad vėliau tarsi gaučiau apdovanojimą, pajusti tą smagų jausmą, t.y. dopamino pliūpsnį“, – kalbėjo E. Neverauskienė.

Pasak pašnekovės, tokiu atveju vaikai greitai išmoksta, kad trumpų filmukų ar kitų vaizdo įrašų žiūrėjimas suteikia greitą malonumą. 

„Jeigu vaikas turi tokią patirtį, pamatęs telefoną jis tikisi gauti tą apdovanojimą – dopaminą. Taip formuojasi įprotis, kad kiekvienas noras turi būti greitai patenkintas“, – sako psichologė.

Anot jos, ilgainiui tai gali paveikti ir gebėjimą išlaikyti dėmesį, susikoncentruoti.

„Kai ši sistema yra nuolat dirginama, nutūraliai veika ir dėmesio koncentraciją, nes ji nėra lavinama. Dėmesio koncentracija ugdoma tada, kai yra atliekamos ilgesnės užduotis ir tik tada gaunamas apdovanojimas. 

Pavyzdžiui, kai 7–8 metų vaikas žiūri filmą, trunkantį pusantros valandos, tokiu atveju dėmesio koncentracija yra lavinama. Bet jei yra žiūrimi trumpi, tarkime, iki 10 min. vaizdo įrašai, filmukai, sukuriamas disbalansas. Tad kuo toliau, tuo labiau gebėjimas susikoncentruoti, sutelkti savo dėmesį prastėja", – paaiškino E. Neverauskienė.

Štai kiek laiko per dieną galite praleisti prie ekranų: viršijus gresia skaudžios pasekmės

Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius, psichiatras Martynas Marcinkevičius yra sakęs, kad reikia atkreipti dėmesį į praleidžiamą laiką prie ekranų. 

Anot jo, svarbu suprasti, kada padėti telefoną į šalį ir atsitraukti nuo socialinių tinklų, kol tai nesukėlė rimtų problemų.

„Sveikas maksimalus laikas su visais ekranais yra iki keturių valandų per dieną“, – teigė psichiatras.

Jis pabrėžia, kad problema prasideda tada, kai žmogus nebekontroliuoja savo elgesio.

„Jeigu atsisėdai pažiūrėti kelių žinučių 15 minučių, o po to pamatai, kad praėjo keturios valandos – čia jau labai rimtas signalas. Aš dažnai tai lyginu su alkoholizmu: išėjau bokalo alaus, o grįžau visiškai girtas“, – pasakojo M. Marcinkevičius.

Pasak specialisto, priklausomybė ima trukdyti šeimos santykiams, socialiniam gyvenimui ir sveikatai.

„Jeigu neišsimiegi, atsikeli su nutirpusiomis galūnėmis, pavargusiomis akimis, jeigu tai kenkia santykiams – tai rodo, kad problema jau didelė ir reikia imtis priemonių kuo greičiau“, – įspėjo jis.

M. Marcinkevičius užsiminė ir apie socialinių tinklų veikimo principus. Pasak psichiatro, būtina suprasti vieną esminį dalyką – socialiniai tinklai sudaryti taip, kad būtų lengva manipuliuoti vartotoju. Jie skatina žmones vartoti tam tikrą turinį, pirkti tam tikras prekes.

„Preke tampame mes patys“, – pridūrė M. Marcinkevičius.

„Reikėtų kiekvienam prieš atsidarant socialinį tinklą pagalvoti apie šitą neatitikimą ir kad tu už socialinį tinklą susimoki ne pinigais, o savimi“, – sakė jis.

Anot jo, už ekranų stovi milijardines pajamas generuojančios korporacijos ir aukščiausio lygio specialistai, kurių tikslas – kuo ilgiau išlaikyti žmogų platformoje, manipuliuoti jo dėmesiu ir skatinti vartojimą.

Visą „Žurnalisto darbas iš arti“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.