Paimk gyvenimą į savo rankas

Nuo nekaltos taurės vyno iki kasdienio poreikio išgerti – riba tarp įpročio ir priklausomybės ne visada pastebima iš karto. Tačiau alkoholis gali paveikti ne tik kepenis, bet ir imuninę sistemą, atmintį, širdies bei kraujagyslių sistemą.

Kasmet nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia dešimtys tūkstančių gyventojų, daugiausia moterų. Kartais smurtas baigiasi tragedijomis – vien šiemet buitinių konfliktų metu nužudyta mažiausiai 13 žmonių. Specialistai pažymi, kad dalis smurto aukų vis dar bijo kreiptis pagalbos. Ne tik dėl to, kad jaučia spaudimą, bet ir dėl to, kad jas nuvilia teisinė sistema.

Jeigu paklaustumėte kėdainiečio Jauniaus Sagatavičiaus, kur yra pragaras, jis kaipmat jums atsakytų – štai čia, žemėje. Pats Jaunius jį pažįsta iš arti – ne vienerius metus alkoholis jį vedė vis gilyn, kol gyvenime nebeliko nieko, tik į nugarą alsuojančios mirties jausmas. Šiandien jis skaičiuoja 13 blaivybės metų ir pasakoja apie kelią iš dugno, kuriame, jo paties žodžiais, atrodė, kad teks pasilikti.

Įsivaizduokite scenarijų – sugrįžtame namo, pavalgome vakarienę, atrodo, kad lyg ir pasiekėme sotumo jausmą, bet vis dar „kažko“ norisi. Tas „kažkas“ gali būti sausainis, padėtas spintelėje, saldainis, o galbūt šaldytuve gulintis gardus sūrelis.

„Supratau, kad aš nesu vienas“: kas padeda ištrūkti iš priklausomybės

Seimo kanceliarijos duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių iš pinigų lošė apie 20 proc. 15-16 metų Lietuvos moksleivių. Pažymima ir tai, jog didelė dalis šiuolaikinių, įskaitant ir vaikams skirtus žaidimus, turi imituojamus lošimo elementus.

Laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ psichologė-psichoterapeutė Eglė Neverauskienė nagrinėjo, kaip užsimezga skirtingi priklausomybių modeliai ir kokią įtaką šiam procesui daro vaikystės išgyvenimai, supanti aplinka bei ankstyvuoju laikotarpiu susiformavę įsitikinimai apie save. Už kiekvienos priklausomybės slypi unikali – dažniausiai nematoma ir nutylima, tačiau itin reikšminga – istorija.

Atsivėrę socialinius tinklus matome, kiek daug galima aptikti įvairių valgymo įpročių ir kūno įvaizdį keičiančių tendencijų – siekį kasdienybėje surinkti kuo daugiau baltymų, įvairių dietų laikymąsi, o taip pat netgi vaistus, kurie žada žaibišką sulieknėjimą. Vis tik visos šios tendencijos – dietų kultūros dalis, kai kuriems tampanti priežastimi akistatos su valgymo sutrikimais.

Šiuolaikiniame pasaulyje technologijoms tapus neatsiejama kasdienybės dalimi, vis dažniau atkreipiamas dėmesys į kylančias rizikas ir naujas priklausomybių formas. Nors išmanieji įrenginiai dažnai tampa greitu būdu nuraminti ar pralinksminti vaiką, specialistai ragina nenumoti ranka į ilgalaikes pasekmes. Apie tai, kokią įtaką vaikų raidai ir dėmesio koncentracijai daro technologijos bei kokias taisykles turėtų nustatyti tėvai, laidoje pasakojo psichoterapeutė, psichologė Eglė Neverauskienė.

Lietuvoje kas antras suaugęs vaikystėje yra patyręs sunkumų dėl tėvų ar globėjų alkoholio vartojimo. Specialistai pabrėžia, kad priklausomybė šeimoje paveikia ne tik patį priklausomą žmogų – didžiausią kainą dažnai sumoka vaikai, kurie auga nuolatinėje įtampoje, nežinioje ir baimėje. Tokioje aplinkoje augę vaikai neretai per anksti prisiima suaugusiųjų atsakomybes, sunkiau pasitiki kitais žmonėmis, o vaikystėje patirtos traumos gali atsiliepti ir kuriant santykius jau suaugus.

Nauja pradžia dažnai atrodo sudėtinga – ypač kalbant apie fizinį aktyvumą. Vieni puola į sporto salę, kiti susižavi naujomis programomis ar iššūkiais, tačiau po kelių savaičių entuziazmas išblėsta.

Kaip pasitraukti iš smurtinių santykių – tokį klausimą sau užduoda, deja, vis dar per daug moterų Lietuvoje. Iš šalies atrodo, kad tai padaryti yra lengva, tačiau specialistai pabrėžia – šis sprendimas neretai tampa vienu sunkiausių žmogaus gyvenime. O tokie santykiai nebūtinai prasideda nuo fizinio smurto – jie vystosi pamažu, per kontrolę, izoliaciją ir pasitikėjimo savimi griovimą.

Kasmet Lietuvoje nuo esamų ar buvusių partnerių rankos žūsta apie dešimt moterų. Specialistai pabrėžia, kad smurtiniai santykiai retai prasideda nuo fizinio smurto. Dažniau jie vystosi pamažu, per kontrolę, izoliaciją ir pasitikėjimo savimi griovimą. Iš šalies dažnai atrodo, kad iš smurtinių santykių tereikia išeiti, tačiau realybėje šis sprendimas neretai tampa vienu sunkiausių žmogaus gyvenime.

Šiuolaikiniame pasaulyje ekranai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, tačiau tėvams tai kelia vis daugiau iššūkių. Nuolatinis vaikų noras leisti laiką su telefonu rankose dažnai virsta šeimos konfliktais, o ekspertai pastebi liūdną tendenciją – tėvai, norėdami skirti laiko sau, patys įstumia vaikus į virtualius pasaulius, net nesusimąstydami apie ilgalaikes pasekmes.

Telefonas vaikų rankose šiandien tapo kasdienybe, tačiau specialistai vis dažniau kelia klausimą – kokią kainą už tai mokame ateityje? Specialistai sako, kad priklausomybė nuo socialinių tinklų, trumpi vaizdo įrašai ir nuolatinis dopamino „greitas atlygis“ gali keisti ne tik įpročius, bet ir vaiko gebėjimą susikaupti.

Šiuolaikiniame pasaulyje priklausomybių formos nuolatos keičiasi, atsiranda vis naujų. Pavyzdžiui, su priklausomybe nuo soc. tinklų susiduria vis daugiau jaunų žmonių, o taip pat ir suaugusių asmenų.  Skirtingose valstybėse, įskaitant ir Lietuvą, pradėta vis garsiau kalbėti apie galimybę riboti prieigą prie soc. tinklų ankstyvame amžiuje.

Socialiniai tinklai ir dirbtinis intelektas neabejotinai pakeitė informacijos vartojimo įpročius. Ir nors atsakymus šiandien gauname akimirksniu, vis dažniau kyla klausimas – ar gebame pateiktą informaciją vėliau įvertinti kritiškai? Specialistai vis garsiau įspėja, kad didžiausia grėsmė slypi ne pačiose technologijose, o silpnėjančiame gebėjime analizuoti, kelti klausimus ir atskirti faktus nuo manipuliacijos.

Kiekviena priklausomybė turi savo istoriją – dažnai nematomą, nutylėtą, bet labai svarbią. O neretai už to slypi jausmai, skirtingos patirtys ir neišspręsti vidiniai konfliktai. Laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ psichologė-psichoterapeutė Eglė Neverauskienė aptarė, kaip gali susiformuoti skirtingos priklausomybė, kokį vaidmenį šiame procese atlieka vaikystės patirtys, aplinka bei ankstyvieji įsitikinimai apie save.

Skirtingos priklausomybės neatsiranda per vieną dieną – tai procesas, kuriam įtaką daro ne tik biologiniai veiksniai, bet ir emocinė aplinka, vaikystėje sukauptos patirtys.

Socialiniai tinklai, o taip pat ir dirbtinis intelektas pakeitė ne tik, kaip ieškome skirtingos informacijos, bet ir tai, kaip mąstome. Ir nors atsakymus į iškilusius klausimus galime gauti vos per kelias sekundes, tačiau vis dažniau kyla dilema: ar technologijos ugdo mūsų gebėjimą analizuoti, ar priešingai – pamažu atpratina mąstyti savarankiškai? Kokį poveikį ekranai daro vaikų raidai, kodėl gebėjimas kritiškai mąstyti tampa vis didesniu iššūkiu ir kokį vaidmenį šiame procese ...

Nors visuomenėje daugiau kalbama apie psichologinę pagalbą, priklausomybių tema vis dar apipinta mitais. Žmonės neretai susigėsta ir laiku nesikreipia pagalbos. Psichologai aiškina, kad pasikonsultuoti pas psichologą ar šeimos gydytoją nėra nieko gėdingo, juolab apie vizitą žino tik sveikatos specialistas ir pacientas. Specialistai taip pat įspėja – neretai gerų norų vedami artimieji dažnai daro rimtą klaidą, kuri ne padeda, o tik dar labiau gilina priklausomybę.

Viena taisyklė, panašu, yra aiški visiems – rūkymas kelia riziką susirgti, pavyzdžiui, plaučių vėžiu. Tačiau kažkodėl ne visi įvertina alkoholio, kaip kancerogeno įtaką. Apie alkoholio įtaką onkologinių ir kraujo ligų vystymuisi naujienų portalo tv3.lt laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ kalbėjo Domas Vaitiekus – hematologas, onkologas chemoterapeutas.

Įvairios akcijos, riboto laiko pasiūlymai ir nuolat besikeičiantys išpardavimai žmones skatina pirkti vis daugiau. Specialistai sako, kad daliai gyventojų apsipirkimas tampa nebe poreikių patenkinimu, o emociniu būdu nusiraminti, pasikelti nuotaiką ar pabėgti nuo kasdienio streso.   Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ pasakojo komunikacijos ekspertė Miglė Eleonora Černikovaitė.

Socialiniai tinklai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi – juose ne tik bendraujame, ieškome informacijos, bet ir pramogų. Tačiau vis dažniau kyla klausimas, ar įprotis nuolat tikrinti telefoną, be tikslo naršyti naujienų srautą ar socialiniuose tinkluose ieškoti pabėgimo nuo kasdienių rūpesčių nėra ženklas, kad riba tarp įprasto naudojimosi ir priklausomybės ima nykti.

„Jei neįsigysi, jausiesi blogesnis už kitus“: specialistė įspėja apie pavojingą reiškinį

Ilgai ir sveikai gyventi turėtų būti kiekvieno žmogaus tikslas, tačiau, kad jį pasiektume, svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką kasdien darome ir vengti to, kas senėjimo procesus skatina. Apie tai, ar egzistuoja ilgaamžiškumo receptas ir kokie nemokami arba pigūs veiksniai lemia mūsų savijautą, laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ papasakojo genetikas, medicinos mokslų daktaras Vaidas Dirsė. Kas yra ilgaamžiškumas? Laidoje Vaidas Dirsė paaiškina, ką reiškia ilgaamžiškumo sąvoka.

Sausį sporto klubai pilni, socialiniai tinklai mirga pažadais nuo Naujųjų ar pirmadienio pradėti naują gyvenimą, o kalendoriuose nugula ambicingi planai. Tačiau jau po kelių savaičių motyvacija ima blėsti, o sportbačiai vėl atsiduria spintos kampe.

Dar ne taip seniai, pornografinių vaizdelių pamatyti galima buvo žurnaluose suaugusiems, video kasetėse ar diskuose. Tačiau su interneto įsigalėjimu juos galima pasiekti keliais paspaudimais. Kai yra paklausa, yra ir pasiūla.

„Draudimai niekada neveikė ir neveiks“: kaip netapti priklausomu nuo socialinių tinklų? „Draudimai niekada neveikė ir neveiks“: prabilo apie socialinių tinklų daromą įtaką „Draudimai niekada neveikė ir neveiks“: tampame priklausomi nuo socialinių tinklų?

Lašas po lašo ir akmenį pratašo – visiems gerai žinoma ir šimtus kartų girdėta patarlė. Šią išmintį taip pat galima pritaikyti kalbant apie tylią, neretai be įspėjamųjų ženklų pasireiškiančią kepenų cirozės ligą, kurios vienas dažniausių sukėlėjų – nesaikingas alkoholio vartojimas. Šįkart laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ buvo gvildenama kepenų cirozės tema – jos priežastys, komplikacijos, keliamos grėsmės bei prevencija, iš kurios svarbiausia – alkoholio atsisakymas.

Geria vienas, o kenčia visi aplinkui – specialistai nurodo, kad dėl sergančiojo priklausomybe gyventi pilnaverčio gyvenimo negali mažiausiai šeši jo artimos aplinkos žmonės. Jeigu priklausomybė susijusi su azartiniais lošimais, nukentėti gali ir 50 ar daugiau žmonių. Nuolatinis nerimas, nežinomybė ir galvos skausmas, kaip padėti išsikapstyti brangiam artimajam, užgožia asmeninius poreikius, kas palaipsniui virsta kopriklausomybe.

Socialiniai tinklai, elektroninės cigaretės ir virtualūs žaidimai – tai tik dalis naujų priklausomybių, su kuriomis susiduria vaikai. Ekspertai sako, kad jų šaknys dažnai slypi vienišume, o tėvams svarbu laiku pastebėti pirmuosius pavojaus ženklus. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadove Ilma Skuodiene ir  psichologu Edvardu Šidlausku.

Geria vienas, o kenčia visi aplinkui – specialistai nurodo, kad dėl sergančiojo priklausomybe gyventi pilnaverčio gyvenimo negali mažiausiai šeši jo artimos aplinkos žmonės. Nuolatinis nerimas, nežinomybė, kasdienos rūpesčiai ir galvos skausmas, kaip padėti išsikapstyti brangiam artimajam, užgožia asmeninius poreikius, kas palaipsniui virsta kopriklausomybe.

Turbūt nėra žmogaus, kuris nežinotų, kad rūkymas kenkia sveikatai ir nesuprastų, kaip tai žaloja kūną. Tačiau, nors dėl rūkymo dauguma esame įspėjami jau vaikystėje, nemaža dalis žmonių ne tik bando parūkyti, bet ir tampa priklausomi. Apie tai, kodėl žmonės nepaiso rūkymo žalos, kokie pavojai kyla ir, galiausiai, kokių žingsnių galima imtis norint kovoti su šia priklausomybe, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.

Prieš pat Velykas Lietuvą sudrebino milžiniško masto operacija, kurios metu pareigūnai sulaikė daugiau negu 1 tonos kokaino siuntą. Iš šio kiekio 800 kilogramų rasta Lietuvoje, atlikta daugiau negu 60 kratų, visi 13-a įtariamųjų – lietuviai, kurie iš tokio kiekio svaigalų „gatvės“ rinkoje būtų uždirbę maždaug 50–70 mln. eurų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjęs Vilniaus apskr.

Kol politikai ir technologijų milžinai ieško būdų, kaip suvaldyti nepilnamečių laiką soc. tinkluose, vis garsiau skamba klausimas: ar skaitmeninėje erdvėje jau metas įvesti pilnametystės ribą? Diskusijos apie amžiaus patikrą, platformų atsakomybę ir vaikų saugumą įgauna pagreitį, o ekspertai įspėja – delsimas gali kainuoti labai brangiai. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Seimo narė Daiva Ulbinaitė ir Skaitmeninės etikos centro bendrakūrė Renata Gaudinskaitė.

Diskusijos dėl socialinių tinklų ribojimo vis garsiau skamba ir Lietuvoje. Kai kurios šalys jau imasi griežtų priemonių siekdamos apsaugoti vaikus ir paauglius nuo galimos socialinių tinklų žalos.

Pradėjus sportuoti ar padidinus krūvį, daugelis susiduria su tuo pačiu klausimu – ar šis skausmas normalus? Kada tai tik raumenų reakcija į darbą, o kada jau ženklas, kad organizmas siunčia rimtą įspėjimą? Būtent ši riba dažnai kelia daugiausia nerimo, ypač vyresniame amžiuje, kai baimė patirti traumą tampa viena pagrindinių priežasčių vengti judėjimo.

Medikai vis garsiau kalba apie nerimą keliančias vaikų priklausomybes. Vaikai pradeda svaigintis vis ankstyvesniame amžiuje. Kaip mes juos apsaugosime? Apie tai, kaip apsaugoti nepilnamečius nuo priklausomybių, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadove Ilma Skuodiene ir psichologu Edvardu Šidlausku.

Vis dažniau pastebima, kad šiuolaikiniai vaikai nerimą ar nuovargį renkasi malšinti priklausomybę keliančiomis priemonėmis. Mažamečiai atranda vis daugiau būdų, kaip vartoti nikotiną ar narkotines medžiagas taip, kad apie tai nesužinotų nei artimieji, nei aplinkiniai. Apie tai, kaip apsaugoti nepilnamečius nuo priklausomybių, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadove Ilma Skuodiene ir  psichologu Edvardu Šidlausku.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad situacija Lietuvoje – nebloga – narkotikus bandžiusių moksleivių skaičiai šiek tiek mažesni nei Europos vidurkis. Tačiau ar tikrai galime jaustis ramūs? Specialistai atkreipia dėmesį į pavojingą tendenciją – vienoje srityje Lietuva išsiskiria blogąja prasme, o apie ją vis dar kalbama per mažai.

Tanoreksija – liguistas noras degintis ir baimė atrodyti pernelyg baltam. Kitaip tariant, tai yra priklausomybė deginimuisi. Grįžus saulėtam sezonui svarbu nepamiršti, kad odą nuo saulės spindulių yra būtina saugoti (ir tai daryti ištisus metus), o saulės vonios gali būti itin pavojingos šviesaus gymio lietuviams.

Europos komisija nusprendė, kad platforma „TikTok“ sukelia priklausomybę – diskusijos pasiekė ir Lietuvą, siūloma drausti socialinius tinklus vaikams iki 16 metų amžiaus. Kas laukia Lietuvoje? Apie tai, kokie pokyčiai gali laukti Lietuvos ir kaip socialinių tinklų ribojimai paveiktų visuomenę, diskutuoja Seimo narė Daiva Ulbinaitė ir Skaitmeninės etikos centro bendrakūrė Renata Gaudinskaitė.

Technologijų amžiuje socialiniai tinklai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Tačiau, pasak specialistų, kartu su galimybėmis jie kelia ir vis daugiau grėsmių psichikos sveikatai. Viena ryškiausių – priklausomybė nuo socialinių tinklų, kuri, anot medikų, savo poveikiu prilygsta net narkotinėms medžiagoms. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ pasakojo Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius, psichiatras Martynas Marcinkevičius.

Ar sportuoti reikia visiems vienodai? Ar skiriasi rekomendacijos 20-mečiui ir 70-mečiui? Nors fizinis aktyvumas svarbus kiekviename amžiuje, specialistai pabrėžia – prioritetai skiriasi, o dažna klaida yra manyti, kad pakanka tiesiog kažkiek pajudėti. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ kalbėjo Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ kineziterapeutas ir treneris Rokas Norvaišas.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip nekaltas pomėgis ar būdas atsipalaiduoti po darbo, tačiau riba tarp hobio ir priklausomybės kartais yra pavojingai plona.

Nors dažniausiai kalbama apie alkoholio žalą kepenims, neigiamą poveikį jaučia visa virškinimo sistema – nuo burnos iki žarnyno. Apie tai, kokie yra realūs alkoholio pavojai ir kas virškinimo sistemoje vyksta svaiginantis, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo gydytoja gastroentorologė Evelina Ruibienė. Jau kurį laiką yra kalbama apie tai, kad nėra „saugaus“ alkoholio kiekio.

Technologijų ir greitos kasdienybės pasaulyje lengva būti įtrauktam į įtampos kupiną gyvenimą. Tad daugelis, norėdami atsikvėpti vis dažniau ir ilgiau nukreipia savo žvilgsnį į ekraną, taip įgaudami tylią priklausomybę. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ psichologas, „Jaunimo linijos“ savanoris Arnoldas Žukauskas diskutavo, kaip padėti sau ir mažiesiems išbristi iš šios technologinės duobės.

Kiekvieno žmogaus kasdienybę rimtai sugadinti gali nemalonios traumos, kurios nesirenka aukos: pasiveja ne tik į parduotuvę einančius senjorus, bet ir savo kūną rimtai prižiūrinčius sportininkus. Apie pagrindinius pavojus ir kas nutinka, kai žmogus perspaudžia sportuodamas, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo kineziterapeutas Petras Mikučionis.