Paimk gyvenimą į savo rankas

Ekranų vartojimas atrodo tapęs norma – daugelis tarsi prilipę prie telefonų, savo laisvą laiką leidžia naršydami socialiniuose tinkluose ir žaisdami kompiuterinius žaidimus. Turbūt visi supranta, kad toks gyvenimo būdas nėra sveikas, tačiau daug kam yra sunku riboti ekranų vartojimo laiką.

Šiuolaikinėje visuomenėje nutukimas vis dar dažnai vertinamas kaip asmenybės silpnumo arba valios stokos požymis. Tačiau, pasak dietistės Vaidos Kurpienės, tai visiškai klaidingas įsitikinimas. Nutukimas yra kompleksinė sveikatos problema, kurią lemia daugybė veiksnių – nuo šeimos įpročių ir emocinio valgymo iki gyvenimo būdo įpročių. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ kalbėjo dietistė Vaida Kurpienė.

Įsibėgėjus peršalimo ligų sezonui, kartu su sloga ir gerklės skausmu į namus grįžta ir liaudiški patarimai – medaus kompresai, „natūralūs“ būdai ir savigyda. Tačiau šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pabrėžia – problema nėra pati savigyda – problema atsiranda tada, kai ji grindžiama nepatikima informacija. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ gydytojas sako, kad be savigydos šiuolaikinė sveikatos sistema tiesiog nefunkcionuotų.

Priklausomybė paveikia ne tik priklausomą žmogų, bet ir tuos, kurie yra aplink. Gyvenime patirtos traumos ir sunkumai gali užprogramuoti žmogaus smegenyse „gelbėtojo“ vaidmenį, dėl kurio yra sunku palikti priklausomą asmenį, norisi jam padėti, nors tai labai sunku. Apie tai, ką patiria kopriklausomi žmonės ir kaip tokiuose santykiuose nustatyti ribas, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo blaivios gyvensenos ir laisvės nuo priklausomybių mentorius Eugenijus Šnipas.

Sakoma, kad moters rankinėje telpa visas pasaulis – nuo kosmetikos, darbo užrašų, pietų dėžučių, vaikų žaislų, sauskelnių iki smulkmenų visiems gyvenimo atvejams. Visgi, yra daiktų, apie kuriuos garsiai nekalbama ir jie ten laikomi slapta – tai alkoholis mažuose buteliukuose, bet su itin didelėmis bei skaudžiomis pasekmėmis.

Turbūt daugelis pažįsta žmogų, kuris nuolat nori kažko saldaus, su savimi visada nešiojasi saldainį ir kiekvieną valgį palydi desertu. Ar nuolatinį saldumynų poreikį galima laikyti priklausomybe? Apie tai, koks turėtų būti sveikas santykis su cukrumi, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo gydytojas dietologas Edvardas Grišinas. Laidos svečias sako, kad į jo paties požiūris į mitybą yra „liberalus“. Anot dietologo, cukraus ir angliavandenių jo paties mityboje yra.

Daugeliui vaikų išmanieji įrenginiai tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. Prie telefono vaikai neretai pripranta dar kūdikystėje, kai tėvai, norėdami pailsėti ar nuraminti mažylį, įbruka jam telefoną. Tačiau specialistai perspėja – toks elgesys gali turėti negrįžtamų pasekmių. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ kalbėjo Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.

Daugelis žmonių, išgirdę sąvoką emocinis valgymas, ją sieja su stipriais jausmais ir nesveiko maisto vartojimu. Bet dietistė Vaida Kurpienė naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ teigė, kad emocinis valgymas nėra vien tai – šiais laikais tuo pamažu tampa ir kavos bei užkandžio pertraukėlės darbo metu. O žmonės bendrai atitolsta nuo sveikos mitybos, vis išsakydami naujų priežasčių, kodėl.

Galvodami apie priklausomybę alkoholiui dažniausiai įsivaizduojame jau dugną pasiekusius asmenis, tačiau neretai priklausomybė slegia ir iš pažiūros sėkmingus, laimingus žmones. Apie tai, kada alkoholis tampa problema, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo blaivios gyvensenos ir laisvės nuo priklausomybių mentorius Eugenijus Šnipas.

Pasitikėjimo stoka jauname amžiuje, sudėtingi tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai paauglystėje, užgauliojimai mokykloje, deja, tačiau neretai tampa paskata jaunuoliams įsitraukti į priklausomybes, išbandyti tai, kas neva yra „kieta“ tarp bendraamžių, neatsižvelgiant į ilgalaikes neigiamas pasekmes fizinei ir emocinei sveikatai.

Šiuolaikiniame, nuolat skubančiame pasaulyje fizinis aktyvumas vis dažniau nustumiamas į antrą planą, ypač tarp jaunuolių. Judėjimo stoka formuoja ilgalaikius įpročius, kurie daro įtaką ne tik kasdienei savijautai, bet ir didina riziką ateityje susidurti su lėtinėmis ligomis bei žalingais įpročiais.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) specialistų pristatytas alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Europos mokyklose (ESPAD) duomenys leidžia įvertinti ne tik dabartinę situaciją, bet ir ilgalaikes jaunimo elgesio tendencijas.

Paauglystė – pagundų ir bandymų laikotarpis, kai norisi išbandyti viską, kas nauja ir populiaru tarp bendraamžių. Deja, kartais tokie pabandymai tampa priklausomybėmis, keliančiomis rimtus pavojus. Apie tai, su kokiomis pagundomis susiduria paaugliai, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo gydytojas toksikologas Haris Jakavičius.

Net ir nekaltas smalsumas surūkyti pirmąją cigaretę vėliau gali virsti rimta priklausomybe nuo tabako. Nors didžioji dalis žmonių yra girdėję apie rūkymo daromą žalą sveikatai, ši priklausomybė vis dar giliai įsišaknijusi kasdienybėje. O neretai polinkį rūkyti lemia ir patiriamas socialinis spaudimas, stresas ar klaidingas įsitikinimas, kad būtent rūkymas neva gali padėti atsipalaiduoti.

Nors informacijos apie skirtingų priklausomybių daromą žalą žmonių organizmui galima surasti nemažai, tačiau dalis žmonių vis tiek eksperimentuoja su savo sveikata. Negana to, medicinos srities specialistai pastebi ir dar vieną tendenciją – su pavojingomis psichikos būsenomis, pavyzdžiui, psichozėmis, susiduria vis jaunesni žmonės. O dažnu atveju tokią būseną sukelia narkotinių medžiagų vartojimas.

Cukrus, užkandžiavimas, produktai su paslėptais priedais ir nuolat kintančios mitybos mados. Specialistai atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinė mitybos aplinka kupina spąstų, kurių dažnai nepastebi patys gyventojai. O tai skatina susiformuoti ir tam tikras priklausomybes, susijusias su maistu, kurios vėliau gali lemti lėtinių ligų atsiradimą. Pavyzdžiui, vis dažniau susiduriama su nutukimu.

Šiuolaikinė visuomenė neretai renkasi patogumą. Tačiau tuo pat metu ranka numojama į sveikatingumo rekomendacijas, patarimus, kurių išpildymui reikia ir papildomų pastangų, disciplinos. Specialistai sako, kad neretai nutinka ir taip, kad sveikatingumo suvokimas galiausiai būna savitai iškreipiamas, t.y. gyventojai susikuria savas iliuzijas apie pakankamą judėjimą, kokybišką miegą ar neva nekenksmingus žalingus įpročius.

Šiuolaikinės technologijos tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. Vis tik specialistai vardija, kad per ankstyvas ir nekontroliuojamas išmaniųjų telefonų ar planšečių naudojimas gali daryti neigiamą įtaką ne tik jaunų žmonių psichologinei, bet ir fiziologinei sveikatai.

Už skirtingų priklausomybių neretai slypi gilūs vidiniai išgyvenimai, emocinis skausmas. O iškilę sunkumai neretai sukuria didelius išbandymus ne tik pačiam žmogui, bet ir jo artimiesiems, draugams.

Šiandien vis dažniau kalbame apie ligų prevenciją. Tačiau, panašu, ne visi supranta, ką reiškia tinkamai rūpintis savo sveikata. Negana to, papildomų iššūkių kelia ir ant gydytojų pečių užkraunama administracinė našta, abejonių kyla ir dėl dabartinės apmokėjimo sistemos. Su dar didesne problema susiduria įvairiomis priklausomybėmis sergantys asmenys ir jų artimieji, kurių dalyvavimas prevencinėse programose dėl kitos, priklausomybių ligos, yra dar sudėtingesnis.

Nors didžiosios metų šventės daugiausiai asocijuojasi su iššūkiais perkant dovanas ir dekoracijas, neretai jos tampa išbandymu ir širdžiai. Nors atrodo nekaltai, net vos keli šventiniai vakarai su stikliuku gali sukelti rimtus negalavimus. Apie tai, kaip šventinis režimas ir žalingi įpročiai veikia širdį ir kokias grėsmes kelia, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo kardiologas Arnas Karužas.

Kas yra vadinamasis „švenčių širdies sindromas“, kuris pasireiškia po gausaus alkoholio suvartojimo per trumpą periodą? Toks reiškinys dažniausias būtent per įvairias šventes, kai žmonės labiau atsipalaiduoja, leidžia sau išgerti daugiau, nei įprastai. Apie tai, kaip šventinis režimas ir žalingi įpročiai veikia širdį ir kokias grėsmes kelia, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo kardiologas Arnas Karužas.

Elgesio priklausomybės – tai pasikartojantys, sunkiai kontroliuojami veiksmai, kurie asmenims iš pat pradžių gali suteikti trumpalaikį pasitenkinimą ar palengvėjimą, tačiau ilgainiui sukelia neigiamų pasekmių jų psichinei, fizinei ar socialinei gerovei. Specialistai atkreipia dėmesį, kad elgesio priklausomybės dažnai formuojasi palaipsniui ir ilgą laiką lieka nepastebėtos, nes tam tikras elgesys gali būti socialiai priimtinas.

Sveika mityba šiandien dažnai apipinta mitais, draudimais ir kraštutinumais, todėl ne visada aišku, kas iš tiesų yra naudinga mūsų sveikatai. Ar būtina atsisakyti mėgstamo maisto? Kaip suformuoti ilgalaikius, o ne trumpalaikius mitybos įpročius? Apie tai ir dar daugiau kalbame su Vaida Kurpiene – dietiste, sveikos mitybos specialiste. Daugiau apie tai – laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“. Visas pokalbio įrašas su dietiste V. Kurpiene – straipsnio pradžioje.

Skirtingos priklausomybės gali būti susijusios nebūtinai tik su alkoholiu ar kitomis medžiagomis. Vis dažniau tam tikros priklausomybės kyla iš mūsų kasdienybės – naudojimosi telefonais, socialinių tinklų ar kitų lengvai apčiuopiamų pagundų. Kaip nepasiduoti ir į ką atkreipti dėmesį, laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ kalbame su „Jaunimo linijos“ savanoriu, psichologu Arnoldu Žukausku.

Sveiko gyvenimo būdo pasirinkimas, disciplinuotas užsibrėžtų, kilnių tikslų siekimas – raktas į pilnavertį, kokybišką gyvenimą. Kartu tai padeda rasti ne tik psichologinę, bet ir fizinę sveikatą, padėti sau sumažinti patiriamą stresą. Ir net jei tie tikslai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti menki, ultramaratonininkas, pasaulio čempionas ir rekordininkas Aleksandras Sorokinas tikina – būtent tai dažnu atveju tampa svarbiu motyvacijos šaltiniu.

Alkoholio vartojimas gali sukelti rimtų neigiamų pasekmių ne tik sveikatai, bet ir santykiams, gyvenimo kokybei. Todėl gyventojai raginami nežaisti su savo gyvenimais, o prireikus – nedelsti ir kreiptis į specialistus.   Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) gydytojas, psichiatras Emilis Subata sako, kad su priklausomybe nuo alkoholio neretai susiduria ir darbingo amžiaus žmonės.

Nėštumas dažnai yra laikomas svarbiausiu ir gražiausiu laikotarpiu moters gyvenime, tačiau būna situacijų, kai šį stebuklą lydi ne tik medicininiai iššūkiai, bet ir psichologinės, socialinės dilemos. Naujausioje „Sveikatos DNR“ laidoje akušerė, mokslininkė Alina Liepinaitienė pasidalijo jautriomis istorijomis, kuriose vaikelio laukėsi ne šeimai pasiruošusios moterys, o jaunos mergaitės ir priklausomybių turinčios nėščiosios.

Naujausioje „Sveikatos DNR“ laidoje akušerė, mokslininkė Alina Liepinaitienė pasidalijo jautriomis istorijomis, kuriose vaikelio laukėsi ne šeimai pasiruošusios moterys, o jaunos mergaitės ir priklausomybių turinčios nėščiosios. Kaip sako A. Liepinaitinė, visi veiksniai, patenkantys į nėščiosios kūną – nikotinas, alkoholis, narkotikai – viskas paveikia ir vaisių. „Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.

Metams artėjant į pabaigą, svarbu ne tik apžvelgti, kas šiemet prisidėjo prie sveikatos stiprinimo, bet kas ją ir silpnino. Kaip mūsų kūną veikia įvairios priklausomybės, pasakoja kraujagyslių gydytojas intervencinis radiologas Givi Lengvenis. Nors kartais sakoma, kad vaistą nuo nuodo skiria tik dozė, gydytojas yra kiek kitokios nuomonės.

Tai, kad įvairios cheminės medžiagos, sukeliančios priklausomybę, veikia žmogaus smegenis, kraujagysles ir praktiškai visus kūno organus, medikams žinoma jau seniai. Intervencinis radiologas Givi Lengvenis pasakoja, kaip ir kokius skirtumus gydytojai pastebi apžiūrėdami pacientą.

Artėjant šventėms dauguma jau pradeda mąstyti apie dovanas ir šventinius stalus, kas bus padėta, ką patys gali atsinešti. Prie didingų vaišių juk reikia ir atsigerti, tad atnešami ir stiprieji gėrimai. Bet tai gali sukelti ir problemų tarp šeimos narių, ypač kai į svečius pakviečiami priklausomybių turintys žmonės.

Prasidėjus advento laikotarpiui ir žmonėms įnirtingai ruošiantis šventėms dažniausiai kalbame apie džiaugsmą, bendrystę, bendrą šventinę nuotaiką. Tačiau kai kuriems tai yra išbandymų metas, kai liūdesį ir vienatvę norisi nuslopinti imantis alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų.

Ne visada šventės žmonėms kelia vien teigiamas emocijas, sako kunigas, reabilitacinės bendruomenės „Aš Esu“ vadovas Kęstutis Dvareckas. Kartais jos kaip tik gali priminti skaudžius gyvenimo įvykius ir paskatinti imtis psichoaktyvių medžiagų, kad tik skausmas ir nerimas būtų numalšintas. Kaip švęsti saikingai ir blaiviai, kviečiame žiūrėti laidoje.

Sovietinė okupacija Lietuvos istorijoje paliko gilų, skaudų randą kone visose valstybės gyvavimo srityse. Ne išimtis – ir ženklus alkoholio vartojimas ir priklausomybės, su kuriomis dar ir šiandieną susiduria dažna šeima, ir kone kiekviena giminė.

Alkoholizmo bėdos Lietuvoje – skaudulys, su kuriuo visuomenė susiduria iš kartos į kartą, metai iš metų. Pažvelgus į priklausomybes valstybės istorijos perspektyvoje, iškyla liūdnas vaizdas – gerti kasdien ir po daug nebuvo kažkas smerktino, tokia rutina buvo įprasta daugeliui – nuo paprasto miesto ar kaimo žmogaus iki didiko.

Pasak naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjusio medicinos istoriko Aisčio Žalnoros, nereikia gręžtis itin tolyn į praeitį, norint suprasti priklausomybių mastą Lietuvoje.

Trumpėjančios dienos ir vėstantys orai kai kuriems gali asocijuotis su jaukumu, kvapniomis žvakėmis ir arbata. Tačiau daug žmonių gali jausti visai kitokias emocijas – vienatvę, liūdesį, nerimą. Kaip su kylančiomis neigiamomis emocijomis tvarkytis? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjome su egzistencinės psichoterapijos praktiku, dr. Justinu Grigu.

Kaip tvarkytis su kylančiomis neigiamomis emocijomis tvarkytis? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjome su egzistencinės psichoterapijos praktiku, dr. Justinu Grigu. Daugiau apie tai, kas yra egzistencinė psichoterapija, kaip praeities šešėlis veikia žmogaus emocijas, ką išgyvenantys žmonės kreipiasi pagalbos ir kodėl turėtume analizuoti savo sapnus  – laidoje „Sveikatos DNR“, kurią rasite teksto viršuje.

Viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose atvirai demonstruojami radikalūs išvaizdos ir kūno pokyčiai, nevengiant įvardyti tam pasitelktų plastikos chirurgų, daugkartinių grožio ar svorio metimo injekcijų, tampa norma. Negana to, nuomonių formuotojai nevengia į diskusijas apie grožį įtraukti ir nepilnamečių vaikų.

Kai viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose atvirai demonstruojami radikalūs išvaizdos ir kūno pokyčiai, neišvengiamai tai tampa tema, aptarinėjama ir šeimos rate, girdint nepilnamečiams vaikams. Naujienų portalo laidoje „Verta žinoti“ psichologė-psichoterapeutė Raimonda Ramanauskienė sako atvirai: toks tėvų elgesys kelia pavojų sveikam vaikų savivertės formavimuisi ir pasekmės matant nuolat savo veidą ar kūno linijas transformuojančius tėvus – liūdnos.

Vis labiau paplitęs lėtinis nuovargis, kurį jaučia žmonės, ne visada susijęs su tinginyste ar per mažai miego. Šeimos gydytoja ir endobiogenikos specialistė Yuliya Asovskaja laidoje „Sveikatos DNR“ aiškino, kad jei ryte vos išlipate iš lovos, o energijos antplūdis ateina tik vakare, tai gali būti aiškus ženklas, kad sutriko jūsų hormonų ritmas, o už to slypi svarbesni procesai.

Kas lemia gerą miegą ir kodėl net košė pusryčiams nepadės, jei gyvenimas pilnas streso? Kaip psichologinė būsena, mityba, fizinis aktyvumas ir net visuomenės požiūris į psichikos sveikatą tiesiogiai veikia mūsų miego kokybę? Apie tai tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo šeimos gydytoja Elena Šukė. Svarbu paminėti ir tai, kad miegas lemia ne tik gerą žmogaus savijautą, bet ir stiprina imunitetą, padeda būti atsparesniems ligoms.

Nors kartais gali atrodyti, kad vien pažvelgus į žmogų įmanoma įvertinti, sveikas jo gyvenimo būdas ar ne – tai nebūtinai yra tiesa. Lieknumas ne visada reiškia puikią sveikatą, kaip ir apkūnumas nebūtinai signalizuoja apie galimą nutukimą ar kitus pavojus sveikatai.

Noras turėti gražų ir sveiką veidą ne visuomet baigiasi laimingai, jei žmogus tam pasirenka abejotinos kvalifikacijos grožio specialistus ir neturi saiko. Deja, kai kurios procedūros pacientams, kurių didesnė dalis – moterys, baigiasi itin liūdnai. Gydytojai pastebi, kad kartais pasitaiko atvejų, kai žmonės tarsi tampa priklausomi nuo grožio procedūrų ir tada jas renkasi negalvodami nei apie atlikimo kokybę, nei apie pasekmes.

Periferinių kraujagyslių ligos – dažnas, bet dažnai nepastebimas pavojus, galintis baigtis mirtinai. Laidoje „Sveikatos DNR“ kraujagyslių chirurgas iš Santaros klinikų Gediminas Vaitėnas paaiškina, kodėl verta susirūpinti arterijų sveikata ir kada būtina pasitikrinti dėl vadinamojo „tyliojo žudiko“ – aneurizmos. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad gyvenimo būdas gali padidinti riziką susirgti šia liga, ypatingai pavojingas yra rūkymas.