• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Daugelis žmonių, išgirdę sąvoką emocinis valgymas, ją sieja su stipriais jausmais ir nesveiko maisto vartojimu. Bet dietistė Vaida Kurpienė naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ teigė, kad emocinis valgymas nėra vien tai – šiais laikais tuo pamažu tampa ir kavos bei užkandžio pertraukėlės darbo metu. O žmonės bendrai atitolsta nuo sveikos mitybos, vis išsakydami naujų priežasčių, kodėl.

Daugelis žmonių, išgirdę sąvoką emocinis valgymas, ją sieja su stipriais jausmais ir nesveiko maisto vartojimu. Bet dietistė Vaida Kurpienė naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ teigė, kad emocinis valgymas nėra vien tai – šiais laikais tuo pamažu tampa ir kavos bei užkandžio pertraukėlės darbo metu. O žmonės bendrai atitolsta nuo sveikos mitybos, vis išsakydami naujų priežasčių, kodėl.

REKLAMA

Kaip pasakojo pašnekovė, dažnai žmonės neatskiria, kada yra emocinis valgymas, o kada jau yra fiziologinė priežastis, kaip gliukozės lygio šokinėjimas.

REKLAMA
REKLAMA

„Kai ji nukrenta žemai, tada mes ir saldaus norime, ir pikti esame. Kaip tada atskirti? Tai pirmiausia yra tvarkoma mityba ir miegas, tada žiūrima, kiek to emocinio lygio liko, ir tada paaiškėja, kad jo kaip ir nėra“, – kalbėjo ji.

REKLAMA

Apie maistą mąstome kitaip

Dietistė atkreipė dėmesį ir į hipokritišką mąstyseną norimų dalykų bei maisto atžvilgiu. Pavyzdžiui, jeigu nenorime eiti į darbą, vis tiek eisime, nes taip reikia. Bet visai kita istorija yra su maistu.

„Kažkodėl, kai mes pamatome maistą ir didelį jo kiekį, norime ir mes einame, ir valgome. Norėti ir daryti neturėtų būti tas pats ir maiste, nes ten irgi bus pasekmės, bet mes apie pasekmes kažkodėl negalvojame“, – išdėstė V. Kurpienė.

REKLAMA
REKLAMA

Dietistė atkreipė dėmesį ir į pasikeitusią pertraukų darbo metu kultūrą. Nors yra moksliškai įrodyta, kad žmogus negali išdirbti 8 valandas pastovaus protinio darbo, kaip aiškino ji, sėdėti ant sofutės ir nieko neveikti yra sunku.

„Anksčiau žmonės eidavo parūkyti. Ką dabar daro? Užkandžiauja – eina kavos, prie kavos kažko, nes tada yra legalus atsitraukimas nuo darbo. Bet kad tai vėliau blogina jų emocinę būklę, gebėjimą susikaupti, protinio darbo rezultatus, apie tai mažai kas pagalvoja“, – palygino pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kodėl nenorime valgyti sveikai?

V. Kurpienė emocinio valgymo nenurašo, bet atkreipė dėmesį, kad galima rinktis, kokius maisto produktus žmogus valgo pagal kokybę, o ne kiekiu. Tai yra, pasirinkti sveikesnius variantus norėdami atšvęsti džiugias žinias ar prie to pačio kavos puodelio.

Tačiau taip būna retai, nes žmonės atitolsta nuo sveikos mitybos. Paklausta, kodėl taip yra, dietistė pateikė kelias iš daugelio dažniausiai pasakomų priežasčių.

REKLAMA

„Viena yra „nemoku sveikai gaminti“, ir čia yra viena tokių, sakyčiau, mąstymo klaidų, nes tu negali mokėti, jeigu niekada to nedarei. Kitas – atgraso, kad yra brangu. <...> Formuojama nuomonė, kad sveika tai, kas yra brangu. Negali bolivinės balandos valgyti? Tai nereikia – yra perlinės kruopos. Negali lašišos pirkti? Nereikia, puikiai tinka silkė, kuri taip pat turi omega-3“, – sakė pašnekovė.

REKLAMA

Šį mitą paneigia ir sveiką mitybą išbandę žmonės – anot V. Kurpienės, daugelio žmonių maistui skirtas biudžetas sumažėja 10-50 proc., nes yra planuojamas maisto krepšelis bei neperkamos nereikalingos prekės.

Kitos atitolimo nuo siekio sveikai maitintis priežastys yra mitas, kad gamyba užtruks ilgiau bei kad bus neskanu. Bet, kaip atkreipė dėmesį ji, kaip žmogus žinos, kad jam tas maistas bus neskanus, jeigu neišbando?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žmonės nenori keisti savo įpročių

Kiekvienas žmogus yra individualus, tad turi ir žino savo jauseną, kuri jam asmeniškai gali būti gera, bet kitiems žiūrint iš šono – kaip tik ne. Taip pat žmonės nežino, ką gero iš to gaus.

„Keitimas yra pastangos ir laikas. Tai tam, kad aš keisčiausi, tai yra, mokėčiau savo laiku ir pastangomis, aš turiu kažką už tai gauti. Ir jeigu aš nesuprantu, tai aš savo pastangas ir laiką kitur nukreipiu“, – aiškino dietistė.

REKLAMA

Pašnekovė turėjo komentarų ir apie internete sklindančias, viena kitai prieštaraujančias idėjas apie sveiką maistą, kurios taip pat atgraso nuo šio pokyčio.

„Dabar tos informacijos yra tiek daug ir ji tokia preištaringa, kad žmogui baisu. Valgysi tą, vienas sako „blogai“, valgysi tą, tada kitas sako, kad blogai. Ir tada pasidaro taip baisu, kad atrodo, kad ir ką bedarytum, bus blogai. Tai tada nedarysiu nieko ir tada pastangų nereikės dėti“, – dažną problemą atpasakojo V. Kurpienė.

REKLAMA

Bet dažnai išoriniai pastebėjimai ar pokyčiai, kaip gydytojų patarimai, nebeįtilpimas į mėgstamus drabužius, tėvystė, kaip tik paskatina keistis.

„Kalbant apie discipliną, man vien nuo to žodžio norisi kratytis. Aš mieliau esu už nuoseklumą, už pasimėgavimą ir kaip tik sakyčiau, kad sveika mityba – kas daug kam gali skambėti keistai, – yra skirti laiko maistui, juo pasimėgauti, bendrauti prie stalo apie malonius dalykus, valgyti skaniai, valgyti lėtai. Tai kaip tik yra apie didesnį malonumą“, – kalbėjo ji.

VISĄ POKALBĮ SU DIETISTE ŽIŪRĖKITE ČIA:

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
Aš geriaus valgysiu viską kas man patinka ir skanu, ir gyvensiu 10 metų mažiau, nei tie kurie valgo visokius lapus ir žoles, o tuos 10 metų praleidžia su pampersais ir nieko nesuprasdami kas aplink tave. Todėl skanaus - lašiniai, mėsa, tortai ir visokie taukai !
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų