Nors oficialios priklausomybės nuo socialinių tinklų diagnozės dar nėra, specialistai pabrėžia, kad toks elgesys gali turėti priklausomybės požymių. Problema prasideda tada, kai socialiniai tinklai ima trukdyti miegui, darbui, santykiams ar tampa būdu pabėgti nuo savo problemų.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ kalbėjo Vilniaus universiteto Psichologijos instituto doc. dr. Inga Truskauskaitė.
Kada socialiniai tinklai tampa problema?
Pasak I. Truskauskaitės, socialinių tinklų priklausomybė moksliniuose tyrimuose jau vertinama panašiai kaip ir kitos priklausomybės – pagal tam tikrus požymius. Vienas jų – kai žmogus vis dažniau galvoja apie socialinius tinklus, laukia reakcijų, nori tikrinti telefoną ir nebegali kontroliuoti šio elgesio.
Ji taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje ypač ryškus požymis – socialinių tinklų naudojimas bandant pamiršti problemas ar atsiriboti nuo realybės.
„Vienas iš tokių ryškesnių priklausomybės požymių taip pat, kaip ir rodo mūsų mokslinis tyrimas atliktas neseniai Lietuvoje, labiausiai būdingiausias simptomas būtent Lietuvos gyventojams tai yra naudojimasi socialiniais tinklais siekiant pamiršti savo problemas arba atsiriboti ir negalvoti apie jas“, – nurodo I. Truskauskaitė.
Kodėl „skrolinimas“ taip įtraukia?
I. Truskauskaitė aiškino, kad socialiniai tinklai sukurti taip, jog vartotojui būtų sunku nuo jų atsitraukti. Besikeičiantis turinys, judantys vaizdai ir greitai gaunama informacija skatina dopamino išsiskyrimą smegenyse.
Dėl to žmogus nori dar ir dar kartą grįžti prie telefono, tačiau po ilgesnio naršymo dažnai jaučiasi ne pailsėjęs, o pavargęs.
„Socialiniai tinklai taip ir padaryti, kad mes negalėtumėm nuo jų atsitraukti. Judantys paveikslėliai, besikeičiantis turinys mūsų smegenyse išskiria dopaminą. Ir aišku, o dopaminas yra malonumo hormonas“, – paaiškino specialistė.
Vis dėlto pašnekovė pabrėžė, kad pats naudojimasis socialiniais tinklais nėra vien blogas dalykas. Viskas priklauso nuo to, ką žmogus juose veikia – ar ieško naudingos informacijos, bendrauja, ar tik pasyviai stebi kitų gyvenimus ir aklai „skrolina“ .
Laidoje taip pat paliesta, kaip socialiniai tinklai veikia dėmesio koncentraciją, kodėl trumpi vaizdo įrašai gali trumpinti gebėjimą susikaupti, kaip naršymas prieš miegą paveikia miego kokybę, kodėl jauni suaugusieji patenka į rizikos grupę, ar vaikams reikalingi telefono ribojimai ir kokios strategijos gali padėti sumažinti socialinių tinklų naudojimą.
Daugiau apie tai, kada socialinių tinklų naudojimas tampa problema, kaip atpažinti priklausomybės požymius, kodėl taip sunku sustoti „skrolinti“ ir kaip apsaugoti save bei vaikus, sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“.
Apie ką kalbėjome:
00:00–03:36 Kas yra priklausomybė nuo socialinių tinklų?
03:36–04:29 Dažnas telefono tikrinimas – ar tai jau priklausomybės požymis
04:29–05:38 Naudingas vs žalingas socialinių tinklų naudojimas („brain rot“)
05:38–07:49 Kodėl „skrolinimas“ įtraukia (dopaminas)
07:49–10:02 Socialiniai tinklai, nerimas ir depresija
10:02–11:53 Trumpi video ir dėmesio koncentracijos mažėjimas
11:53–14:38 Socialiniai tinklai ir miegas, kodėl naudojame telefoną prieš miegą ir ryte
14:38–15:39 Statistika Lietuvoje ir palyginimas su Europos Sąjungos šalimis
16:42–19:04 Jaunieji suaugusieji kaip rizikos grupė
19:04–21:13 Pabėgimas į socialinius tinklus vs realus gyvenimas
21:13–22:25 Kada naudojimas tampa problema (miegas, maistas, veiklos)
22:25–23:36 Griežti ribojimai ir susitarimai su vaikais
23:36–25:23 Praktinės ribojimo strategijos (telefonas ne po ranka)
25:23–26:20 Prevencija Lietuvoje, kodėl žmonės nesiima veiksmų
26:20–27:20 Telefonų draudimai mokyklose (Švedijos pavyzdys)
27:20–29:12 Tėvų, mokytojų atsakomybė, pavyzdys vaikams
„Verta žinoti“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą šeštadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
