Laidoje „Sveikatos DNR“ „Robotikos akademijos“ direktorė Evelina Burokė atvirai prabilo apie ekranų įtaką vaikams ir įvardijo griežtas pasaulines gaires, kurių privalome laikytis.
E. Burokė sugriovė mitą, kad technologijos savaime yra blogis, ji detaliai paaiškino, kokios amžiaus ribos yra saugios vaiko raidai. Anot jos, vyresniems vaikams laikas turi būti griežtai ribojamas, o pati svarbiausia riba atsiranda ties paauglystės slenksčiu.
„Pasaulinės rekomendacijos sako, kad vaikams iki dvejų metų neturėtų būti jokių ekranų jų kasdienybėje. Rekomendacijos sako, kad vaikas iki 12 metų neturėtų turėti išmaniojo telefono“, – pasakojo ekspertė.
Ekspertė ragina tėvus nebijoti vaiko nuobodulio
E. Burokė sakė, kad tėvai dažnai tiesiog pervargsta ir ekraną naudoja kaip raminimo įrankį arba būdą greičiau susitvarkyti buitį. Visgi, ji ragino į šias situacijas pažvelgti visiškai kitu kampu – leisti vaikui patirti realų pasaulį ir patiems rodyti tinkamą pavyzdį.
„Aš pasodinau, daviau į ranką planšetę, ramiai, tegul pasėdi. <...> Ir tai yra pati didžiausia klaida, kokią galime padaryti, nes vaikai, ypač nuo 3 iki 5 metų, rinksis pirmiausia laiką su savo artimiausiais žmonėmis, o ne ekranu“, – įspėjo ji.
Pašnekovės teigimu, nereikia vaiko skubėti gelbėti nuo kiekvieno nuobodulio ar sunkumo, nes tik taip ugdomas jo atsparumas:
„Augimas niekada nėra patogus, mokymasis niekada nėra patogus, bet rezultatai, kuriuos mes turime, neateina iš lengvumo.“
Kad ekranai netaptų šeimos priešu ir „uždraustu saldžiu vaisiumi“, pašnekovė pasidalijo taisykle, kurią rekomenduoja įsivesti kiekvienuose namuose.
„Taisyklės veikia tada, kada yra demokratija. Tai reiškia, kad mes turime susitarti dėl taisyklių ir nedaryti išimčių nei sau, nei vaikams“, – kalbėjo E. Burokė ir pabrėžė, kad tėvų pavyzdys čia yra lemiamas:
„Naivu tikėtis, kad vaikai elgsis kažkaip kitaip, skaitys knygą, jeigu visada tėvų rankose yra telefonas.“
Tėvai per anksti reikalauja iš vaikų akademinių rezultatų
E. Burokė taip pat sakė, kad vaiko raminimas spalvotais filmukais yra nekaltas žaidimas. Ji detaliai paaiškino, kaip tai griauna natūralius savireguliacijos procesus.
„Mes juk nenorėtumėme, kad svetimas žmogus ateitų guosti mūsų vaiko, bet kažkodėl įsileidžiame technologijas, kad jos taptų substitutu ir užimtų tą vietą. Kur vaikas daugiau išmoks, kad – nusiraminu aš tik tada, kada matau spalvotus filmukus prieš savo akis“, – pasakojo specialistė.
Ekspertė neslėpė, kad tėvai dažnai per anksti pradeda reikalauti iš vaikų akademinių rezultatų, pamiršdami bazinius emocinius poreikius. Visgi, ji ragina susitelkti į tai, kas iš tiesų lems vaiko sėkmę ateityje.
„Svarbiausi gebėjimai yra savireguliacija, dėmesio sutelkimas, išbuvimas, tai ką mes vadintumėme emociniu intelektu. Tai būtent tie baziniai dalykai, kada vaikas gali būti socialus. <...> Dėl to technologijų žala šiuo klausimu yra didesnė negu nauda“, – aiškino E. Burokė.
Kad vaikas išmoktų pats susidoroti su emociniais sunkumais, pašnekovė ragino tėvus rasti jėgų pabūti šalia vaiko net ir sunkiausiomis akimirkomis.
„Mes kaip suaugęs asmuo, kaip tėtis, mama, edukatorius turime padėti vaikui išbūti įvairias nepatogias situacijas, nuobodulį, nepasitenkinimą, susierzinimą. Technologijos negali būti, negali tapti, nors, deja, dažnai tampa tuo nusiraminimo būdu“, – pabrėžė E. Burokė.
Auganti „mauglių karta“
Gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad vaikystėje formuojasi svarbiausi mąstymo, socialinių įgūdžių ir gebėjimo analizuoti pasaulį pagrindai.
Tačiau jei šiuo laikotarpiu gyvą bendravimą, diskusijas ir patirtis pakeičia ekranai, jo vertinimu, dalis šių gebėjimų gali taip ir nesusiformuoti.
„Aš vadinčiau tai tokiu galbūt psichologiniu mauglių sindromu – jei vaikas nuo pat vaikystės gauna telefoną ir soc. tinklus, tai tikrai išauga tie maugliai. Istorijoje turime pavyzdžių, kai vaikai užaugo tarp gyvūnų ir niekad netapdavo žmonėmis.
Taigi yra tam tikri smegenų formavimosi laikotarpiai, soc. ryšių formavimosi laikotarpiai, kurie nepasikartoja. Jei asmeniui tam tikrų laikotarpiu neišsivystė soc. įgūdžiai, mąstymas, vėliau to nebegrąžinsi, suaugusiam žmogui nebeįdiegsi. Deja, taip, turbūt mes dabar turėsime tam tikrą mauglių kartą psichologiškai.
Aš labai pesimistiškai žiūriu, kad ta dalis vaikų yra jau prarasta. Ir kad jiems tas normalus, analitinis, gilesnis mąstymas – vargu, ar jį pavyks įdiegti“, – yra sakęs M. Marcinkevičius.
Daugiau patarimų šia tema sužinokite aukščiau pateiktame vaizdo įraše.
VISĄ POKALBĮ ŽIŪRĖKITE ČIA:
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą trečiadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos „YouTube“ kanale.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
