Laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ psichologė-psichoterapeutė Eglė Neverauskienė aptarė, kaip gali susiformuoti skirtingos priklausomybė, kokį vaidmenį šiame procese atlieka vaikystės patirtys, aplinka bei ankstyvieji įsitikinimai apie save.
Pirmasis vaizdinys stebimas dar vaikystėje
Pasak psichoterapeutės E. Neverauskienės, dar vaikystėje žmogus pradeda kurti savo santykį su pasauliu – stebi tėvų elgesį, aplinką, mokosi, kaip reiškiamos emocijos ir kaip sprendžiami sunkumai.
„Priklausomybė – tai yra kompulsyvus ir stiprus noras vartoti tam tikrą psichoaktyvią medžiagą arba elgtis tam tikru būdu, nepaisant žalingų pasekmių, vėliau susiduriant su sunkumais kontroliuoti tą elgesį.
Priklausomybės išsivystymas yra labai panašus į biopsichosocialinį modelį, t.y., kai vaisius užsimezga gimdoje, jis gauna tam tikrą genų visumą ir jau atsineša į pasaulį savo genus, savo biologiją.
Kai vaikas gimsta, jis vėliau gauna įvairias patirtis – ir teigiamas, ir neigiamas. Tuomet formuojasi ankstyvame amžiuje įsitikinimai apie save, pasaulį ir kitus žmones. Įsitikinimai – tai mintys, jausmai, labiausiai nukreipti į save. Tie įsitikinimai gali būti adaptyvūs ir neadaptyvūs.
Neadaptyvus gali būti, pavyzdžiui, kad aš esu nevykėlis. Ir tuomet vaikas formuoja savo elgesį, pasaulį aplink tą įsitikinimą ar įsitikinimus.
Tuomet vėliau gyvenimo metu vaikas mato ir tėvų santykius, kaip aplinkiniai tvarkosi su savo emocinėmis būsenomis ir pan.“, – aiškino specialistė.
Pasak E. Neverauskienė, augant vaikui, vėliau gali įvykti ir pirmieji psichoaktyviųjų medžiagų pabandymai.
Jei paauglys gauna teigiamas pasekmes, tarkime, išgėrus alkoholio, ir pradedama tikėti, kad asmeniui tampa lengviau bendrauti, jis nebėra „nevykėlis“, toks besikartojantis įsitikinimas ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas gali nulemti priklausomybės atsiradimą
Artimiesiems neverta kartoti tokių klaidų
Pasak specialistės, nors artimiesiems noras padėti asmenims kyla iš meilės ir rūpesčio, kartais pernelyg didelis gelbėjimas gali ne padėti, o priešingai – pakenkti nuo psichoaktyvųjų medžiagų priklausomam žmogui.
Psichologė pabrėžia, kad svarbu skatinti ir palaikyti žmogų jo blaivybės laikotarpiu, tačiau leisti jam patirti natūralias savo elgesio pasekmes, kai jis renkasi vartoti tam tikras psichokatyviąsias medžiagas.
„Svarbu apdovanoti žmogaus blaivumą, t.y. apdovanoti per gerą santykį, per pasidžiaugimą, per dalykus, kuriuos tas žmogus mėgsta, per laiko leidimą kartu ir t.t.
Tačiau svarbu nuimti tuos apdovanojimus, kai žmogus pradeda vartoti, t.y. neturi gauti tokio šilto santykio, laiko leidimo kartu, jokių švarių patalynių ir visų kitų dalykų“, – kalbėjo psichoterapeutė.
Ne ką mažiau svarbu, pasak specialistės, žmogui duoti natūralias savo elgesio pasekmes, be gilesnės atjautos, bandymų užjausti.
Kokie yra pagrindiniai priklausomybių simptomai?
Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad praeitais metais išplatintoje 2025 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitoje Lietuva įvardijama kaip viena iš valstybių, kur itin opi sintetinių opioidų paplitimo problema. Šios labai stipriu poveikiu pasižyminčios medžiagos siejamos su perdozavimo protrūkiais. Dėl to smarkiai išauga ir su priklausomybe susijusios netekties rizika.
„Priklausomybė – tai ne tik asmens problema, tai visa šeimą veikianti krizė. Turbūt retas kuris neturi artimo žmogaus, susiduriančio su žalingu alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimu“, – sako Respublikinio priklausomybės ligų centro medicinos psichologė-psichoterapeutė Kotryna Mikalauskaitė.
Žmones, susidūrusius su priklausomybės problema šeimoje, psichologė ragina suprasti, kad nesame atsakingi ir negalime kontroliuoti kito žmogaus elgesio. Galima jam daryti įtaką, bet nereikėtų prisiimti atsakomybės už vartojantį artimąjį, jo emocinę būseną ar kylančių problemų sprendimą, rašoma pranešime spaudai.
Gyventojams taip pat pravartu įsidėmėti skirtingus priklausomybių simptomus:
- stiprus noras vartoti psichiką veikiančią medžiagas;
- fiziologinės abstinencijos būsena (jaučiami abstinencijos simptomai arba vartojama ta pati ar panaši medžiaga, siekiant išvengti abstinencijos);
- padidėjusi tolerancija medžiagai, kas reiškia, kad organizmas prisitaikė prie medžiagos, todėl trokštamam jos poveikiui pasiekti reikalingos vis didesnės dozės;
- asmuo visiškai nesidomi kitais pomėgiais ar interesais, daug laiko skiria medžiagai gauti, vartoti arba atsigauti nuo jos poveikio;
- asmuo medžiagą vartoja nepaisydamas akivaizdžiai žalingų padarinių, pvz., kepenų pažeidimo, depresijos būsenos po stiprių išgertuvių.
Visą papildomą nformaciją apie emocinius sunkumus, jų požymius ir pagalbos galimybes galima rasti portale www.pagalbasau.lt.
Visą „Žurnalisto darbas iš arti“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
