Paimk gyvenimą į savo rankas

Atsivėrę socialinius tinklus matome, kiek daug galima aptikti įvairių valgymo įpročių ir kūno įvaizdį keičiančių tendencijų – siekį kasdienybėje surinkti kuo daugiau baltymų, įvairių dietų laikymąsi, o taip pat netgi vaistus, kurie žada žaibišką sulieknėjimą. Vis tik visos šios tendencijos – dietų kultūros dalis, kai kuriems tampanti priežastimi akistatos su valgymo sutrikimais.

Šiuolaikiniame pasaulyje technologijoms tapus neatsiejama kasdienybės dalimi, vis dažniau atkreipiamas dėmesys į kylančias rizikas ir naujas priklausomybių formas. Nors išmanieji įrenginiai dažnai tampa greitu būdu nuraminti ar pralinksminti vaiką, specialistai ragina nenumoti ranka į ilgalaikes pasekmes. Apie tai, kokią įtaką vaikų raidai ir dėmesio koncentracijai daro technologijos bei kokias taisykles turėtų nustatyti tėvai, laidoje pasakojo psichoterapeutė, psichologė Eglė Neverauskienė.

Telefonas vaikų rankose šiandien tapo kasdienybe, tačiau specialistai vis dažniau kelia klausimą – kokią kainą už tai mokame ateityje? Specialistai sako, kad priklausomybė nuo socialinių tinklų, trumpi vaizdo įrašai ir nuolatinis dopamino „greitas atlygis“ gali keisti ne tik įpročius, bet ir vaiko gebėjimą susikaupti.

Šiuolaikiniame pasaulyje priklausomybių formos nuolatos keičiasi, atsiranda vis naujų. Pavyzdžiui, su priklausomybe nuo soc. tinklų susiduria vis daugiau jaunų žmonių, o taip pat ir suaugusių asmenų.  Skirtingose valstybėse, įskaitant ir Lietuvą, pradėta vis garsiau kalbėti apie galimybę riboti prieigą prie soc. tinklų ankstyvame amžiuje.

Socialiniai tinklai ir dirbtinis intelektas neabejotinai pakeitė informacijos vartojimo įpročius. Ir nors atsakymus šiandien gauname akimirksniu, vis dažniau kyla klausimas – ar gebame pateiktą informaciją vėliau įvertinti kritiškai? Specialistai vis garsiau įspėja, kad didžiausia grėsmė slypi ne pačiose technologijose, o silpnėjančiame gebėjime analizuoti, kelti klausimus ir atskirti faktus nuo manipuliacijos.

Kiekviena priklausomybė turi savo istoriją – dažnai nematomą, nutylėtą, bet labai svarbią. O neretai už to slypi jausmai, skirtingos patirtys ir neišspręsti vidiniai konfliktai. Laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ psichologė-psichoterapeutė Eglė Neverauskienė aptarė, kaip gali susiformuoti skirtingos priklausomybė, kokį vaidmenį šiame procese atlieka vaikystės patirtys, aplinka bei ankstyvieji įsitikinimai apie save.

Skirtingos priklausomybės neatsiranda per vieną dieną – tai procesas, kuriam įtaką daro ne tik biologiniai veiksniai, bet ir emocinė aplinka, vaikystėje sukauptos patirtys.

Socialiniai tinklai, o taip pat ir dirbtinis intelektas pakeitė ne tik, kaip ieškome skirtingos informacijos, bet ir tai, kaip mąstome. Ir nors atsakymus į iškilusius klausimus galime gauti vos per kelias sekundes, tačiau vis dažniau kyla dilema: ar technologijos ugdo mūsų gebėjimą analizuoti, ar priešingai – pamažu atpratina mąstyti savarankiškai? Kokį poveikį ekranai daro vaikų raidai, kodėl gebėjimas kritiškai mąstyti tampa vis didesniu iššūkiu ir kokį vaidmenį šiame procese ...

Nors visuomenėje daugiau kalbama apie psichologinę pagalbą, priklausomybių tema vis dar apipinta mitais. Žmonės neretai susigėsta ir laiku nesikreipia pagalbos. Psichologai aiškina, kad pasikonsultuoti pas psichologą ar šeimos gydytoją nėra nieko gėdingo, juolab apie vizitą žino tik sveikatos specialistas ir pacientas. Specialistai taip pat įspėja – neretai gerų norų vedami artimieji dažnai daro rimtą klaidą, kuri ne padeda, o tik dar labiau gilina priklausomybę.

Socialiniai tinklai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi – juose ne tik bendraujame, ieškome informacijos, bet ir pramogų. Tačiau vis dažniau kyla klausimas, ar įprotis nuolat tikrinti telefoną, be tikslo naršyti naujienų srautą ar socialiniuose tinkluose ieškoti pabėgimo nuo kasdienių rūpesčių nėra ženklas, kad riba tarp įprasto naudojimosi ir priklausomybės ima nykti.

Dar ne taip seniai, pornografinių vaizdelių pamatyti galima buvo žurnaluose suaugusiems, video kasetėse ar diskuose. Tačiau su interneto įsigalėjimu juos galima pasiekti keliais paspaudimais. Kai yra paklausa, yra ir pasiūla.

„Draudimai niekada neveikė ir neveiks“: kaip netapti priklausomu nuo socialinių tinklų? „Draudimai niekada neveikė ir neveiks“: prabilo apie socialinių tinklų daromą įtaką „Draudimai niekada neveikė ir neveiks“: tampame priklausomi nuo socialinių tinklų?

Technologijų amžiuje socialiniai tinklai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Tačiau, pasak specialistų, kartu su galimybėmis jie kelia ir vis daugiau grėsmių psichikos sveikatai. Viena ryškiausių – priklausomybė nuo socialinių tinklų, kuri, anot medikų, savo poveikiu prilygsta net narkotinėms medžiagoms. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ pasakojo Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius, psichiatras Martynas Marcinkevičius.

Nors vis daugiau žmonių atlieka įvairius tyrimus ir domisi savo sveikatos rodikliais, tai dar nereiškia, kad jie iš tiesų rūpinasi savo sveikata. Pasak šeimos gydytojo Valerijaus Morozovo, be realių gyvenimo būdo pokyčių tyrimai tampa tik brangiai kainuojančiu „monitoringu“. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ pasakojo Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.

Šiuolaikinė mitybos aplinka pilna spąstų – nuo paslėpto cukraus produktuose iki viliojančių reklamų. Daugelis žmonių negali atsispirti saldumynams, traškučiams ar greitam maistui. Pasak dietistės Vaidos Kurpienės, tai nėra priklausomybė – tai fiziologinis organizmo atsakas į alkį. Tikroji persivalgymo problema dažniausiai slypi visai ne maisto produktuose. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ kalbėjo dietistė Vaida Kurpienė.

Priklausomybės neatsiranda per vieną dieną – tai ilgalaikis ir sudėtingas procesas, susijęs su žmogaus emociniais sunkumais ir aplinkos veiksniais. Dažnai jos suvokiamos kaip valios trūkumas ar blogas pasirinkimas, tačiau specialistai pabrėžia, kad viskas nėra taip paprasta.

Dalis žmonių Lietuvoje vengia lankytis pas gydytojus, o prevencinėmis programomis naudojasi rečiau, nei galėtų. Tačiau, pasak specialistų, problema slypi ne tik gyventojų požiūryje, bet ir pačioje sveikatos sistemoje, kuri orientuota į paslaugų apskaitą, o ne į realius sveikatos rezultatus. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ pasakojo šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.

Šiuolaikinėje visuomenėje nutukimas vis dar dažnai vertinamas kaip asmenybės silpnumo arba valios stokos požymis. Tačiau, pasak dietistės Vaidos Kurpienės, tai visiškai klaidingas įsitikinimas. Nutukimas yra kompleksinė sveikatos problema, kurią lemia daugybė veiksnių – nuo šeimos įpročių ir emocinio valgymo iki gyvenimo būdo įpročių. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ kalbėjo dietistė Vaida Kurpienė.

Daugeliui vaikų išmanieji įrenginiai tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. Prie telefono vaikai neretai pripranta dar kūdikystėje, kai tėvai, norėdami pailsėti ar nuraminti mažylį, įbruka jam telefoną. Tačiau specialistai perspėja – toks elgesys gali turėti negrįžtamų pasekmių. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ kalbėjo Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.

Šiuolaikiniame, nuolat skubančiame pasaulyje fizinis aktyvumas vis dažniau nustumiamas į antrą planą, ypač tarp jaunuolių. Judėjimo stoka formuoja ilgalaikius įpročius, kurie daro įtaką ne tik kasdienei savijautai, bet ir didina riziką ateityje susidurti su lėtinėmis ligomis bei žalingais įpročiais.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) specialistų pristatytas alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Europos mokyklose (ESPAD) duomenys leidžia įvertinti ne tik dabartinę situaciją, bet ir ilgalaikes jaunimo elgesio tendencijas.

Net ir nekaltas smalsumas surūkyti pirmąją cigaretę vėliau gali virsti rimta priklausomybe nuo tabako. Nors didžioji dalis žmonių yra girdėję apie rūkymo daromą žalą sveikatai, ši priklausomybė vis dar giliai įsišaknijusi kasdienybėje. O neretai polinkį rūkyti lemia ir patiriamas socialinis spaudimas, stresas ar klaidingas įsitikinimas, kad būtent rūkymas neva gali padėti atsipalaiduoti.

Nors informacijos apie skirtingų priklausomybių daromą žalą žmonių organizmui galima surasti nemažai, tačiau dalis žmonių vis tiek eksperimentuoja su savo sveikata. Negana to, medicinos srities specialistai pastebi ir dar vieną tendenciją – su pavojingomis psichikos būsenomis, pavyzdžiui, psichozėmis, susiduria vis jaunesni žmonės. O dažnu atveju tokią būseną sukelia narkotinių medžiagų vartojimas.

Cukrus, užkandžiavimas, produktai su paslėptais priedais ir nuolat kintančios mitybos mados. Specialistai atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinė mitybos aplinka kupina spąstų, kurių dažnai nepastebi patys gyventojai. O tai skatina susiformuoti ir tam tikras priklausomybes, susijusias su maistu, kurios vėliau gali lemti lėtinių ligų atsiradimą. Pavyzdžiui, vis dažniau susiduriama su nutukimu.

Šiuolaikinė visuomenė neretai renkasi patogumą. Tačiau tuo pat metu ranka numojama į sveikatingumo rekomendacijas, patarimus, kurių išpildymui reikia ir papildomų pastangų, disciplinos. Specialistai sako, kad neretai nutinka ir taip, kad sveikatingumo suvokimas galiausiai būna savitai iškreipiamas, t.y. gyventojai susikuria savas iliuzijas apie pakankamą judėjimą, kokybišką miegą ar neva nekenksmingus žalingus įpročius.

Šiuolaikinės technologijos tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. Vis tik specialistai vardija, kad per ankstyvas ir nekontroliuojamas išmaniųjų telefonų ar planšečių naudojimas gali daryti neigiamą įtaką ne tik jaunų žmonių psichologinei, bet ir fiziologinei sveikatai.

Už skirtingų priklausomybių neretai slypi gilūs vidiniai išgyvenimai, emocinis skausmas. O iškilę sunkumai neretai sukuria didelius išbandymus ne tik pačiam žmogui, bet ir jo artimiesiems, draugams.

Šiandien vis dažniau kalbame apie ligų prevenciją. Tačiau, panašu, ne visi supranta, ką reiškia tinkamai rūpintis savo sveikata. Negana to, papildomų iššūkių kelia ir ant gydytojų pečių užkraunama administracinė našta, abejonių kyla ir dėl dabartinės apmokėjimo sistemos. Su dar didesne problema susiduria įvairiomis priklausomybėmis sergantys asmenys ir jų artimieji, kurių dalyvavimas prevencinėse programose dėl kitos, priklausomybių ligos, yra dar sudėtingesnis.

Elgesio priklausomybės – tai pasikartojantys, sunkiai kontroliuojami veiksmai, kurie asmenims iš pat pradžių gali suteikti trumpalaikį pasitenkinimą ar palengvėjimą, tačiau ilgainiui sukelia neigiamų pasekmių jų psichinei, fizinei ar socialinei gerovei. Specialistai atkreipia dėmesį, kad elgesio priklausomybės dažnai formuojasi palaipsniui ir ilgą laiką lieka nepastebėtos, nes tam tikras elgesys gali būti socialiai priimtinas.

Sveika mityba šiandien dažnai apipinta mitais, draudimais ir kraštutinumais, todėl ne visada aišku, kas iš tiesų yra naudinga mūsų sveikatai. Ar būtina atsisakyti mėgstamo maisto? Kaip suformuoti ilgalaikius, o ne trumpalaikius mitybos įpročius? Apie tai ir dar daugiau kalbame su Vaida Kurpiene – dietiste, sveikos mitybos specialiste. Daugiau apie tai – laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“. Visas pokalbio įrašas su dietiste V. Kurpiene – straipsnio pradžioje.

Skirtingos priklausomybės gali būti susijusios nebūtinai tik su alkoholiu ar kitomis medžiagomis. Vis dažniau tam tikros priklausomybės kyla iš mūsų kasdienybės – naudojimosi telefonais, socialinių tinklų ar kitų lengvai apčiuopiamų pagundų. Kaip nepasiduoti ir į ką atkreipti dėmesį, laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ kalbame su „Jaunimo linijos“ savanoriu, psichologu Arnoldu Žukausku.

Sveiko gyvenimo būdo pasirinkimas, disciplinuotas užsibrėžtų, kilnių tikslų siekimas – raktas į pilnavertį, kokybišką gyvenimą. Kartu tai padeda rasti ne tik psichologinę, bet ir fizinę sveikatą, padėti sau sumažinti patiriamą stresą. Ir net jei tie tikslai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti menki, ultramaratonininkas, pasaulio čempionas ir rekordininkas Aleksandras Sorokinas tikina – būtent tai dažnu atveju tampa svarbiu motyvacijos šaltiniu.

Alkoholio vartojimas gali sukelti rimtų neigiamų pasekmių ne tik sveikatai, bet ir santykiams, gyvenimo kokybei. Todėl gyventojai raginami nežaisti su savo gyvenimais, o prireikus – nedelsti ir kreiptis į specialistus.   Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) gydytojas, psichiatras Emilis Subata sako, kad su priklausomybe nuo alkoholio neretai susiduria ir darbingo amžiaus žmonės.

Kai viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose atvirai demonstruojami radikalūs išvaizdos ir kūno pokyčiai, neišvengiamai tai tampa tema, aptarinėjama ir šeimos rate, girdint nepilnamečiams vaikams. Naujienų portalo laidoje „Verta žinoti“ psichologė-psichoterapeutė Raimonda Ramanauskienė sako atvirai: toks tėvų elgesys kelia pavojų sveikam vaikų savivertės formavimuisi ir pasekmės matant nuolat savo veidą ar kūno linijas transformuojančius tėvus – liūdnos.