Policijos departamentas nurodė, kad nuo šių metų sausio 1 iki rugpjūčio 30 dienos registruota 36 420 pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Iš jų 14 525 atlikta pavojaus rizikos vertinimų, o 2819 atvejų užregistruota policijoje kaip nusikalstamos veikos, susijusios su smurtu artimoje aplinkoje.
Be to, šiemet jau įvyko 13 nužudymų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje.
Lyginant su praėjusiais metais, matyti pagerėjimas. Štai 2025 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais Lietuvos policija gavo 37 263 pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje, 16 827 atvejams atlikti pavojaus rizikos vertinimai, 3221 įvykis užregistruotas kaip nusikalstama veika.
Policijos duomenimis, dažniausiai kelia pavojų arba imasi smurto vyrai.
„Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančių asmenų bei įtariamų padarius nusikalstamas veikas, susijusias su smurtu artimoje aplinkoje per 2026 m.sausį–rugpjūtį: vyrų – 84,3 proc., moterų –15,7 proc.“, – komentuoja Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro Veiklos ir reagavimo skyriaus vyriausioji tyrėja Laura Zaleskienė.
Daugiausia pranešimų registruota Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose.
Specialistai siektų ilgesnio laikotarpio orderio
Tai, kad smurto atvejų Lietuvoje nemažėja, patvirtina ir Moterų informacijos centro specialistė Rugilė Zmitrevičiūtė. Anaiptol – matant pranešimų mastą, galima sakyti, kad smurtą patyrę asmenys kreipiasi dažniau ne tik į policiją, bet ir specializuotus kompleksinės pagalbos centrus.
Mat nuo 2023 m., įvedu apsaugos nuo smurto orderį, policija pagalbos centrams perduoda ne tik tuos atvejus, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet ir tada, kai išduodamas orderis.
„Kad situaciją labai stipriai gerėtų, taip nėra. Orderis buvo geras postūmis dėl papildomų apsaugos priemonių, bet jų tikrai nepakanka, nes orderis galioja tik 15 dienų, vyksta dideli pažeidimai. Šiuo metu kalbame apie tai, kad labai reikia ilgalaikio orderio, kurį jau paskirtų teismas ir ilgesniam laikui, pusei metų ir panašiai“, – pasakoja R. Zmitrevičiūtė.
Nors dabar orderis išduodamas tik 15 dienų, jis turi prasmę. Anot pašnekovės, orderis leidžia suteikti bent laikiną apsaugą net ir tuo atveju, jei nematomi fizinio smurto požymiai.
„Anksčiau, jeigu nebūdavo fizinių sužalojimų, [smurtautoją] taip ir palikdavo: niekur neišveždavo, jis negaudavo absoliučiai jokios atsakomybės. Nors visi namai apversti aukštyn kojomis, jeigu moteris nesužalota, nieko daugiau nevyksta“, – iki 2023 m. galiojusią tvarką prisimena R. Zmitrevičiūtė.
Kada skiriamas orderis?
Policijos departamentas nurodo, akd apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis yra prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta apsaugoti pavojų patiriantį asmenį.
„Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu, nesilaikyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais“, – vardija L. Zaleskienė.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir kai atliekamas pavojaus patirti smurtą rizikos vertinimas.
„Nustačius tris ir daugiau vidaus reikalų ministro patvirtintų smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijų, skiriamas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Jis skirtas nedelsiant reaguoti į nustatytą pavojų ir greitai apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį“, – paaiškina L. Zaleskienė.
Visgi prizikos vertinimas atliekamas tik tada, jeigu įvykis nėra susijęs su nusikalstamos veikos padarymu (pavyzdžiui, buvo panaudotas psichologinis smurtas, kuris nenumatytas Baudžiamajame kodekse).
„Kitu atveju, kai panaudojamas fizinis smurtas, sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, – priduria tyrėja.
Atskiria nuo smurtautojo
Išdavus orderį, galimai smurtavęs asmuo yra atskiriamas nuo smurtą patyrusio asmens 15-ai dienų. Anot R. Zmitrevičiūtės, didžioji dalis žmonių laikosi šios orderio tvarkos, tačiau kita dalis pažeidinėja: artinasi prie savo aukos ir t.t. Tokiais atvejais vėl kviečiama policija, skiriamos baudos.
„Svarbiausias aspektas ir yra tai, kad smurtavusį žmogų pašalina iš gyvenamosios vietos čia ir dabar. Per tą laiką moterys (arba vyrai) turi galimybę atsigauti ir sulaukti pagalbos“, – komentuoja specialistė.
Tai nereiškia, kad smurtavęs asmuo uždaromas į kokią nors įstaigą. Jis gali apsigyventi pas gimines, draugus, pažįstamus. Būna, kad apsigyvena darbo vietose, jei yra turi verslą, kuriame yra gyvenimui tinkamos patalpos.
Jeigu asmuo neturi kur apsistoti, savivaldybė gali pasiūlyti socialines paslaugas (apgyvendinimo centrus).
Tuo metu pagalbos centrai, tokie kaip Moterų informacijos centras, padeda suorganizuoti psichologo, teisininko konsultacijas ir kitą pagalbą nuo smurto nukentėjusiam žmogui. Anot R. Zmitrevičiūtės, per tas dvi savaites, kol galioja orderis, galima bent jau pradėti pagalbos procesą.
„Be to, labai daug moterų dalijasi, kad tai padeda pamatyti, kaip gera namuose, kai nėra smurtautojo. Nes net ir psichologinis smurtas labai stipriai paveikia visą namų aplinką, vaikų elgesį. Moterys jos pamato, kad vaikai tapo paklusnūs, ramūs, laimingi, ir kad galima gyventi visiškai kitaip. Tai būna labai stiprus postūmis nutraukti santykius“, – priduria ji.
Dalis vis dar bijo prabilti
R. Zmitrevičiūtė pasakoja, kad yra moterų, kurios patyrusios smurtą kreipiasi greitai. Vis dėlto dalis vis dar bijo prabilti, siekia, jų supratimu, išsaugoti šeimą. Be to, nenori, kad aplinkiniai pamatytų, kaip į jų namus atvažiuoja policija, vaiko teisių gynėjai.
Tačiau vieną dieną smurtautojas peržengia ribą, kai šeima nebegali tylėti. O kartais nebegali tylėti ir kaimynai – tuomet apie smurtą praneša jie.
Paklausus, kodėl moterys delsia kreiptis pagalbos, specialistė pažymi, kad nukentėjusiąsias dažniausiai nuvilia sistema: apsaugos nuo smurto orderis skiriamas tik 15 dienų, o kai kuriais atvejais neskiriamas visai; ikiteisminiai tyrimai nutraukiami porai susitaikius arba pritrūkus įrodymų ir pan.; tiriamas tik vienas konkretus smurto atvejis, o ne sistemingas smurtavimas.
„Sistema nuvilia nukentėjusiąsias. Jos tikrai stengiasi dėl savęs, kviečia policiją ir priima pagalbą, bet klausimas, kiek saugios jos lieka po to“, – sako R. Zmitrevičiūtė.
Ragina neignoruoti tokio elgesio
Būtent gyvenimas „po to“ gali tapti dar blogesnis, jei buvęs partneris ims persekioti. Persekiojimas, kaip sako R. Zmitrevičiūtė, toli gražu neprimena filmų scenarijaus. Realybėje tai įvairias būdais vykdomas terorizavimas.
„Laukia prie darbo, prie sporto klubo, prie vaikų darželio, mokyklų – visur. Persekioja ir kibernetinėmis priemonėmis: viešina įvairius duomenis, siunčia nuotraukas siunčia darbdaviams, vaikams, tėvams“, – vardija specialistė.
„Skyrybos yra labai didelis rizikos taškas. Dažnai moterims sakoma: „Išsiskirk ir viskas bus gerai.“ Nėra taip paprasta, nes, kaip ir sakiau, nuvilia sistema. Girdėjau labai mažai atvejų, kad ikiteisminis tyrimas nueitų iki teismo, kad persekiotojas, buvęs partneris būtų rimtai nuteisimas“, – komentuoja ji.
Tačiau tai nereiškia, kad persekiojimo negalima sustabdyti. Norint kreiptis į specializuotos pagalbos centrus, galima tai padaryti bet kuriuo metu ir neturint įrodymų.
Kreipiantis į policiją, geriausia surinkti kuo daugiau įrodymų: žinučių, vaizdo įrašų, nuotraukų ir ekrano nuotraukų (screenshot'ų) ir t.t.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
