Nors oficialios socialinių tinklų priklausomybės diagnozės kol kas nėra, mokslininkai vis aktyviau tiria šį reiškinį ir vertina jį pagal tuos pačius priklausomybės požymius, kurie būdingi kitoms elgesio priklausomybėms.
Kada dažnas telefono tikrinimas tampa problema? Kokie signalai rodo, kad socialiniai tinklai ima kenkti miegui, santykiams ar emocinei savijautai? Ir ar įmanoma jais naudotis taip, kad jie prisidėtų prie mūsų gerovės, o ne ją silpnintų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ kalbėjo Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė, psichologė dr. Inga Truskauskaitė.
Ar galime sakyti, kad socialiniai tinklai ir priklausomybė jau šiuo metu yra tapusi problema?
Pirmiausia, turbūt vertėtų paminėti, kad tokios oficialios diagnozės tarptautinėje ligų klasifikacijoje ar kokiose nors kitose kitų šalių naudojamose klasifikacijose dar nėra. Ir vis dėl to, tai, kas susiję su patiriamu malonumu arba, kitaip sakant, smegenyse išsiskiriančiu dopaminu, gali turėti priklausomybės požymių.
Ir jeigu mes žiūrėtume, kaip yra iš principo vertinama priklausomybė nuo socialinių tinklų, toks fenomenas moksliniuose tyrimuose yra vertinamas labai panašiai, kaip ir kitos priklausomybės, t.y. atkreipiant dėmesį į pagrindinius priklausomybės simptomus.
Ar iš principo tai jau yra problema? Na, turbūt sunku pasakyti, bet akivaizdu – tiek, kiek socialiniais tinklais yra naudojamasi, ir turint mintyje, kad tų priklausomybės požymių pasitaiko, manau, kad vienareikšmiškai apie tai verta šnekėti ir verta tiesiog pabandyti įsivertinti, ar tų požymių žmonės turi, ar ne.
Tai kokie būtų tie požymiai?
Iš tiesų priklausomybės nuo socialinių tinklų požymiai yra, kaip ir minėjau, šiek tiek panašūs į kitų priklausomybių požymius.
Pavyzdžiui, jeigu apie socialinius tinklus vis daugiau ir daugiau galvojama, tarkime, kaip naudosimės, kada čia aš parašysiu, kada publikuosiu įrašą, ar kas nors palaikino, ir vis mintyse tai dominuoja.
Arba, pavyzdžiui, žmonės, tarkim, bando sumažinti naudojimąsi socialiniais tinklais, bet vis tiek nepavyksta, vis tiek naudojasi tiek pat daug. Tai irgi toks tarsi priklausomybės požymis.
Vienas iš tokių ryškesnių priklausomybės požymių, kaip ir rodo mūsų mokslinis tyrimas, atliktas neseniai Lietuvoje, ir labiausiai būdingiausias simptomas būtent Lietuvos gyventojams, tai yra naudojimasis socialiniais tinklais, siekiant pamiršti savo problemas arba atsiriboti, negalvoti apie savo problemas.
T. y., jei mes blogai jaučiamės, mums yra sunku ir tam, kad tiesiog kažkaip atsitrauktume nuo realybės, yra įlendama į socialinius tinklus, tai irgi yra vienas iš priklausomybės požymių.
Turbūt ryškiausias požymis, kada vertėtų sunerimti, tai yra tada, kai naudojimasis socialiniais tinklais pradeda veikti kitas gyvenimo sritis, pavyzdžiui, santykius, darbą, miegą ir pan.
Tai ar galime išskirti, kad priklausomybė yra vienas, o, pavyzdžiui, dažnas norėjimas tikrinti telefoną yra kažkas kito? Ar tai irgi jau yra vienas iš požymių?
Dažnas noras tikrinti socialinius tinklus yra vienas iš požymių. Aišku, tam, kad mes galėtume sakyti, jog tai yra priklausomybė, požymiai turi būti išreikšti vienu metu, jie turi būti ryškūs.
Dažniausiai tie požymiai turi būti gana ryškūs, išreikšti bent keli vienu metu. Jeigu, pavyzdžiui, norisi tikrinti dažnai telefoną ir to neišeina kontroliuoti, tarsi tampa automatiniu elgesiu, verta atkreipti dėmesį.
<...> Naudojimasis socialiniais tinklais vienareikšmiškai tikrai nėra tik blogas dalykas. Labai priklauso nuo to, ką mes veikiame socialiniuose tinkluose.
Jeigu mes ieškome sau naudingos informacijos, domimės pasaulio aktualijomis, jeigu bendraujame su kitais žmonėmis, mezgame ryšį ar galų gale kai kurie socialinius tinklus naudoja tiesiogiai savo darbui, tiesą sakant, tai gali netgi prisidėti prie mūsų gerovės ir prie geresnės savijautos.
Ir vis dėlto, jeigu socialiniuose tinkluose dažniausiai pasyviai stebime, ką veikia kiti, jeigu stebėdami lyginame save su kitais, tokiu atveju tarsi supūdome savo smegenis, t.y., kuomet tiesiog aklai žiūrime bet kokią informaciją, kuri mums visiškai nei įdomi, nei aktuali, nei kur nors panaudotina. Tai gali prisidėti iš tiesų prie prastesnės savijautos.
„Verta žinoti“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą šeštadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
