Ekspertai sako, kad daliai jaunų žmonių nuosavas būstas tampa vis sunkiau pasiekiamas, todėl ateityje Lietuva gali po truputį artėti prie vakarietiško modelio, kur nuoma tampa ne laikinu etapu, o ilgalaikiu pasirinkimu. Vis dėlto bent jau šiandien lietuvių noras turėti savo būstą išlieka itin stiprus.
Apie tai, kas laukia pirkėjų ir miesto gyventojų, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Galbūt nenutolkime nuo žmonių įpročių. Lietuviams nuosavas būstas vis dar yra labai svarbus dalykas. Tuo metu Vakarų valstybėse tokios gilios tradicijos turėti savo būstą dažnai nėra – ten įprasta būstą nuomotis.
Vertinant dabartines tendencijas ir pačių vartotojų įpročius, ar matote tam tikrą vakarietiškos kultūros atėjimą ir į Lietuvą? Kitaip tariant, ar žmonės ateityje mažiau pirks ir daugiau nuomosis būstą?
A. Izgorodinas: Aš asmeniškai tokią tendenciją matyčiau. Ir statistika čia yra labai įdomi.
„Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuvoje apie 83 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste. Pavyzdžiui, Danijoje ar Vokietijoje tokių gyventojų yra apie 46 proc., tai yra mažiau nei pusė.
Atitinkamai manau, kad pas mus ši dalis tikrai mažės, nes būsto kainos kyla ir ne visiems žmonėms būstas tampa prieinamas.
Tačiau pati statistika yra labai iškalbinga. Kalbant apie būsto kainų perspektyvą, faktas, kad apie 80 proc. žmonių vis dar gali sau leisti įsigyti būstą, reiškia, kad nekilnojamojo turto kainos tikrai kils, o ši kreivė ilgainiui mažės.
Gerbiamas Tomai, kaip jūs vertinate šią perspektyvą? Ar ateityje žmonės dažniau pirks, ar vis dėlto nuomosis būstą?
T. S. Kvainickas: Tikėtina, kad ateityje nauji būsto gyventojai dažniau rinksis nuomą, jeigu būsto kainos augs sparčiau negu galimybės jį įsigyti.
Tačiau, kaip ir minėjo Aleksandras, šiandien apie 83 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste.
Per metus Lietuvoje pastatoma ir parduodama apie 5000 būstų. Skaičius svyruoja priklausomai nuo rinkos aktyvumo, tačiau per dešimt metų tai sudarytų apie 50 tūkst. būstų – maždaug 16–17 proc. tuometinio būsto fondo.
Tai reiškia, kad net jeigu visi nauji būsto gyventojai rinktųsi nuomą, daugiau nei pusė gyventojų vis tiek gyventų nuosavame būste.
Lietuviška tradicija norėti savo būsto egzistuoja todėl, kad žmonės dar gali jį įsigyti.
Jeigu po 50 metų nuolatinio nuomos laikotarpio vaikai matys, kad jų tėvai nuomojosi, nes negalėjo įpirkti būsto, ir jie patys jo negalės įpirkti, tuomet ta tradicija natūraliai išnyks.
Kol žmonės būstą įpirkti gali, tol noras turėti savo būstą išliks. Ir tose šalyse, kur būstas yra lengviau įperkamas, tradicija turėti nuosavą būstą taip pat išlieka stipri.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
