• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Laukiate, kol būstas atpigs? Nekilnojamojo turto (NT) analitikas Arnoldas Antanavičius įspėja – po kelerių metų už tą patį butą gali tekti mokėti dar daugiau.

Laukiate, kol būstas atpigs? Nekilnojamojo turto (NT) analitikas Arnoldas Antanavičius įspėja – po kelerių metų už tą patį butą gali tekti mokėti dar daugiau.

REKLAMA

Lapkričio 19 dieną Finansinės laisvės forume „Financial Freedom Forum“ „Profitus“ Latvijos ir Estijos rinkų vadovas aptarė būsto kainų prognozes Lietuvoje.

Būsto kainos Lietuvoje – ko tikėtis 2027 metais?

Kitais metais A. Antanavičius tikisi tolesnio būsto brangimo. Tačiau 10 proc. ar didesnio kainų šuolio jis neprognozuoja – būstas, jo vertinimu, jau ir taip brangus.

„Kai manęs paklausia, ar verta pirkti būstą, sakau – jeigu šiandien turite tokią galimybę, didelė tikimybė, kad tai teisingas sprendimas“, – sakė analitikas.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau jis priminė, kad prognozes gali pakeisti ekonomikos ar saugumo padėties pablogėjimas.

„Pamatysime, kad tikriausiai šiandieninės kainos mums atrodys dalinai juokingos, kaip dabar, pavyzdžiui, kainos, kurios 2021 metais jau atrodė didelės“, – tikino A. Antanavičius.

REKLAMA

Lietuvos bankas (LB) spalio mėnesį dalijosi pranešimu, kur Seimui skaičiavo, kad nuo 2015 metų vidutinės gyventojų pajamos atskaičius mokesčius padidėjo apie 180 proc., o būsto pardavimo kainos – 190 proc. Vadinasi, per šį laiką ir pajamos, ir būsto kainos išaugo beveik tris kartus.

Tačiau LB duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį būstas per metus pabrango apie 15 proc., o darbo užmokestis padidėjo 8 proc. Todėl tam pačiam būstui nusipirkti reikėjo daugiau vidutinių mėnesio atlyginimų.

REKLAMA
REKLAMA

Kodėl Lietuvoje kyla būsto kainos?

Analitikas lygino būsto kainas su grynųjų ir pinigų kasdien naudojamose banko sąskaitose kiekiu. Tai gyventojų ir įmonių lėšos, kurias galima iš karto išleisti. Šis rodiklis vadinamas M1. 

„Jeigu žmonių, verslų sąskaitose atsiranda pinigų, vienaip ar kitaip tai kažkaip nukeliauja ir į nekilnojamo turto rinką, ir atsispindi jos kainose“, – aiškino A. Antanavičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jo rodytoje skaidrėje prognozuojama, kad 2027 metais tokių pinigų Lietuvoje galėtų padaugėti 5–8 proc. 

„Tada galime daryti prielaidą, kad nekilnojamo turto kainos turėtų judėti panašiu tempu į viršų ir kitais metais“, – svarstė jis.

Pinigų pagausėjimą A. Antanavičius sieja su valstybės išlaidomis, iš antrosios pensijų pakopos atsiimamomis santaupomis ir užsienio investicijomis.

REKLAMA

„Pensijų pakopa toliau atlaisvina pinigus, atlyginimai toliau augs. Augant atlyginimams žmonės galės daugiau skolintis“, – atkreipė dėmesį specialistas.

Daugiau pasiskolinti galintys pirkėjai už būstą gali pasiūlyti didesnę kainą. Tačiau tam, kurio atlyginimas neauga, toks būstas tampa sunkiau įperkamas. Analitikas pripažino, kad ši jo prielaida gali ir nepasitvirtinti.

REKLAMA

Kada būsto kainos gali kristi?

Mažesnių kainų laukiantiems pirkėjams A. Antanavičius pateikė Suomijos pavyzdį. Šios šalies statistikos tarnybos preliminariais duomenimis, 2026 metų rugsėjį senų butų ir kotedžų kainos buvo 2,2 proc. mažesnės nei prieš metus. 

Analitikas aiškino, kad Suomijoje buvo pastatyta daugiau būstų nei rinkai reikėjo, o paskolos pabrango. Krintant kainoms, pirkėjai gali neskubėti pirkti – tikėtis, kad po metų būstą įsigys dar pigiau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nes toje pačioje Suomijoje dėl lėtėjančios ekonomikos, lėtesnio proceso matome, kad ir nedarbas yra išaugęs, ir atlyginimų augimas sulėtėjęs. Įsijungia daug negatyvių procesų“, – tvirtino jis.

Anksčiau pabrangus paskoloms Lietuvoje, pasak analitiko, būsto pardavėjai turėjo sukauptų pinigų. Tai leido jiems išlaukti mažesnių pardavimų laikotarpį ir nemažinti kainų.

REKLAMA

„Jeigu kritimo laikotarpis nėra ekonomiškai ilgas, tai garantuotai vėl gyvensime iš riebalo ir tikrai nekris. Nebent užsitęstų, tada taip, bet kol pinigų masė bus ir nebus prielaidų jai mažėti, tai nematau argumentų, kodėl kainos gali tiesiog paimti sumažėti“, – savo požiūrį aiškino analitikas.

Kelių procentų būsto kainų augimą jis lygino su infliacija – bendru prekių ir paslaugų brangimu.

REKLAMA

„Sveikas variantas, mano manymu, būtų, kad nuoseklus kelių procentų kainų kilimas su infliacija, būtų sveikas rodiklis, kuris žmonėms leistų turėti galimybę įsigyti būstą ir kažkaip neiškraipytų, ir nesužalotų rinkos“, – vertino jis.

Būsto kainos mažesniuose miestuose

Forume eksperto klausta, ar būstas ir toliau brangs Alytuje, Marijampolėje bei Tauragėje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Dabar, kas yra pasikeitę, kad praktiškai kiekviename regione net vyksta daugiabučių statybos, kas yra tam tikra indikacija apie tai, kad tas regionas jau yra pakankamai stiprus ekonomiškai, kad žmonės gali ne tik namą pasistatyti, bet ir butą nusipirkti“, – sakė A. Antanavičius.

Prie pokyčių regionuose jis priskiria ir nuotolinį darbą – dalis gyventojų gali persikelti iš didmiesčio, neprarasdami darbo. Kitose šalyse, anot analitiko, gyventojai dažniau keliasi į didmiesčius, o mažesniuose miestuose jų mažėja.

REKLAMA

„Gal didmiesčiuose greičiau, regionuose lėčiau, bet greičiausiai bus į teigiamą pusę. Tai kol kas nenurašau regionų, nežinau, kiek jiems pavyks išlaikyti tą tendenciją, kuri prieštarauja pasauliniam trendui“, – pridūrė A. Antanavičius.

Kodėl jaunimui sunkiau įpirkti būstą?

Forume kalbėta ir apie tai, ar jauniems žmonėms ateityje liks tik nuomotis būstą.

REKLAMA

„Kartais atiduodame visas savo santaupas, prisiimame ilgus įsipareigojimus, tai natūralu, kad priimant tokį sprendimą norisi būti jau užtikrintam, kad nedarome klaidos“, – sakė jis.

Perkant būstą su paskola, dalį kainos reikia sumokėti savo pinigais. Tai vadinama pradiniu įnašu.

Pavyzdžiui, jei pradinis įnašas sudaro dešimtadalį kainos, 200 tūkst. eurų kainuojančiam butui reikia 20 tūkst. eurų savų pinigų. Tam pačiam butui pabrangus iki 220 tūkst. eurų, įnašui jau reikia 22 tūkst. eurų.

REKLAMA
REKLAMA

„Kiekvienais metais situacija prastėja, nuomojimo būsto fondas auga, kiti skatina investuoti nuomai. Tuo pat metu vis tiek, kai kainos kyla, įėjimo galimybės mažėja jauniems žmonėms, nes jie vis tiek startuoja nuo žemų pajamų“, – aiškino A. Antanavičius.

Daliai jaunų žmonių susitaupyti pradiniam įnašui, pasak jo, padeda tėvai.

Kaip Europoje siūloma gerinti būsto įperkamumą?

Europos Komisijos plane numatyta statyti daugiau būstų, paprastinti statybos leidimų išdavimą bei pritraukti daugiau investicijų į įperkamą ir socialinį būstą.

Komisija taip pat siūlo išbandyti garantijų sistemą, kuri jauniems žmonėms, studentams ir praktikantams leistų nuomotis būstą su mažesniu užstatu arba visai be jo. Užstatas – nuomotojui iš anksto sumokama suma galimiems nuostoliams padengti.

Kokios būtų tokios pagalbos sąlygos Lietuvoje, Komisijos apžvalgoje nenurodyta.  A. Antanavičius svarstė, ar statytojus sudomintų galimybė skolintis pigiau.

„Jeigu jau gauni lengvatinę paskolą, turi įsipareigoti statyti iki tam tikros kainos, neparduoti brangiau, neišnuomoti brangiau. Ir tada, man atrodo, vystytojai labai lengvai paskaičiuos, kas jiems geriau apsimoka. 

Ar gauti lengvatinę paskolą ir užsiriboti savo pelną, ar vis dėlto imti normalią paskolą ir pasiimti normalų pelną“, – mąstė analitikas.

A. Antanavičius savo pranešimo pabaigoje užsiminė ir apie pagalbą jauniems žmonėms.

„Tokių iniciatyvų yra, pažiūrėsime, kaip jos bus įgyvendintos, bet šitai socialiai grupei ateityje reikės daugiau pagalbos“, – apibendrino analitikas.

indeliai.lt

REKLAMA
Kai pajamos ir pabrangimai, tai yra išlaidos, auga vienodai, tai tik įrodo, kad kažkas kažkur labai gerai skaičiuoja, kad tik paprastas žmogus negautų daugiau, kad tik neištrūktu iš to pelės bėgimo ratu...kad ir kaip besistengtum...
Dronas ar raketa nukrenta ir niekam tų butų už dyką nebereikės, nusišneka špykulis
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų