Japonijoje tokie būstai kartais parduodami ar nuomojami gerokai pigiau.
69 metų amerikietė Japonijoje įsigijo trijų miegamųjų namą už 20 mln. jenų (apie 113 tūkst. eurų), nors panašūs namai toje vietovėje parduodami už 45 mln. jenų (apie 254 tūkst. eurų), skelbia BBC.
Mažesnę kainą lėmė tai, kad name anksčiau mirė moteris.
Kitas panašus atvejis – Tokijuje. Ten gyvenanti mergina už buto nuomą moka beveik 30 proc. mažiau, nes ankstesnis jo gyventojas bute nusižudė.
Japonijoje tokie būstai vadinami jiko bukken (liet. būstas, kuriame įvyko nelaimė). Pagal 2021 m. paskelbtas šalies valdžios gaires nekilnojamojo turto (NT) tarpininkai privalo atskleisti informaciją apie tam tikras būste įvykusias mirtis.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar Lietuvoje dėl tragiškos praeities būstas taip pat gali kainuoti mažiau ir ką apie tokius įvykius privalo žinoti pirkėjas.
Būsto kaina gali sumažėti keliolika procentų
Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) sertifikuotas „Capital Team“ NT brokeris Gytis Sriubas pasakoja, kad būsto pardavimo kainai įtakos gali turėti ir pirkėjų emocijos.
Jo vertinimu, būstas, kuriame įvyko žmogžudystė, savižudybė ar kita plačiai nuskambėjusi tragedija, gali būti parduodamas keliais ar net keliolika procentų pigiau.
Tačiau konkretaus kainos sumažėjimo nėra. Viskas priklauso nuo įvykio aplinkybių, jo viešumo, praėjusio laiko ir pirkėjų požiūrio.
„Galbūt išskirtiniais atvejais, kai įvykis itin rezonansinis ir plačiai žinomas visuomenei arba pasižymintis išties šiurpiomis detalėmis, poveikis gali būti ir didesnis.
Tačiau nereikėtų manyti, kad kiekvienas toks būstas iš karto praranda pusę savo vertės“, – komentuoja G. Sriubas.
Per dešimt metų NT brokerio darbo praktiką jam teko parduoti ne vieną būstą, kuriame žmogus mirė dėl natūralių priežasčių, taip pat keletą būstų, kuriuose buvo įvykusios savižudybės.
Anot jo, pirkėjai skirtingai vertina tokias aplinkybes. Jeigu būste mirė garbaus amžiaus žmogus, tai dažniausiai netampa kliūtimi jį įsigyti.
Tačiau savižudybė ar žmogžudystė daliai pirkėjų gali būti priežastis atsisakyti net patrauklaus pasiūlymo.
„Sakyčiau, pagrindinė problema dažniausiai net ne pati kaina, o potencialių pirkėjų įsitikinimai bei baimė, kad toks turtas turės blogą aurą“, – paaiškina brokeris.
Kol vieni vengia, kiti – perka
G. Sriubas išskiria dvi pirkėjų grupes. Sau būsto ieškantys žmonės ir investuotojai, perkantys NT nuomai ar perpardavimui.
Pasak jo, pirmieji dažniau atsižvelgia į emocinį ryšį su būstu, todėl sužinoję apie jame įvykusią tragediją gali persigalvoti.
Investuotojai tokias aplinkybes vertina kitaip. Jiems svarbesnė galima nuomos grąža, būsima pardavimo kaina ir tai, kaip lengvai pavyks rasti nuomininką ar pirkėją.
Vis dėlto net ir investuotojams būsto istorija gali turėti reikšmės, ypač jeigu nelaimė įvyko neseniai.
„Pastebiu, kad jiems svarbiau, prieš kiek laiko yra įvykusi nelaimė.
Jei įvykiai švieži, gretimai gyvenantys kaimynai neretai mėgsta pasidalyti šiomis istorijomis su būsimais nuomininkais ar pirkėjais, dėl to gali mažėti investuotojo uždirbamas pelnas“, – komentuoja G. Sriubas.
Brokerio vertinimu, pirkėjai, kurie vis dėlto nusprendžia įsigyti tokį būstą, jo praeitį gali panaudoti kaip argumentą derybose dėl mažesnės kainos. Tačiau tai ne visada pavyksta.
Būsto rinkos vertė galėtų mažėti, jei informacija apie jame įvykusią mirtį būtų vieša
Kitokį požiūrį pateikia NT vertintoja, verslo plėtros vadovė Giedrė Tursienė.
Anot jos, Lietuvoje būste įvykusi tragiška mirtis paprastai neturi įtakos oficialiai nustatomai jo rinkos vertei, nes tokia informacija nėra viešai prieinama.
„Jeigu ši informacija būtų vieša, tokiu atveju turto likvidumas sumažėtų, tai galėtų mažinti rinkos vertę“, – pastebi G. Tursienė.
Ji paaiškina, kad Lietuvoje nėra duomenų bazės, kurioje būtų kaupiama informacija apie būstuose įvykusias mirtis.
Todėl atliekant oficialų turto vertinimą trūksta duomenų, kurie padėtų nustatyti, kaip tokia būsto istorija veikia jo kainą.
Ar pardavėjas privalo pasakyti, kad būste mirė žmogus?
Prieš perkant būstą taip pat svarbu žinoti, ką apie būsto praeitį privalo atskleisti pardavėjas.
Advokatė Loreta Selilionė nurodo, kad Lietuvoje bendro reikalavimo apie tokius įvykius informuoti būsto pirkėją nėra.
Pasak jos, anksčiau būste įvykusi mirtis savaime nelaikoma turto trūkumu, apie kurį pardavėjas privalėtų pranešti.
Tačiau situacija pasikeičia, jeigu pirkėjas pats domisi būsto praeitimi.
„Jei pirkėjas tuo pasidomėtų (ir ypač, jei nurodytų, kad tokia informacija jam esminė), tokią informaciją būtų galima laikyti svarbia pirkėjui ir pardavėjas privalėtų ją nurodyti“, – aiškina advokatė.
Pardavėjui nuslėpus būsto praeitį, pirkėjas gali reikalauti sumažinti kainą
L. Selilionės vertinimu, jeigu pirkėjas apie būste įvykusią tragediją sužinotų tik po sandorio, tam tikrais atvejais jis galėtų reikalauti sumažinti kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį.
Tačiau vien to, kad būste anksčiau mirė žmogus, nepakanka, kad toks reikalavimas būtų patenkintas.
Svarbu, ar pirkėjas prieš sudarydamas sandorį klausė apie tokius įvykius ir ar pardavėjas jam pateikė teisingą informaciją.
„Kita vertus, jei būste buvo tikrai baisių dalykų, galima bandyti tokius reikalavimus reikšti net, jeigu pirkėjas tokia informacija nesidomėjo“, – pridūrė advokatė.
Anot jos, tokiu atveju būtų vertinama, ar vidutinis pirkėjas, sužinojęs apie tokias aplinkybes, pagrįstai galėtų į jas taip reaguoti.
Jeigu pirkėjas tiesiogiai paklaustų apie būste įvykusias mirtis, o pardavėjas sąmoningai pameluotų, advokatė perspėja, kad pardavėjui galėtų kilti teisinė atsakomybė.
Advokatė taip pat patikslina, kaip pirkėjai galėtų apsisaugoti nuo galimų ginčų su pardavėju.
„Svarbios informacijos visada reikėtų klausti raštu, kad būtų lengviau įrodyti“, – pataria L. Selilionė.
