Tokius duomenis atskleidžia nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Realco“ paviešintas 2025 m. tyrimas „RE/MAX European Housing Trend Report“.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek lietuviai išleidžia nuomai, kol įsigyja nuosavą būstą.
Kiek kainuoja būsto nuoma per 9 metus?
„Ober-Haus“ 2026 m. rugsėjo duomenimis, dviejų kambarių buto nuoma penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose kainuoja nuo 290 iki 750 eurų per mėnesį. Pigiausiai tokį būstą galima išsinuomoti Panevėžio gyvenamuosiuose rajonuose, o daugiausia už nuomą tenka mokėti Vilniuje.
Jeigu visą devynerių metų laikotarpį būtų mokamos dabartinės nuomos kainos, išlaidos siektų dešimtis tūkstančių eurų.
Vis dėlto realios išlaidos priklauso nuo nuomojamo būsto dydžio, vietos ir nuomos kainų pokyčių.
„Ober-Haus“ Vilniaus Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius penkerius metus dviejų kambarių butų nuoma Vilniuje vidutiniškai pabrango 56 proc., Kaune – 51 proc., o Klaipėdoje – 48 proc.
Per dešimtmetį nuomos kainos šiuose miestuose išaugo dar labiau. Vilniuje – 93 proc., Kaune – 96 proc., Klaipėdoje – 104 proc.
M. Čiulada pateikia ir kitą palyginimą. Jeigu nuomos ir būsto pardavimo kainos nesikeistų, per dešimt metų nuomininkas Vilniuje sumokėtų maždaug 45–50 proc. būsto vertės, o Kaune ir Klaipėdoje – apie 55–60 proc.
Kiek metų reikia taupyti pradiniam įnašui?
Vienas didžiausių iššūkių nuomojantis būstą – tuo pat metu sukaupti pinigų nuosavam būstui.
Būsto pirkimas be paskolos gali pareikalauti daug laiko. Ankstesniais tv3.lt skaičiavimais, kas mėnesį atidedant po 500 eurų, dviejų kambarių butui Vilniuje reikėtų taupyti apie 31 metus, o Kaune – 24 metus.
Tačiau ir perkant būstą su paskola pirmiausia reikia sukaupti pradinį įnašą. „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pateikia konkretų skaičiavimą.
Pavyzdžiui, jaunas žmogus per mėnesį uždirba 1 580 eurų „į rankas“, už būsto nuomą moka 550 eurų, o pradiniam įnašui kas mėnesį atideda 10 proc. atlyginimo (158 eurus).
Jeigu jis norėtų įsigyti 155 tūkst. eurų vertės butą, 10 proc. pradinis įnašas sudarytų 15,5 tūkst. eurų.
Taupant po 158 eurus per mėnesį, tokią sumą pavyktų sukaupti maždaug per aštuonerius metus.
Ekonomisto skaičiavimu, jei bankas pareikalautų didesnio pradinio įnašo, taupymas galėtų užtrukti ilgiau nei 12 metų.
Šis pavyzdys parodo, kiek laiko gali prireikti taupant nedidelę atlyginimo dalį. Skaičiavime nevertinamas galimas būsto brangimas, santaupų grąža ar pajamų pokyčiai.
A. Izgorodinas pastebi, kad galimybes įsigyti pirmąjį būstą apsunkina ir spartus NT kainų augimas.
„Darbo užmokesčio augimas nesuspėja paskui spartų NT kainų augimą“, – pabrėžia ekonomistas.
Jo pateiktais duomenimis, 2022–2026 m. būsto kainos Lietuvoje išaugo apie 50 proc., nuomos – 28 proc., o vidutinis atlyginimas „į rankas“ – 39 proc.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, 2026 m. rugpjūtį pirmojo būsto pirkėjų vidutinė paskolos suma siekė apie 128 tūkst. eurų, o pradinis įnašas sudarė vidutiniškai 22,5 proc. būsto vertės.
LB Makroprudencinės politikos skyriaus ekonomistas Rokas Siderkevičius primena, kad nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kuriais reikalavimus atitinkantiems pirmojo būsto pirkėjams minimalus pradinis įnašas sumažintas nuo 15 iki 10 proc.
„Mažesnis pradinis įnašas pirmojo būsto pirkėjams gali padėti būstą įsigyti anksčiau – ypač tiems, kam pajamų pakanka paskolai grąžinti, tačiau trūksta sukauptų santaupų“, – aiškina ekonomistas.
Anot jo, savarankiškai taupant pradiniam įnašui didmiesčiuose gali prireikti net apie 10 metų – dvigubai ilgiau nei regionuose. Sumažinus reikalaujamą įnašą trečdaliu, tiek pat gali sutrumpėti ir taupymo laikas.
Brangstant būstui, didėja ir pradiniam įnašui reikalinga suma. Todėl net nuosekliai taupant nuosavo būsto įsigijimas gali nusikelti.
Kodėl jauni žmonės neskuba pirkti nuosavo būsto?
M. Čiulada pastebi, kad jauni žmonės būstą dažniau nuomojasi ne tik dėl finansinių priežasčių.
Savarankišką gyvenimą pradedantys gyventojai neretai dar nežino, kuriame mieste norės įsikurti, keičia darbą arba tik pradeda gyventi kartu su antrąja puse.
„Paprastai dar nėra susiformavęs sėslus gyvenimo būdas, nežinia dėl ateities planų, nebūtinai pastovios pajamos“, – pasakoja NT specialistas.
Anot jo, dažnas nuomininkas po kelerių metų jau turi stabilesnes pajamas ir pradeda ieškoti pirmo nuosavo būsto.
„Įprastai nuomojasi 2–5 metus, bet pasitaiko, kad nuomininkas tame pačiame būste gyvena ir 10 metų“, – pastebi M. Čiulada.
Jis pabrėžia, kad ilgesnis nuomos laikotarpis nebūtinai susijęs su sunkumais įsigyti būstą. Dalis žmonių sąmoningai renkasi nuomą, nes nenori ilgalaikių įsipareigojimų bankui arba siekia daugiau pajamų skirti investicijoms.
Vis dėlto tikslių duomenų, kiek metų lietuviai nuomojasi būstą iki pirmojo nuosavo būsto įsigijimo, nėra.
Valstybės duomenų agentūra (VDA) nurodo tokios statistikos neturinti. Todėl devynerių metų skirtumas tarp išsikraustymo iš tėvų namų ir pirmojo būsto įsigijimo nereiškia, kad gyventojai visą šį laikotarpį praleidžia nuomojamame būste.
Kada geriau nuomotis, o kada pirkti?
A. Izgorodino vertinimu, žmogui, kuris planuoja tame pačiame mieste gyventi bent penkerius metus ir gauna stabilias pajamas, dažniausiai finansiškai naudingiau įsigyti būstą.
Ekonomistas skaičiuoja, kad esant maždaug 4,5 proc. būsto paskolos palūkanoms, mėnesio įmoka už 50 kv. m butą Vilniuje, finansuojant 90 proc. jo vertės paskola, sudarytų apie 695 eurus.
„Tai nedaug daugiau nei nuoma, tačiau apie 180 eurų iš jos kas mėnesį grąžina paskolą, t. y. virsta nuosavu turtu“, – aiškina A. Izgorodinas.
Vis dėlto sprendžiant, ar nuomotis, ar pirkti, svarbu įvertinti ne vien mėnesio įmoką. Įsigijus būstą atsiranda papildomų išlaidų jo priežiūrai, remontui ir draudimui, o paskolos įmokos dydis gali keistis.
Tačiau prieš perkant būstą verta pasidomėti ir jo dokumentais, nes nuo jų gali priklausyti, ar bankas suteiks būsto paskolą.
Ekonomisto nuomone, nuoma yra tinkamesnis pasirinkimas, kai žmogus dar nėra apsisprendęs dėl gyvenamosios vietos arba neplanuoja viename mieste pasilikti ilgam.
